Susisiekimo ministerija

Susisiekimo ministerija
Susisiekimo ministerija
Gedimino pr. 17, 01505 Vilnius
Įmonės kodas: 188620589
Telefonas: 8 (5) 261 2363, Faksas: 8 (5) 212 4335
El. paštas: sumin@sumin.lt
Susisiekimo ministerija

Lietuvos Respublikos Susisiekimo Ministras

Jaroslav Narkevič



Biografijos faktai

Gimimo data: 1962 m. sausio 1 d.

Išsilavinimas

2009–2011 m. Mykolo Romerio universitetas, viešojo administravimo magistras 1979–1983 m. Vilniaus valstybinis pedagoginis institutas (dabar – Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademija), matematikos mokytojas

Darbo patirtis

Nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras

Nuo 2008 m. Lietuvos Respublikos Seimo narys

2007–2008 m. Vilniaus miesto savivaldybės administracija, direktoriaus pavaduotojas

2001–2007 m. Vilniaus rajono savivaldybės administracija, Švietimo skyrius, vedėjas

1987–2001 m. Mokyklos direktorius 1983–2001 m. Mokytojas

Politinė karjera

Nuo 2016 m. lapkričio 14 d. XII Lietuvos Respublikos Seimo narys

Švietimo ir mokslo komitetas, narys 

Europos reikalų komitetas, pirmininko pavaduotojas

2012–2016 m. XI Lietuvos Respublikos Seimo narys

Seimo Pirmininko pavaduotojas

Seimo valdyba, narys 

Seniūnų sueiga, narys

Europos reikalų komitetas, narys (2014–2016) 

Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, narys

Jaunimo ir sporto reikalų komisija, narys

Seimo delegacija Lietuvos Respublikos Seimo ir Ukrainos Aukščiausiosios Rados Asamblėjoje, narys

2008–2012 m. X Lietuvos Respublikos Seimo narys

Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, narys

Nuo 2008 m. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (dabar – Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga) 

Vyriausiosios tarybos narys

2010–2011 m. Trakų rajono savivaldybė, tarybos narys

Užsienio kalbos

Lietuvių, lenkų, rusų, prancūzų

Šeima

Vedęs, du vaikai.


PASLAUGOS VERSLUI


LICENCIJOS IR LEIDIMAI KELIŲ TRANSPORTE


Keleivių vežimas:


Krovinių vežimas:


Tahografai:


Mokymas ir egzaminavimas kelių transporte:


LICENCIJOS IR LEIDIMAI GELEŽINKELIŲ TRANSPORTE


LICENCIJOS IR LEIDIMAI VANDENS TRANSPORTE


LICENCIJOS IR LEIDIMAI ORO TRANSPORTE


RYŠIŲ PASLAUGOS


PASLAUGOS GYVENTOJAMS


SKRYDŽIAI IŠ LIETUVOS TARPTAUTINIŲ ORO UOSTŲ


KELEIVIŲ VEŽIMO GELEŽINKELIAIS TVARKARAŠČIAI


KELEIVIŲ VEŽIMO AUTOBUSAIS TVARKARAŠČIAI


KELTŲ TVARKARAŠČIAI


PAŠTO PASLAUGOS


KITI


TRANSPORTO ISTORIJA


LIETUVOS TRANSPORTO ISTORIJA


1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybai paskelbus apie nepriklausomos valstybės atkūrimą, nuo pat pirmųjų dienų imta galvoti apie transporto sistemos, kaip vienos svarbiausių savarankiškos šalies ūkio šakų, steigimą.


Krašte likusi okupacinė Vokietijos valdžia įvairiausiais būdais trukdė organizuoti visų valstybinių institucijų kūrimą. 1918 m. lapkričio 4 d. Valstybės Tarybos prezidiumas įgaliojo prof. Augustiną Voldemarą suformuoti Ministrų kabinetą, kurio sudėtis patvirtinta lapkričio 11-ąją. Dėl įvairių nesutarimų jame nebuvo paskirti trys ministrai: krašto apsaugos, viešųjų darbų ir maitinimo bei susisiekimo. Susidarius tokiai padėčiai, susisiekimo ministro pareigas sutiko eiti finansų ministras Martynas Yčas, tuo pačiu įkurdamas ir Susisiekimo ministeriją.


1918 m. lapkričio 14 d. M.Yčas įsteigė Susisiekimo ministerijos Tarybą, kurios nariais tapo inžinieriai J. Čiurlys, B. Tamoševičius, J. Šimoliūnas ir A. Rachlinas Rumiancevas. Šiems asmenims 1918 m. gruodžio 3 d. susisiekimo ministro įsakymu Nr. 1 pavesta tvarkyti visus geležinkelių ir kitus susisiekimo reikalus. Kuriant ministeriją buvo numatyta, jog ji vadovaus geležinkeliams, laivynui, civilinei aviacijai, sausumos kelių transportui bei paštui, telefonui ir telegrafui.


Iš buvusios carinės imperijos ir okupacinės Vokietijos valdžios ministerija paveldėjo gerokai suardytus kelius ir negausias susisiekimo priemones. Todėl nuo pat pradžių viena pagrindinių užduočių buvo nurodyti visoms ministerijai pavaldžioms įstaigoms ir organizacijoms jų darbo gaires, kuriant nepriklausomos Lietuvos transporto sistemą.


SSRS kariuomenei 1940 m. birželio 15 d. okupavus Lietuvą, sovietai netrukus ėmė galvoti apie Susisiekimo ministerijos likvidavimą. 1940 m. rugpjūčio 25 d. „Liaudies Seimo“ sudarytoje Liaudies komisarų taryboje (vyriausybėje) nebeliko susisiekimo ministro posto. Nuo 1940 m. rugsėjo 16 d. ministerija likviduojama, o jai pavaldžios įstaigos priskiriamos įvairioms SSRS ministerijoms bei žinyboms.


Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 m. kovo 22 d. suformuota naujoji Vyriausybė, buvo atkurta ir Susisiekimo ministerija. Nuo pat pirmųjų darbo dienų svarbiausiais jos uždaviniais tapo transporto ūkio perėmimas iš sąjunginių ministerijų pavaldumo, naujosios transporto strategijos ir teisinės sistemos sukūrimas, Lietuvos transporto sektoriaus integracija į Europos transporto tinklą.

KELIAI IR KELIŲ TRANSPORTAS


XIII a. Baltijos pajūriu pro Kuršių neriją, Klaipėdą, Palangą, Liepoją ėjo svarbus kelias, jungęs Kryžiuočių ordino valstybę su Ryga. 1381-1402 m. ordino žvalgų pranešimuose minima net apie 100 Lietuvos kelių. XIV a. svarbiu susisiekimo mazgu tapo Vilnius.


XVI a. Vilnių ir Kauną keliai jungė su Dancigu, Karaliaučiumi, Gardinu, Krokuva. XVII-XVIII a. buvo nutiesti du svarbūs keliai iš Kauno: vienas į Rygą (per Kėdainius, Šiaulius), kitas – Varšuvos link (Nemuno kairiąja pakrante). Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Statutas reglamentavo mokesčius už važiavimą keliais bei kelių tvarkymo darbus.


XVIII a. vieškeliai, jungiantys didesnius miestus, bei pašto keliai buvo žvyruoti, platesni, su šalia kelio iškastais grioviais. XIX a. pradžioje per Lietuvą ėjo keli pašto traktai. Svarbiausias jų – Peterburgo-Varšuvos (per Švenčionis, Pabradę, Vilnių, Šalčininkus). Kelionė iš Vilniaus į Kauną dažnai trukdavo ilgiau nei parą.


1830-1835 m. per Lietuvą buvo tiesiamas Sankt Peterburgo-Varšuvos plentas, ėjęs pro Zarasus, Ukmergę, Kauną, Suvalkus. 1896 m. užregistruotas pirmasis automobilis - Rusijos susisiekimo ministerijos žinybai priklausęs „Panhard Levasseur“.


Dėl lėšų stokos nepriklausoma Lietuvos valstybė 1918-1934 m. nutiesė tik 78 km naujų plentų. 1934-1938 m. nutiestas 193 km ilgio Žemaičių plentas (Kaunas-Raseiniai-Rietavas-Gargždai), sujungęs laikinąją sostinę su Lietuvos pajūriu. 1937-1940 m. nutiestas 170 km ilgio Aukštaičių plentas, prasidėjęs nuo Žemaičių plento ties Babtais ir pro Kėdainius, Panevėžį, Pasvalį ėjęs į Biržus.


1970 m. užbaigti pirmosios Lietuvoje automagistralės Vilnius-Kaunas statybos darbai. Joje kiekvienai eismo krypčiai įrengta po 2 juostas, nuo priešpriešinio eismo juostų jos atskirtos veja.


GELEŽINKELIAI


1861 m. Lietuvoje nutiesta pirmoji geležinkelio linija Sankt Peterburgas-Varšuva, ėjusi pro Dūkštą, Ignaliną, Vilnių, Lentvarį ir Varėną su atšaka pro Kauną į Kybartus, taip pasiekiant tuometinės Prūsijos sieną. Pirmasis traukinys inauguraciniu reisu iš Daugpilio į Vilnių atvyko 1860 m. rugsėjo 17 d. Kelionė iš Peterburgo į Vilnių trukdavo beveik 19 valandų, iš Vilniaus į Kauną – 2 val. 33 min.


1871-1874 m. pro Mažeikius, Radviliškį, Kaišiadoris, Naująją Vilnią paklota Liepojos-Romnų linija iš Ukrainos į Liepojos uostą gabenti grūdai. 1873 m., nutiestas Mažeikių-Jelgavos ir Radviliškio-Panevėžio-Daugpilio, o 1884 m. – Vilniaus-Lydos geležinkelis.


Nepriklausoma Lietuvos Respublika pirmuosius garvežius ir vagonus išsinuomojo iš Vokietijos. Jie buvo gerokai pasenę, be to, vietoj anglių, kurių neturėjo, tekdavo naudoti malkas. Traukiniui dažnai sustojus, išlipę keleiviai padėdavo mašinistui prisirinkti malkų. Naujų riedmenų dėka sutrumpėjo traukinių kelionės laikas. Pvz., 1921 m. traukinys iš Kauno į Šiaulius atvykdavo per 4 val. 50 min., o jau 1937 m. šis laikas sutrumpėjo iki 2 val. 19 min. 1920 m. didžiausias traukinių greitis buvo vos 40 km/h, ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje jis galėjo pasiekti 95 km/h greitį.1939 m. Lietuvos plačiųjų geležinkelių parką sudarė 172 garvežiai, 219 keleivinių, 53 bagažo ir pašto, 3760 prekinių vagonų bei 13 automotrisių.


1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, pradėta ypač intensyviai keisti geležinkelių bėgius į sovietinių plotį – iš 1435 mm į 1524 mm. 1979 m. Lietuvos geležinkeliais baigė važinėti paskutinysis garvežys – juos pakeitė dyzeliniai lokomotyvai.


1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, didelę svarbą įgijo 22 km ilgio europinio standarto (1435 mm) vėžės atkarpa Šeštokai - Lietuvos siena su Lenkija. Šis ruožas tapo Lietuvos geležinkelių „langu į Europą“ - keleivius vežti šia linija pradėta 1992 m., atidarius eismą Šeštokų - Trakiškių (Lenkija) perėjoje, o krovinius pradėjo gabenti 1994 m., pastačius Šeštokų krovinių terminalą.


Parengta pagal istoriko Laimono Gryvos monografiją. Šaltinis:

www.sumin.lrv.lt

Naujienos
Kalėdos atkeliauja traukiniais: interaktyvus žaidimas ir magiška Kalėdų senelio rezidencija Vilniaus geležinkelio stotyje Kalėdos atkeliauja traukiniais: interaktyvus žaidimas ir magiška Kalėdų senelio rezidencija Vilniaus geležinkelio stotyje
2019-12-05
Šventinis šurmulys, interaktyvus žaidimas visai šeimai, Kalėdų senelio kuriami stebuklai – visa tai ir dar daugiau šiemet dov...
Moteris po darbo pokalbio tapo verslo savininke Moteris po darbo pokalbio tapo verslo savininke
2019-12-04
Kaunietė Rasa Naverdauskaitė keletą metų svarstė galimybę imtis savo verslo – atidaryti nedidelę kavinę ar užkandinę. Tačiau...
Minint 25-tąjį „Playstation“ gimtadienį: ko tikėtis iš būsimojo „PS5“? Minint 25-tąjį „Playstation“ gimtadienį: ko tikėtis iš būsimojo „PS5“?
2019-12-03
Lygiai prieš 25-erius metus, gruodžio 3-ąją, Japonijoje buvo pristatyta pirmoji legendinė žaidimų konsolė „PlayStation“, kuri...
Tarptautinė neįgaliųjų diena: ko šalyje trūksta ypatingiems vaikams ir jų tėvams? Tarptautinė neįgaliųjų diena: ko šalyje trūksta ypatingiems vaikams ir jų tėvams?
2019-12-03
Šiandien, gruodžio 3-ąją, minima Tarptautinė neįgaliųjų žmonių diena – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis,...