Vilniaus miesto savivaldybė

Vilniaus miesto savivaldybė
Vilniaus miesto savivaldybė

Statistika

551 879 
Gyventojų skaičius
1376,3  žm./km²
Gyventojų tankumas
401  km²
Plotas
Telefono kodas

Vilniaus miesto savivaldybės istorija


Didžiojo kunigaikščio Gedimino valdymo metais, 1323 m. Vilnius pirmą kartą paminimas kaip Lietuvos sostinė. 1387 m. Didysis kunigaikštis Jogaila pakrikštija Lietuvą, sudaro Lietuvos uniją su Lenkijos karalyste ir suteikia Vilniui miesto teises. 1495 m. Vilniuje įsteigiami pirmieji auksakalių ir siuvėjų cechai. Vilnius pradeda plėstis kaip Rytų Europos prekybos, pramonės ir kultūros centras. 1522 m. Pranciškus Skoryna įkūria pirmąją spaustuvę mieste. Miestas tampa vienu žymiausių knygų spausdinimo centrų Europoje.

1569 m. Vilnius praranda administracinės sostinės įtaką, nes po Liublino unijos, kuria buvo sukurta bendra Lenkijos ir Lietuvos valstybė (Abiejų Tautų Respublika), Varšuva tampa milžiniškos jungtinės valstybės centru.

1579 m. Vilniuje jėzuitų įsteigtai mokyklai suteikiamas Universiteto vardas. Universitetas tampa svarbiausiu kultūros centru regione.

1795 m. po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Lietuva aneksuojama Rusijos ir tampa Rusijos gubernija. Daug miestiečių buvo išžudyta arba ištremta į rytinius Rusijos imperijos regionus.

1831 m. numalšinus sukilimą prieš Rusijos administraciją, uždaromass Vilniaus universitetas, katalikų bažnyčios verčiamos pravoslaviškomis cerkvėmis, vienuolynai uždaromi arba paverčiami kareivinėmis.

1869 m. nutiesta Sankt Peterburgo–Vilniaus–Varšuvos geležinkelio linija; atidaryta geležies liejykla ir tabako fabrikas; įkurta pirmoji alaus gamykla.

1896-1902 Vilnius tampa nacionalinio atgimimo centru.

1920 m. Lenkija okupuoja Vilniaus kraštą, Lietuvos sostinė perkeliama į Kauną.

1939-1940 m. Lietuvos nepriklausomybė sunaikinama Sovietų sąjungai ir Vokietijai pasirašius Molotovo–Ribbentropo aktą, kuriuo pasidalinamos politinės įtakos sferos Europoje. Sovietų Sąjunga sugrąžina Vilnių Lietuvai ir okupuoja visą Lietuvą. Per Antrąjį pasaulinį karą nukenčia Vilniaus senamiestis. Tačiau dauguma vertingų monumentų išlieka.

1990 m. kovo 11 dieną Aukščiausioji Taryba paskelbia Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. 2004 m. gegužės mėnesį Lietuva tampa Europos Sąjungos ir NATO nare, o Vilnius – ES ir NATO valstybės sostine. 2009 m. Vilnius tampa Europos kultūros sostine.

Vilniuje yra daugybė lankytinų vietų. Iš viršaus apžvelgti apylinkes kviečia aukščiausias miesto pastatas - Vilniaus televizijos bokštas. Jo aukštis – 326,5 metrai, o 165 metrų aukštyje esantis restoranas yra aukščiausia vieša miesto stebėjimo vieta. Apžiūrėti senamiestį iš arčiau galima iš ant Gedimino kalno stovinčios pilies bokšto viršuje įrengtos apžvalgos aikštelės. Į pilį galima užlipti vingiuotu akmenimis grįstu keliu arba užsikelti funikulieriumi. Perėjus per tiltą Sereikiškių parke galima pakilti į kitame Vilnelės krante esančius vienas už kitą aukštesnius Trijų kryžių, Bekešo, Altanos, Stalo ir Gedimino kapo kalnus.

Siauras takelis nuo Gedimino kapo kalno veda į Vilniaus menininkų rajoną Užupį. Čia įsikūrusi „nepriklausomybę“ paskelbusi Užupio Respublika. Ji turi ne tik savo ženklą (prie įvažiavimo į ją nuo senamiesčio pusės per Vilnelės tiltą), antspaudą ar angelą sargą skulptūros pavidalu, bet ir konstituciją, iškabintą Paupio gatvės pradžioje. Šalia Vilnelės įsikūrusios kelios jaukios kavinės ir atviri menininkų kiemeliai.

Kamerinis senamiesčio vaizdas atsiveria nuo Bastėjos kalno. Į dešinę nuo jo, apačioje yra po II Pasaulinio karo sunykęs Tymo kvartalas, jame per miesto šventes veikia amatininkų turgus. Ramybe alsuoja Šv. Trejybės cerkvės ir aplinkiniai kitų sakralinių pastatų kiemai.

Muziejų mėgėjai tikrai nenusivils Lietuvos Nacionalinio, Taikomosios dailės muziejais, Vilniaus paveikslų galerija. Šiuolaikinio meno gerbėjams verta aplankyti Šiuolaikinio meno centrą, o norintiems pajusti šaltą totalitarinės Lietuvos praeities alsavimą padės buvusiuose KGB rūmuose įsikūręs Genocido aukų muziejus.

Kiekvienas turistas apžiūri ir į Vilniaus Arkikatedrą baziliką, Aušros Vartus, Gedimino prospektą, Pilies ir Didžiają gatves, Prezidento rūmus, Rotušę, Stiklių-Žydų-Gaono gatves, Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią, Šv. Kotrynos bažnyčią, Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių ansamblį, Trijų kryžių kalną, Kalnų parką, Verkių ir Pavilnių regioninius parkus, Vilniaus universitetą ir dar daugybę muziejų, meno centrų ir galerijų, bažnyčių, parkų.


Baroko miestas ant dviejų pasaulių ribos




Vilnius – vienintelė Europos sostinė, stovinti ant dviejų senųjų civilizacijų – lotyniškosios ir bizantinės – ribos. Daugiaamžės ir daugialypės kultūros mieste nuo seno gyva įvairių tautų ir religijų tolerancijos dvasia. Pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose 1323 m. paminėtas Vilnius, XV a. išauga į gražų viduramžių miestą, kurio paveldas žavi ir šiandien. 

Vilniaus pasididžiavimas – senamiesčio architektūra. Didžiausias Rytų ir Vidurio Europoje barokinis senamiestis (360 ha), išsaugojęs viduramžių gatvių tinklą ir būdingas erdves, iš Italijos atkeliavusio baroko stiliaus statiniais primena gražiuosius senuosius šios šalies miestus. Padangę remiantys liekni bokštai – jau lietuviškosios baroko mokyklos kūriniai. Puikaus gamtovaizdžio amfiteatre įsikūręs Vilniaus senamiestis – nuo 1994 m. UNESCO pasaulio paveldo sąrašo objektas.

Vilnius, gyvuojantis ant dviejų kultūrų ribos, visada buvo modernus kūrybos miestas, atviras įvairių kultūrų dialogui. Turtingos etninės kultūros tradicijos ir patyrimas, kūrybiškai įjungti į šiuolaikinio meno formas – teatrą, muziką, dailę, šokį, – kuria naują meno kokybę. Mūsų menininkai žinomi Europoje ir pasaulyje, o Vilnius 2009-aisiais tituluotas Europos kultūros sostine.

Lietuvos sostinė – vienas iš gražiausių Senojo žemyno miestų, kuriame harmoningai dera praeities palikimas ir dabarties pasiekimai, mokslas ir kultūra. O vilniečiai – svetingi ir linksmi žmonės.


Vilniaus miesto savivaldybės taryba


Vilniaus miesto savivaldybės taryba – Vilniaus miesto savivaldybės bendruomenės atstovaujamoji savivaldos institucija, atsakinga už savivaldos teisės, savo funkcijų ir bendruomenės iškeltų uždavinių įgyvendinimą bendruomenės interesais savivaldybės teritorijoje. Taryba renkama ketveriems metams visuotiniuose, slaptuose, laisvuose ir lygiuose rinkimuose pagal Lietuvos Respublikoje registruotų politinių partijų pateiktus kandidatų sąrašus. Rinkėjai – savivaldybės teritorijos gyventojai, gali keisti kandidatų eilę sąraše, penkiems kandidatams suteikdami pirmumo balsus.

Tarybą sudaro 51 tarybos narys. Naujai išrinktos tarybos nario įgaliojimai prasideda, o ankstesnės kadencijos tarybos nario įgaliojimai baigiasi nuo tos dienos, kurią naujai išrinkta taryba susirenka į pirmąjį posėdį.

Per du mėnesius nuo pirmojo naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos turi būti išrinktas savivaldybės meras, paskirti mero pavaduotojas ir savivaldybės administracijos direktorius, sudaryti tarybos komitetai ir tarybos kolegija. Savivaldybės tarybos veiklos tvarką ir formas nustato Vietos savivaldos įstatymas ir savivaldybės tarybos veiklos reglamentas.

Savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose. Tarybos posėdžiams klausimus rengia komitetai bei komisijos savo posėdžiuose, tarybos narių frakcijos bei savivaldybės administracija. Taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą.

Savivaldybė yra Lietuvos savivaldybių asociacijos narė.


Merai

1990 m. – Arūnas Grumadas (tarybos pirmininkas)Vytautas Bernatonis, meras

1993 m. – Valentinas Šapalas (tarybos pirmininkas)

1995 m. – Alis Vidūnas

1997 m. – Rolandas Paksas

1999 m. – Juozas Imbrasas

2000 m. – Rolandas Paksas

2001 m. – Artūras Zuokas

2003 m. – Gediminas Paviržis

2003 m. – Artūras Zuokas

2007 m. – Juozas Imbrasas

2009 m. – Vilius Navickas

2010 m. – Raimundas Alekna

2011 m. – Artūras Zuokas

2015 m. – Remigijus Šimašius


Savivaldybės tarybos

Vilniaus miesto taryba 1990–1995 m. 

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 1995–1997 m.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 1997–2000 m. 

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2000–2003 m. 

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2003–2007 m. 

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2007–2011 m. 

Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2011–2015 m.


Naujienos
Bankrotų lygtyse pagausės nežinomųjų Bankrotų lygtyse pagausės nežinomųjų
2019-10-14
Lietuvoje per teisėjų rankas pereina didžioji dauguma šalies įmonių bankroto bylų – tik labai nedidelė dalis bendrovių savo g...
Patarimai ieškantiems naujo būsto: nepasiduokite emocijoms Patarimai ieškantiems naujo būsto: nepasiduokite emocijoms
2019-10-09
Nepasiduoti emocijoms ir pirmajam įspūdžiui, kruopščiai įvertinti visus pliusus ir minusus, pagalvoti apie smulkmenas, kurios...
Lietuviai reikalauja kultūringų ir išsilavinusių renginių vedėjų: jokių lėkštų juokelių Lietuviai reikalauja kultūringų ir išsilavinusių renginių vedėjų: jokių lėkštų juokelių
2019-10-09
Renginių vedėjas Tomas Tracevskis sako, kad pastaruoju metu reikalavimai šiai profesijai gerokai pasikeitė. Kaip ir daugelio...
Nešiojamas kompiuteris vyresnio amžiaus naudotojui: patarimai renkantis Nešiojamas kompiuteris vyresnio amžiaus naudotojui: patarimai renkantis
2019-10-08
XXI amžiuje, kiekvieno amžiaus ir socialinės padėties žmogus gali mėgautis kompiuterio teikiamais privalumais.