Virš 36 proc. apklaustųjų teigia stebintys pokyčius, bet esantys ramūs, tuo tarpu apie 35 proc. respondentų planuoja savo veiklos augimą. Tuo pat metu virš 69 proc. respondentų mano, kad verslo lyderiai turi garsiau kalbėti valstybei strateginiais klausimais, o ne laukti krizių ar slėptis už asociacijų.

Ši įtampa tarp pozityvių verslo ambicijų ir negirdimo jo balso buvo aptarta minėtojo forumo diskusijoje „Verslo atsakomybė: kur mes tikrai turime būti?“, kurią moderavo „Sorainen“ partneris, advokatas Laimonas Skibarka, o savo mintimis dalijosi žurnalistas, visuomenininkas ir karys savanoris Edmundas Jakilaitis, signataras ir verslininkas Aleksandras Abišala bei bendrovės „Hostinger“ valdybos pirmininkas Arnas Stuopelis.

„Manau, kad mes išnaudojame kokius 5 proc. potencialo. Labai mažai naudojamės tuo, ką turime. Daug senojo gero lietuviško verslo beveik neskiria pinigų politikai, nes į ją „geriau nesivelti“ – buvo nukentėję ar tiesiog nenori problemų. Verslo asociacijų biudžetai juokingi, jos nėra turtingos ir stiprios. Bet, jeigu planuojame čia likti, turime pasisakyti tais esminiais klausimais, kurie svarbūs visai visuomenei – galime ir paremti, ir skirti laiko, ir kalbėtis su darbuotojais, su bendruomene“, – sakė A. Stuopelis.

Verslas – ne įmonės, o žmonės

A. Abišala akcentavo, kad kalbėdami apie verslo atsakomybę dažnai pamirštame, kad tai yra tik veikla, o realius sprendimus priima žmonės.

„Verslas neturi jokios atsakomybės – verslą daro žmonės. Tai yra verslininkų, akcininkų ir verslų vadovų atsakomybė, ir dažniausiai jie yra Lietuvos piliečiai. Jie turi daugiau galios už daugumą piliečių: pirmiausia – daugiau pinigų, bet dar svarbiau – energijos, gebėjimo valdyti organizacijas, supratimo apie ekonomiką. Todėl jų atsakomybė – didesnė. Kas turi daugiau, iš to daugiau ir reikalaujama. Verslininkai turėtų būti tarp visuomenės lyderių, greta intelektualų, vyskupų, politikų – šiandien tos atsakomybės, mano manymu, dar trūksta“, – antrindamas apklausos rezultatams teigė A. Abišala.

Jo teigimu, verslas gali veikti ne tik per asociacijas. Verslininkai gali jungtis į klubus, dalyvauti nevyriausybinėse organizacijose, remti vietos bendruomenes, kalbėtis regionuose. A. Abišala taip pat priminė, kad Lietuvos ateitis itin stipriai priklauso nuo Europos Sąjungos (ES), tačiau verslo lyderių balsas ES temomis viešojoje erdvėje beveik negirdimas, nors renginio metu organizuotos apklausos metu net 40 proc. verslininkų išreiškė tikslus augti ir plėsti verslą kitose ES šalyse.

E. Jakilaitis pritarė A. Abišalai ir pabrėžė, kad jis viešai kalba apie nacionalinį saugumą, Ukrainą ir pilietinę atsakomybę todėl kad tai, jo žodžiais, yra „piliečio pareiga“.

„Verslininkai turi veikti kaip piliečiai. Kalbėjimas apie mokesčius ar verslo reguliavimą yra verslo organizacijų darbas, bet man labiausiai trūksta verslininkų, kurie prisiimtų atsakomybę už valstybės likimą kaip fiziniai asmenys ir diskutuotų bendrais klausimais – apie saugumą, švietimą, Europos ateitį“, – sakė E. Jakilaitis.

Diskusiją moderavęs L. Skibarka pabrėžė, kad verslo atsakomybė neturėtų būti suprantama kaip politika siaurąja prasme – tai, visų pirma, pilietinė lyderystė. Apklausa rodo, kad būtent tokio vaidmens visuomenė iš verslo ir tikisi.

„Verslo lyderiai turi garsiau kalbėti valstybei svarbiais klausimais. Tai nėra politikavimas, tai – pilietinė lyderystė. Kiekvienas galime skirti daugiau dėmesio savo įmonių darbuotojams regionuose, dalyvauti vietos bendruomenėse ir jas remti. Jeigu norime, kad čia būtų gera gyventi mums ir mūsų vaikams, nebegalime likti nuošalyje“, – apibendrino L. Skibarka.

Kodėl Lietuvoje verslo balsas per tylus

Diskusijos metu aptarta, jog Lietuvoje verslo balsas politiniuose procesuose kur kas tylesnis nei Vakarų valstybėse. Kaip pastebėjo A. Stuopelis, Vakarų šalyse verslo įtaka politiniams procesams yra gerokai didesnė, o Lietuvoje partijos dažnai neieško dialogo su verslo bendruomene.

E. Jakilaičio teigimu, viena iš to priežasčių – nuo 2012 m. galiojantis juridinių asmenų draudimas remti politines partijas, dėl kurio partijos faktiškai tapo biudžetinėmis organizacijomis.

„Politines partijas šiandien išlaiko biudžetas – jos gauna kelis milijonus eurų per metus, turi savo struktūras ir gyvena savo burbuluose. Jei juridinių asmenų finansavimas partijoms būtų grąžintas, jos būtų priverstos užmegzti dialogą su verslo bendruomene, kalbėti apie didesnius tikslus, o ne tik apie postų pasidalijimą ir struktūrų išlaikymą“, – sakė E. Jakilaitis.

A. Stuopelis dalijosi ir estų organizacijos „Founders Society“ pavyzdžiu, kai technologijų įmonių įkūrėjai bei kiti aktyvūs visuomenės nariai skaidriai ir viešai finansuoja provakarietiškas partijas, siekdami kurti pokytį valstybėje.

„Estijos technologijų bendruomenė turi aiškų modelį – susirenka bendraminčiai, pasidaro viešą dokumentą, išsikelia bendrus prioritetus. Jokių paslapčių, maksimalus skaidrumas. Ir su tuo sąrašu eina kalbėtis su politikais. Lietuvoje fiziniai asmenys jau dabar gali remti partijas iki 10 VMDU (dabar tai sudaro virš 23 tūkst. eurų) ir iki 10 proc. savo metinių pajamų, bet mes tuo beveik nesinaudojame. Manau, kad prieš artėjančius rinkimus turėtume išnaudoti šitą įrankį ir daryti tai viešai“, – sakė A. Stuopelis.

Gynybos sektorius – neišnaudota galimybė verslui

Lietuvoje jau yra sėkmingų pavyzdžių, kai privačios iniciatyvos išjudino valstybės mąstymą apie gynybos finansavimą ir pajėgumus, tačiau, anot diskusijos dalyvių, potencialo dar daug. E. Jakilaičio nuomone, vienas didžiausių neišnaudotų šansų – didžiųjų Lietuvos įmonių įsitraukimas į gynybos pramonę.

„Visuomenės interesas yra labai paprastas – kad didžiosios Lietuvos įmonės atsisuktų į gynybos pramonę. Pokytį padarys ne maži projektai, o šimtus milijonų eurų apyvartą generuojančios įmonės, kurios ateis į šį sektorių. „Teltonika“, BOD ir kitos gamybos įmonės turi technologijas ir linijas, kuriomis galima kurti gynybos produktus. Gynyba artimiausią dešimtmetį bus viena svarbiausių investavimo krypčių Europoje – klausimas, ar mes tame dalyvausime, ar tik žiūrėsime iš šono“, – pabrėžė E. Jakilaitis.

A. Stuopelis pasiūlė dar vieną kryptį, kurioje verslas galėtų aktyviai remti pokyčius – visuotinį šaukimą tiek vyrams, tiek moterims.

„Visuotinis šaukimas – tema, kurios visi vengia, bet tai būtų vienas stipriausių socialinių klijų. Baigei 12 klasę – trys mėnesiai miške, fizinis pasirengimas, komandiniai iššūkiai, po to gali eiti dirbti ar studijuoti. Tai suvienytų miestus ir kaimus, skirtingas socialines grupes. Aš asmeniškai prie tokios iniciatyvos prisidėčiau ir finansiškai“, – sakė A. Stuopelis.

Teisės firmos „Sorainen“ 2025 m. lapkričio 13 d. Lietuvos verslo forumo metu organizuotoje apklausoje dalyvavo 205 respondentai – daugiau nei šeštadalis visų renginio dalyvių, verslo sektoriaus atstovų. Tai – savanoriško dalyvavimo apklausa, atspindinti renginyje dalyvavusių verslo atstovų požiūrį į nagrinėtas temas.