Be to, pasak ekspertų, tai yra labai aiškus ženklas, kad iki šiol tik sekęs bankams iš paskos, „fintech” sektorius jau visai netrukus bankus gali nurungti bei užsidėti finansų lyderių karūną. Bet ne iš karto. Kai kurie faktoriai rodo, kad dar šiek tiek teks palaukti.

Transformuojančia jėga pasaulio finansų srityje iš nišinės ir ne visiems iš karto suprantamos pramonės tendencijos, „fintech” pavyko tapti vos per pastaruosius dešimt metų. Iš pradžių „fintech” buvo siejama pagrinde su mažomis startuolių įmonėmis, tačiau šiandien ji apima milijardus kainuojančias įmones.

„Fintech” apibrėžimo nusakymą sunkina šio sektoriaus plotis. Šio sektoriaus įmonės dažniausiai specializuojasi vienoje ar keliose konkrečiose sferose. Tai gali būti internetinė ir mobilioji bankininkystė, skaitmeniniai mokėjimai, kriptovaliuta ir „blockchain“, „insurtech“ (draudimo technologijos), „wealthtech“ (sveikatos technologijos) ir daug kitų.

Paprasčiau tariant, „fintech” apjungia finansų pramonės naujoves su technologijomis.

Mažėjančios investicijos

„Statista“ duomenimis, per pastaruosius penkerius metus „fintech” sektoriuje labai išaugo įmonių skaičius. Tuo pat metu pasaulyje pastebimai padaugėjo „fintech” vartotojų, ypač skaitmeninių mokėjimų srityje.

Prognozuojama, kad 2024 m. pasaulinė vartotojų bazė viršys 3,5 mlrd. Tačiau nepaisant didėjančio „fintech” įmonių skaičiaus ir besiplečiančios vartotojų bazės, investicijų kiekis pastaraisiais metais labai sulėtėjo, o 2023 m. buvo užfiksuota mažiausia investicijų vertė ir skaičius nuo 2017 m.

Kaip pastebi „fintech” sektoriaus plėtrą ir pažangą jau daugybę metų stebintis „European Merchant Bank“ („EMBank“) generalinis direktorius Sarp Demiray, investicijų mažėjimui įtakos turi geopolitinė situacija, klimatiniai reiškiniai, ekonomikos nestabilumas bei išaugusi konkurencija šioje srityje.

„Prieš keletą metų „fintech” įmonės buvo matomos kaip vienas patraukliausių investicijų variantų, kuris galėdavo sugeneruoti greitą ir didelę grąžą, tačiau bėgant metams, investuotojams reikia pagrįstų įrodymų, kad įmonės verslo planas bus sėkmingas.

Ar tai reiškia, kad „fintech” saulė leidžiasi? Tikrai ne. „fintech” įmonės dabar dar rimčiau žvelgia į paslaugų kokybę, saugumą ir atsparumą ekonominiams ir geopolitiniams iššūkiams. Šios įmonės ne tik pačios bręsta, tačiau verčia tobulėti ir rinkos senbuvius, pavyzdžiui, bankus”, – tvirtina S. Demiray.

Jis priduria, kad labai didelę įtaką šio sektoriaus augimui daro ir pačių valstybių reguliacinės priemonės, o Lietuva yra viena iš pažangiausių ES valstybių, nes teikia ypač palankias sąlygas „fintech” įmonėms.

„Lietuva iš kitų šalių plėtojant „fintech” sektorių išsiskiria tuo, kad Lietuvos bankas (LB) įgyvendino specialią licencijavimo programą, leidžiančią „fintech” įmonėms gauti elektroninių pinigų įstaigų licenciją, o tai skatina inovacijas ir naujų įmonių atsiradimą šioje srityje.

Lietuva taip pat turi gerą IT infrastruktūrą ir aukštą interneto prieinamumo lygį, o tai taip pat svarbu technologijų orientuotoms įmonėms. Būtent tai ir toliau turėtų leisti Lietuvai išlikti vienai patraukliausių šalių pasaulinėms „fintech” įmonėms”, – privalumus vardija „EMBank” vadovas.

Svarbus patikimumas

Kaip atkreipia dėmesį S. Demiray, dešimties ir daugiau metų praktika aiškiai parodė, kad lietuviams yra svarbu, kur ar kieno pagalba keliauja jų pinigai, todėl natūralu, kad didelis dėmesys kreipiamas į finansinės įstaigos patikimumą.

Ir tai yra vienas didžiausių bankų pranašumų prieš „fintech” bendroves, kuris, bent jau kol kas bankams turėtų leisti lyderiauti ir toliau. „Lietuvos banko“ organizuoto tyrimo duomenimis, beveik 90 proc. vartotojų yra svarbus finansų bendrovės patikimumas.

Paprasčiau tariant, bankų patikimumo rodiklį išlaiko jų sukaupta patirtis bei tai, kad yra nusistovėjusi griežta bankų kontrolės sistema. Tuo metu „fintech” įmonės yra lankstesnės ir greitesnės, tam, kad galėtų pritaikyti savo paslaugas prie naujų rinkos poreikių.

Amžinas klausimas: konkuruoti ar bendradarbiauti?

„Kai kuriais atvejais bankai net ne konkuruoja, o siekia bendradarbiauti su „fintech” įmonėmis, norėdami pasinaudoti jų technologijomis ir paslaugomis. Tai suteikia bankams galimybę greičiau pritaikyti inovacijas ir paslaugas, taip pat išnaudoti „fintech” įmonių verslo modelio pranašumus.

Taip yra ir dėl to, kad „fintech” įmonės dažnai naudoja pažangesnes technologijas, kurdamos ne tik naujas tendencijas rinkoje, bet keisdamos tradicinių bankų požiūrį į IT ir inovacijas”, – dažnai mėgstamą pabrėžti bankų ir „fintech” konkurenciją apibūdina S. Demiray.

Pasak eksperto, būtent tai tapo viena iš priežasčių, kodėl bankai pradėjo įgyvendinti mobiliąją bankininkystę, interneto bankininkystę ir kitas interneto technologijas. „Fintech” įsiliejimas finansų rinkoje paskatino bankus kurti ir plėtoti naujas paslaugas, kurios iki tol buvo būdingos tik šio sektoriaus įmonėms. Pavyzdžiui, virtualios kortelės, greitos paskolos, finansinių planų platformos ir kt.

Nors tradiciniai bankai po truputį perima daugelį „fintech” įmonių inovacijų arba bando sukurti vartotojams patogias alternatyvas, kai kurie svarbūs skirtumai vis dar gali kelti tam tikrų iššūkių jų modernėjimui. Vis dėl to, bankai aktyviai siekia prisitaikyti prie pokyčių ir pritaikyti „fintech” patirtis ir teikti patogesnes paslaugas klientams. Tad tikėtina, kad bent jau kol kas „fintech” sektoriui dar reikės luktelti – bankai savo vaidmens finansų rinkoje taip greitai nepraras.