Hemorojus – tai viena dažniausių ir kartu viena nemaloniausių sveikatos problemų, apie kurią daugelis vis dar vengia kalbėti. Nepaisant to, ši liga vargina milijonus žmonių visame pasaulyje, stipriai paveikdama jų gyvenimo kokybę. Laiku atpažinus simptomus ir pradėjus gydymą, galima išvengti rimtesnių komplikacijų, todėl labai svarbu žinoti, kas yra hemarojus ir kaip jį atpažinti.

Kas yra hemarojus?

Hemorojus – tai išangės srityje esančių venų išsiplėtimas ir uždegimas. Šios venos gali patinti, išsiplėsti ir sukelti įvairių nemalonių pojūčių: skausmą, kraujavimą, niežulį ar diskomfortą. Hemarojus gali būti vidinis arba išorinis, priklausomai nuo to, kurioje vietoje atsiranda pažeidimai:

• Vidinis hemarojus susiformuoja tiesiosios žarnos viduje ir dažniausiai nesukelia skausmo, tačiau gali kraujuoti.
• Išorinis hemarojus vystosi po oda aplink išangę ir dažnai sukelia stipresnį skausmą, niežulį, o kartais ir kraujavimą.

Kai kuriais atvejais hemarojus gali suformuoti trombus (kraujo krešulius), dėl kurių atsiranda dar stipresnis skausmas ir patinimas.

Kas sukelia hemorojų?

Hemorojaus atsiradimui turi įtakos daugybė veiksnių. Dažniausiai liga išsivysto dėl padidėjusio spaudimo tiesiosios žarnos venoms. Pagrindinės priežastys:

• Vidurių užkietėjimas. Ilgas stanginimasis tuštinantis stipriai apkrauna tiesiosios žarnos venas.
• Sėdimas gyvenimo būdas. Ilgas sėdėjimas, ypač ant kieto paviršiaus, trikdo kraujotaką mažajame dubenyje.
• Nėštumas. Vaisius didina spaudimą pilvo srityje, dėl ko venos aplink išangę gali patinti.
• Antsvoris. Didelis kūno svoris sukuria papildomą spaudimą tiesiosios žarnos sričiai.
• Netinkama mityba. Mažas skaidulų kiekis racione skatina vidurių užkietėjimą.
• Paveldimumas. Jei šeimoje buvo sergančių hemorojumi, rizika susirgti taip pat padidėja.

Svarbu žinoti, kad hemarojus gali išsivystyti ir dėl stipraus kosulio, sunkių daiktų kilnojimo ar intensyvaus fizinio krūvio.

Kaip atpažinti hemarojų?

Hemorojus dažnai išsivysto nepastebimai, o pirmieji simptomai gali būti švelnūs. Tačiau kuo anksčiau atpažinsite problemą, tuo lengviau ją bus išspręsti. Pagrindiniai hemarojaus požymiai:

• Kraujavimas. Ryškiai raudonas kraujas ant tualetinio popieriaus ar išmatų yra vienas dažniausių simptomų.
• Diskomfortas ir skausmas. Ypač juntamas sėdint ar tuštinantis.
• Patinimas aplink išangę. Kartais jaučiamas tarsi mazgelis ar guzelis.
• Niežulys ar dirginimas. Išangės srityje jaučiamas nemalonus niežėjimas.
• Išskyros. Gali pasireikšti gleivėmis išmatų metu arba tarp jų.

Vidinis hemarojus dažniausiai nesukelia skausmo, bet gali kraujuoti. Tuo tarpu išorinis hemarojus dažniau sukelia skausmą ir matomus pokyčius.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Nors lengvi hemarojaus atvejai dažnai išnyksta savaime ar gydomi namuose, kai kuriais atvejais būtina kreiptis į gydytoją:

• Jei kraujavimas tęsiasi ilgiau nei kelias dienas.
• Jei jaučiate stiprų skausmą ar patinimą.
• Jei pastebite, kad simptomai stiprėja.
• Jei kraujavimą lydi kiti simptomai, pavyzdžiui, svorio kritimas, stiprus nuovargis ar pilvo skausmai.

Negalima pamiršti, kad kraujavimą iš išangės gali sukelti ir kitos rimtos ligos, tokios kaip storosios žarnos vėžys, todėl svarbu laiku atlikti tyrimus.

Hemarojaus gydymas

Šiandien egzistuoja daugybė būdų, kaip gydyti hemarojų, priklausomai nuo ligos stadijos ir simptomų stiprumo:

• Gyvenimo būdo keitimas. Dieta, turtinga skaidulomis, gausus vandens vartojimas ir fizinis aktyvumas padeda natūraliai reguliuoti tuštinimąsi.
• Vietinis gydymas. Kremai, žvakutės ar tepalai, mažinantys uždegimą, niežulį ir skausmą.
• Medikamentinis gydymas. Gydytojas gali paskirti vaistus, stiprinančius venų sieneles ir gerinančius kraujotaką.
• Chirurginis gydymas. Esant sudėtingiems atvejams, atliekama hemoroidektomija – chirurginis hemarojaus šalinimas.

Kaip išvengti hemarojaus?

Kad sumažintumėte riziką susidurti su hemarojumi ar užkirstumėte kelią jo pasikartojimui, svarbu laikytis tam tikrų prevencijos priemonių:

• Subalansuota mityba. Vartokite daugiau daržovių, vaisių, pilno grūdo produktų.
• Pakankamas skysčių kiekis. Gerkite bent 1,5–2 litrus vandens per dieną.
• Reguliari fizinė veikla. Judėjimas skatina žarnyno veiklą ir gerina kraujotaką.
• Tinkama tualeto higiena. Venkite ilgai sėdėti tualete, nenaudokite per daug jėgos tuštinantis.
• Kontroliuokite kūno svorį. Antsvoris didina spaudimą tiesiosios žarnos venoms.
• Pertraukos sėdint. Jei dirbate sėdimą darbą, kas valandą darykite pertraukas ir šiek tiek pasivaikščiokite.

Hemorojus – dažna, tačiau gydoma problema. Svarbiausia – neuždelsti ir laiku kreiptis pagalbos. Pastebėjus pirmuosius simptomus, vertėtų imtis priemonių: keisti gyvenimo būdą, konsultuotis su gydytoju ir prireikus taikyti gydymą. Kuo anksčiau pradėsite spręsti šią problemą, tuo greičiau grįšite prie įprasto gyvenimo ritmo ir išvengsite rimtesnių komplikacijų. Neignoruokite kūno siunčiamų signalų – rūpinimasis savo sveikata visada atsiperka.