Alytaus miesto savivaldybė

Alytaus miesto savivaldybė
Alytaus miesto savivaldybė
Alytus – didžiausias Pietų Lietuvos miestas, esantis šalia Nemuno.
Rotušės a. 4, LT-62504 Alytus
Įmonės kodas: 188706935
Telefonas: +370 315 55111, Faksas: +370 315 55191
El. paštas: info@alytus.lt
Alytaus miesto savivaldybė

Statistika

50 421 
Gyventojų skaičius
1260,5  žm./km²
Gyventojų tankumas
40  km²
Plotas
315 
Telefono kodas

Alytaus miesto savivaldybė yra Alytaus apskrityje.

Alytus – didžiausias Pietų Lietuvos miestas, esantis šalia Nemuno, apie 65 km į pietus nuo Kauno ir 108 km į pietvakarius nuo Vilniaus. Šis miestas - tai apskrities, rajono, miesto savivaldybės, seniūnijos ir katalikų dekanato centras.

Alytus - didžiausias Dzūkijos miestas, laikomas šio etnografinio regiono sostine.

Iš pietryčių link šiaurės vakarų pro Alytų teka Nemunas. Upė dalina miestą į dvi dalis, kurios nuo seno turi savo pavadinimus: dešiniajame Nemuno krante - Alytus I (Pirmas Alytus), o kairiajame – Alytus II (Antras Alytus). Visgi didžiausia miesto dalis yra kairiajame upės krante, Antrame Alytuje išsidėstęs ir miesto centras, Dailidės ežeras, miesto kapinės, Alytaus miškas, miesto parkas ir sodas, kraštotyros muziejus, karių kapinės, jaunimo parkas. Pirmajame Alytuje lankytojas ras žydų kapines, Šv. Liudviko bažnyčią, Alytaus piliakalnį ir Alytupio upelį. Taip pat Alytuje stovi 4 bažnyčios, 2 gimnazijos, tuberkuliozės ligoninė, Stasio Kudirkos rajono centrinė ligoninė, sporto rūmai, valstybiniai vaikų globos namai. Alytuje įkurtas kraštovaizdžio istorinis draustinis, stūkso žinomas akmuo Klebonas.

Alytaus geležinkelio stotis veikia miesto vakaruose - Likiškiuose.


Alytaus miesto savivaldybės istorija


Alytus - vienas seniausių Lietuvos miestų. Archeologiniai radiniai rodo, kad žmonės čia gyveno dar akmens amžiuje. Alytaus apylinkėse buvo įsikūrusi jotvingių gentis.

XIII - XIV amžiais Nemuno dešiniajame krante, santakoje su Alytupiu, stovėjo medinė Alytaus pilis, minima nuo 1377 m. Istoriniuose šaltiniuose Alytus pirmą kartą minimas 1377 m. Vygando Marburgiečio kronikoje. 1387 m. LDK dokumentuose Alytus jau vadinamas miesteliu, o nuo 1466 m. minimas Alytaus valsčius. 1524 m. Alytuje minima pirmoji katalikų bažnyčia, 1595 m. jau minima ir mokykla.

1581 m. birželio 15 d. Lietuvos didysis kunigaikštis Steponas Batoras suteikė Alytui Magdeburgo teises ir herbą. Ši data yra minima kaip Alytaus miesto diena.

776 m. Abiejų Tautų Respublikos Seimas priėmė Konstituciją, pagal kurią iš daugelio miestų buvo atimtos savivaldos teisės. Tarp kitų miestų tai palietė ir Alytų. Po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo 1795 m., Nemunu išvedus sieną tarp Rusijos ir Prūsijos, Alytus buvo padalytas tarp dviejų valstybių. Todėl daugiau nei šimtą metų abi miesto dalys vystėsi skirtingai.

Dėl savo strateginės padėties XIX a. pabaigoje carinės valdžios sprendimu Alytus paverstas trečios klasės pasienio tvirtove.

I pasaulinio karo metais Alytus buvo okupuotas vokiečių kariuomenės. Vokiečių karinė administracija sujungė Alytų į vieną administracinį vienetą, iš Kalvarijos perkėlė apskrities centrą. Mieste vokiečiai pastatė elektrinę.

Tarpukario metais Alytus tapo Dzūkijos centru. 1931 m. jis tapo pripažintas pirmos eilės miestu, o 1932 m. – kurortu. Mieste įsteigta gimnazija, kelios pradžios mokyklos, aukštesnioji miškininkų mokykla, žemesnioji žemės ūkio mokykla. Vystėsi prekyba. Pramonėje vyravo miško ir žemės ūkio produkcijos apdirbimo įmonės. Miesto valdžia didelį dėmesį skyrė miesto tvarkymui: gatvių grindimui, miesto parko įkūrimui, statyboms. Miesto kultūriniame ir visuomeniniame gyvenime aktyviai veikė įvairios kultūrinės, religinės ir tautinės organizacijos.

1941 m. Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą, Alytus buvo smarkiai sugriautas.

 Sovietinės Lietuvos valdžios sprendimu Alytus tapo pramonės centru. Per keletą dešimtmečių buvo pastatytos didelės pramonės įmonės. Miestas sparčiai augo: daugėjo gyventojų, buvo statomi nauji mikrorajonai. 1977 m. Alytus tapo respublikinio pavaldumo miestu.

Po valstybingumo atkūrimo 1990 m. Alytaus mieste kilo nemažai problemų. Pradėjus vykdyti ekonomines reformas, dauguma įmonių buvo privatizuotos. Kilus ekonominei krizei, daug didžiųjų pramonės įmonių bankrutavo. Šiuo metu Alytuje dominuoja lengvosios pramonės, medienos perdirbimo, maisto pramonės įmonės. Daug dėmesio skiriama miesto įvaizdžiui: tvarkomos gatvės, parkai – rūpinamasi švietimu, mokyklų renovacija. Mieste veikia aukštoji neuniversitetinė mokykla – Alytaus kolegija. Aktyviai dirba jaunimo, visuomeninės, kultūrinės, tautinės organizacijos.
Šiandien Alytus yra pietų Lietuvos politinis, ekonominis, kultūrinis ir švietimo centras.


Naujienos
Kalėdos atkeliauja traukiniais: interaktyvus žaidimas ir magiška Kalėdų senelio rezidencija Vilniaus geležinkelio stotyje Kalėdos atkeliauja traukiniais: interaktyvus žaidimas ir magiška Kalėdų senelio rezidencija Vilniaus geležinkelio stotyje
2019-12-05
Šventinis šurmulys, interaktyvus žaidimas visai šeimai, Kalėdų senelio kuriami stebuklai – visa tai ir dar daugiau šiemet dov...
Moteris po darbo pokalbio tapo verslo savininke Moteris po darbo pokalbio tapo verslo savininke
2019-12-04
Kaunietė Rasa Naverdauskaitė keletą metų svarstė galimybę imtis savo verslo – atidaryti nedidelę kavinę ar užkandinę. Tačiau...
Minint 25-tąjį „Playstation“ gimtadienį: ko tikėtis iš būsimojo „PS5“? Minint 25-tąjį „Playstation“ gimtadienį: ko tikėtis iš būsimojo „PS5“?
2019-12-03
Lygiai prieš 25-erius metus, gruodžio 3-ąją, Japonijoje buvo pristatyta pirmoji legendinė žaidimų konsolė „PlayStation“, kuri...
Tarptautinė neįgaliųjų diena: ko šalyje trūksta ypatingiems vaikams ir jų tėvams? Tarptautinė neįgaliųjų diena: ko šalyje trūksta ypatingiems vaikams ir jų tėvams?
2019-12-03
Šiandien, gruodžio 3-ąją, minima Tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis,...