Kauno miesto savivaldybė

Kauno miesto savivaldybė
Kauno miesto savivaldybė
Kauno miesto savivaldybė yra Kauno apskrityje. Kaunas - antras pagal dydį Lietuvos miestas, dar vadinamas laikinąja sostine.
Laisvės al. 96, LT-44251 Kaunas
Įmonės kodas: 188764867
PVM kodas: LT 887648610
Telefonas: +370 374 42608, +370 800 20000, Faksas: +370 374 25452
El. paštas: info@kaunas.lt
Kauno miesto savivaldybė

Statistika

304 097 
Gyventojų skaičius
1936,92  žm./km²
Gyventojų tankumas
157  km²
Plotas
37 
Telefono kodas

Kauno miesto savivaldybės istorija


Dabartinėje Kauno vietoje, Nemuno ir Neries santakoje, žmonės gyveno dar senų senovėje. Gyvenvietė, iš kurios išaugo Kauno miestas, metraštininkų pirmą kartą paminėta 1361 m. Kryžiuočių antpuoliams atremti XIII a. pabaigoje buvo pastatyta mūro pilis, tapusi svarbia miesto gynybos sistemos dalimi.

1408 m. Vytautas suteikė Kauno miestui Magdeburgo teises. Nuo tada Kaunas pradėjo sparčiai augti, didėjo jo kaip prekybos su Vakarų Europa centro bei uosto svarba. 1441 m. pasirašius Hanzos sutartį, Hanzos miestų pirkliai atidarė kontorą, veikusią iki 1532 m. Jau XVI a. pastatyta pirmoji mokykla, viešoji ligoninė, vaistinė ir amžiaus pabaigoje Kaunas tapo vienas iš geriausiai suformuotų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų.

XVII-XVIII amžiai miestui buvo labai nepalankūs. Tai pasireiškė įvairiomis negandomis: 1665 m. rusų kariuomenės antpuoliai, 1701 m. švedų žygis į Rusiją, kurio metu buvo siaubiama Lietuvos žemė, 1657 m. ir 1708 m. maro epidemijos, 1731m. ir 1732m. gaisrai.

XVIII a. pabaigoje Kauno ekonomika kiek pagyvėjo, tačiau užklupo 1812 m. karas, kurio metu Napoleono armija ties Kaunu kėlėsi per Nemuną. Karo metu miestas buvo nuniokotas net du kartus.

XVIII a. pabaigoje iškastas Nemuną su Dnepru jungęs Oginskio kanalas, 1862 m. nutiestas geležinkelis, siejęs Rusijos imperiją su Vokietija, 1898 m. pradėjo veikti pirmoji elektrinė - visa tai padėjo vystytis miesto pramonei ir prekybai. Tačiau buvo vienas miesto augimą ribojęs faktorius – Kauno tvirtovės fortų statyba, trukusi nuo 1882 iki 1915 metų.

Tolesnę Kauno plėtrą sustabdė Pirmasis pasaulinis karas. Iki 1919 metų Kaune šeimininkavo įvairių tautų ir valdžių (Lietuvos komunistų, pilsudskinės Lenkijos, Vokietijos) atstovai.

1919 m. rusams užėmus Vilnių, Kaune įsikūrė Valstybės taryba ir Ministrų kabinetas, kitos įstaigos. 1920 m. Vilnių okupavus Lenkijai, Kaunas tapo laikinąja sostine ir svarbiausiu Lietuvos miestu.

1920 metais Kaune susirinko Steigiamasis seimas, padėjęs atkurtos valstybės teisinius pagrindus. Nepriklausomybės metais Kaunas stipriai išsiplėtė, padaugėjo gyventojų, suklestėjo pramonė, buvo vystoma daugelis svarbiausių Lietuvos pramonės šakų. Klestėjo statyba, daugelis pastatų buvo pertvarkyta, pastatyta visai naujų labai reikšmingų architektūros paminklų, Aleksotą ir Vilijampolę su Centru jungė tiltai per Nemuną bei Nerį. 1924 m. pradėjo kursuoti autobusai, 1928 m. įrengtas miesto vandentiekis. Tačiau šį miesto klestėjimo laikotarpį nutraukė sovietinė okupacija.

Po karo Vilniui grąžinus sostinės vardą, Kaunas tapo antruoju pagal dydį ir gyventojų skaičių Lietuvos miestu. Sparčiai imtasi atstatinėti karo nuniokotą miestą, bet dar sparčiau sovietiniai okupantai ėmėsi griauti ir naikinti viską, kas priminė nepriklausomos Lietuvos gyvenimą. Įvairiomis priemonėmis buvo kovojama su kitaminčiais. Vienas garsiau nuskambėjusių viešų protestų prieš sovietinę valdžią buvo R.Kalantos susideginimas 1972 m. Kauno miesto sodelyje priešais Muzikinį teatrą.

1988 m. kilus didžiuliam išsilaisvinimo sąjūdžiui, buvo imtasi gaivinti daugelį vertybių: sugrąžinti gatvių, aikščių, muziejų pavadinimai, atstatyta daugelis nepriklausomybės laikų paminklų. Kaunui atsivėrė visokeriopos plėtros ir bendradarbiavimo su užsienio valstybių miestais galimybės.

1995 m. įkurta Kauno miesto savivaldybė, pavaldi Kauno apskričiai.

Šiuo metu Kaunas - antras pagal dydį Lietuvos miestas, apskrities centras.

Kauno miesto vėliava

Apie senąsias Kauno miesto vėliavas žinoma labai mažai. Truputį daugiau duomenų išliko iš XX a. pirmosios pusės, t.y. iš to laikotarpio, kai Kaunas buvo laikinoji Lietuvos Respublikos sostinė. Laimingo atsitiktinumo ir muziejininkų pasišventimo dėka Kauno M. K. Čiurlionio dailės muziejuje buvo išsaugota 1930 m. miesto vėliava.

Tai raudono šilko 175 cm ilgio ir 148 cm pločio audeklas, kurio trys kraštai apsiūti tautine juostele, o vėliavos dešinysis laisvasis galas papuoštas šilkinių siūlų pozumentu. Pagrindinėje vėliavos pusėje, į dešinę nuo koto, išsiuvinėtas Kauno miesto herbas. Herbiniame skyde iš šonų papuoštame geltonais lelijų žiedais vaizduojamas ant žalios vejos stovintis baltas tauras su geltonu kryžiumi tarp ragų. Virš herbo įrašyta: "Kauno miesto savivaldybė", o po herbu: „Valio nepriklausomoji ir nedalomoji Lietuva !

Kitoje vėliavos pusėje tokiame pat skyde išsiuvinėtas Lietuvos Respublikos herbas: šarvuotas raitelis ant balto žirgo, laikantis virš galvos iškeltą kalaviją. Raitelio geltoname skyde raudonas dvigubas kryžius. Žirgo gūnia, kamanos ir kiti diržai geltoni. Virš herbo įrašyta: „Laisvas būdamas laisvės neišsižadėsi", po herbu: „Kauno miesto savivaldybė".

1993 m. gruodžio 23 d. Kauno miesto taryba patvirtino Kauno miesto savivaldybės vėliavos, naudotos iki 1940 m. tęstinumą. 1999 m. balandžio 19 d. buvo patvirtinta dailininko A. Lapienio sukurta naujoji Kauno miesto vėliava.

Kauno miesto vėliava yra puošnioji (reprezentacinė) saugoma Kauno miesto mero kabinete ir paprastoji (lauko), kuri naudojama švenčių, iškilmių metu, iškeliama virš Savivaldybės, miesto Rotušės, prie gyvenamųjų namų ir t.t.

PUOŠNIOJI VĖLIAVA

Ją sudaro 120 x 144 cm raudonas audeklas, kurio viršutinėje ir apatinėje dalyse, išilgai vėliavos, yra auksinės juostos. Vėliavos centre - sidabro siūlais siuvinėtas Kauno simbolis - Tauras. Kitoje pusėje - vėliavos centre siuvinėti sidabro siūlais miesto globėjo Švento Mikalojaus simboliai - vyskupo mitra, raidė "M" ir apačioje - trys rutuliai. Iš vienos ir kitos simbolių pusės žodžiai siuvinėti auksu - : Mylėkime teisumą. Vėliava aprėminta aukso ir raudonais siūlais pinta virvele. Vėliavos koto viršūnė - bronzinė. Joje pavaizduota Tauro galva su kryžiumi. Prie viršūnės pritvirtintos dvi aukso ir raudonais siūlais pintos virvelės.

PAPRASTOJI VĖLIAVA

Ją sudaro 102 x 155 cm raudonas audeklas, kurio viršutinėje ir apatinėje dalyse geltonos juostos. Abiejose vėliavos pusėse - Kauno simbolis Tauras.

Vėliavos naudojimo tvarka nėra griežtai reglamentuota. Jos tikslas populiarinti miestą bei jo simbolius visų kauniečių ir miesto svečių tarpe.


Naudingos nuorodos

Miesto partneriai

RIGA

RIGA

Ryga, Latvija (2013). Bendradarbiavimo ketinimų protokolas tarp Kauno ir Rygos miestų pasirašytas 2013 m. sausio 25 d. Kauno mieste. Atsižvelgiant į ketinimų protokolą bendradarbiavimas numatytas švietimo, kultūros, sporto, turizmo, administracijos, verslo ir miesto plėtros srityse.
LVIV REGION

LVIV REGION

Lvovo sritis, Ukraina (2012). Bendradarbiavimo ketinimų protokolas tarp Kauno miesto ir Lvovo srities pasirašytas 2012 m. gruodžio 6 d. Kauno mieste. Atsižvelgiant į ketinimų protokolą bendradarbiavimas numatytas švietimo, kultūros, sporto, turizmo, administracijos ir miesto plėtros srityse.
MYSLIBORZ

MYSLIBORZ

Myslibužas , Lenkija (2012). Nuo 1996 m. Kaunas palaiko draugiškus ryšius su Myslibužo miestu. Ketinimų protokolas tarp miestų pasirašytas 2012 m. Miestai sutarė bendradarbiauti tokiose srityse kaip švietimas, kultūra, sportas bei turizmas.
KREIS LIPPE

KREIS LIPPE

Lipės apskritis, Vokietija (1989): pirmasis Kauno miesto partneris, su kuriuos sutartis pasirašyta 1989 m. Nuo 2003 m. sėkmingai vykdomi jaunimo mainų projektai. Intensyviausiai draugauja: medikai, ugniagesiai, mokyklos, sportininkai.
TARTU

TARTU

Tartu, Estija (1993) bendradarbiavimas tarp miestų prasidėjo 1993 m. Daugelį metų vykdoma veikla kultūros srityje, bendradarbiavimas tarp švietimo skyrių, transporto, aplinkos apsaugos darbuotojų.
GRENOBLE

GRENOBLE

Grenoblis, Prancūzija: 1997 m. Kauno miesto Rotušėje buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Grenoblio miestu. Miestai sutarė bendradarbiauti tokiose srityse kaip ekonomika, mokslas ir kultūra.
SANKT PETERBURG

SANKT PETERBURG

Sankt Peterburgas, Rusijos Federacija (2005) bendradarbiavimo sutartis tarp Kauno ir Sankt Peterburgo buvo pasirašyta 2005 m. Plėtojamas ekonominis, mokslinis, techninis, humanitarinis ir kultūrinis bendradarbiavimas.
BIAŁYSTOK

BIAŁYSTOK

Bialystokas, Lenkija (1994) Ketinimų protokolas tarp miestų buvo pasirašytas 1994 m. Kauno ir Bialystoko miestai užmezgė tarpusavio bendradarbiavimą šiose srityse: verslo, kultūros, švietimo, turizmo ir sporto, keitimosi vietos savivaldybių veiklos patirtimi srityse.
LINKÖPING

LINKÖPING

Linčiopingas, Švedija (1992) bendradarbiavimas tarp miestų prasidėjo 1992 m. kuomet buvo pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas. 1995 m. ir 1997 m. jis buvo atnaujintas. Pagal susitarimą numatyta bendradarbiauti kultūros, aplinkos apsaugos, socialinėse srityse.
TAMPERE

TAMPERE

Tamperė, Suomija (1994) bendradarbiavimas tarp miestų vyko jau nuo 1994 m. o 1997 m. buvo pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas, pagal kurį numatyta bendradarbiauti aplinkos apsaugos, jaunimo mainų, transporto, kultūros, sveikatos apsaugos bei švietimo srityse.
ODENSE

ODENSE

Odensė, Danija (1993) Kauno miesto partneris nuo 1993 m. Vykdomas dvišalis bendradarbiavimas tokiose srityse, kaip aplinkos apsauga, vietinės savivaldos tarnautojų mokymai, priešgaisrinė apsauga.
KHARKOV

KHARKOV

Charkovas, Ukraina (2001) Ketinimų protokolas tarp Kauno ir Charkovo buvo pasirašytas 2001 m. Pagal ši protokolą numatyta bendradarbiauti ekonomikos, kultūros, mokslo, švietimo, sveikatos apsaugos ir kultūros srityse.
KALININGRAD

KALININGRAD

Kaliningradas, Rusijos Federacija (1999) Ketinimų protokolas tarp miestų buvo pasirašytas 1999 m. Kaune. Siekiama bendradarbiauti šiose srityse: savivaldos, socialinės ir aplinkos apsaugos, pramonės ir prekybos, turizmo, švietimo bei kultūros. Benudarbiavimo susitarimas tarp miestų buvo pasirašytas 2001 m. Kaliningrade.
BRNO

BRNO

Brno, Čekija (1994) partnerystė tarp miestų prasidėjo 1994 m. kuomet buvo pasirašytas Ketinimų protokolas. Siekiama bendradarbiauti šiose srityse: demokratijos ir savivaldos vystymo, kultūros, mokslo ir švietimo, sporto, socialinės gerovės ir sveikatos apsaugos, turizmo, verslo ir investicijų skatinimo, miesto planavimo ir rinkodaros, visuomeninio transporto ir ryšių tarp politinių partijų srityse.
WROCŁAW

WROCŁAW

Vroclavas, Lenkija (1993) partnerystė tarp miestų prasidėjo 1993 m. 1996 m. buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis, pagal kurią numatyta vystyti dvišalę partnerystę tokiose srityse kaip kultūra, menai, sportas, sveikatos apsauga, turizmas, švietimas, ekonomika ir aplinkos apsauga.
LOS ANGELES

LOS ANGELES

Los Andželas, JAV (1991) užmegztas bendradarbiavimas vietos lietuvių bendruomenės iniciatyva 1991 m.
FERRARA

FERRARA

Ferara, Italija (1998) partnerystė tarp miestų prasidėjo 1998 m. Pagrindinės bendradarbiavimo sritys su Feraros miestu yra sportas, kultūra, ekonomika, švietimas.
BRESCIA

BRESCIA

Brešija, Italija (2002) Ketinimų protokolas tarp miestų buvo pasirašytas 2002 m. Pagrindinės bendradarbiavimo sritys su Brešija yra: sportas, kultūra, ekonomika, švietimas.
CAVA DE TIRRENI

CAVA DE TIRRENI

Kava de Tirenio miestas, Italija (2008) 2008 m. pasirašytas bendradarbiavimo ketinimų protokolas tarp Kauno ir Kava de Tirenio miestų. Partnerystę numatytą plėtoti kultūros, jaunimo mainų, verslo, socialinėje srityse.
HORDALAND KOMMUNE

HORDALAND KOMMUNE

Hordalando apskritis, Norvegija (1998) 1998 m. buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis. Šia sutartimi numatyta bendradarbiauti švietimo, kultūros ir socialinės apsaugos srityse.
RENDE

RENDE

Rende, Italija (2003) Ketinimų protokolas tarp miestų buvo pasirašytas 2003 m. Pagal protokolą numatyta bendradarbiauti ekonomikos, kultūros, sporto srityse.
VESTFOLD KOMMUNE

VESTFOLD KOMMUNE

Vestfoldo apskritis, Norvegija (1991) Vestfoldo apskrities taryba buvo viena iš pirmųjų Kauno miesto partnerių. Pirmoji bendradarbiavimo sutartis buvo pasirašyta 1991 m. Vėliau ji buvo atnaujinta 4 kartus (1992, 1994, 1997, 1999). Per visą bendradarbiavimo laikotarpį buvo užmegzti kontaktai tarp Vestfoldo ir Kauno gimnazijų ir aukštesniųjų mokyklų, teikiama parama Kauno sveikatos ir socialinės rūpybos institucijomis, bendradarbiaujama bibliotekininkystės srityje, kuriamos palankios sąlygos abiejų šalių verslo kontaktams.
VÄXJÖ

VÄXJÖ

Vekšė, Švedija (1990) bendradarbiavimo sutartis buvo pasirašyta 1990 m. Numatyta plėtoti partnerystę tokiose srityse kaip švietimas, kultūra, aplinkos apsauga, savivalda.

XIAMEN

Siamenas, Kinijos Liaudies Respublika (2001) siekiant sustiprinti Kinijos ir Lietuvos miestų tarpusavio supratimą ir draugystę, taip pat norint padėti gerus dviejų miestų – Siameno ir Kauno – bendradarbiavimo pagrindus, Siamenas ir Kaunas 2000 m. pasirašė bendradarbiavimo sutartį ir susitarė plėsti draugiškus miestų gyventojų santykius ir prekybinius – ekonominius ryšius, suaktyvinti mainus ir bendradarbiavimą mokslo, technikos, kultūros, švietimo, sporto, turizmo, laisvų ekonominių zonų kūrimo, ekonominių ryšių užmezgimo, investicijų skatinimo ir kitose srityse.
LUTSK

LUTSK

Luckas Ukraina (2013). Bendradarbiavimo ketinimų protokolas tarp Kauno ir Lucko miestų pasirašytas 2013 m. lapkričio 27 d. Kaune. Atsižvelgiant į ketinimų protokolą bendradarbiavimas numatytas švietimo, kultūros, sporto, turizmo ir verslo srityse.

Lankytinos vietos

Naujienos
„Anykščių vynas“ į naują gamybos liniją investavo 0,6 mln. eurų „Anykščių vynas“ į naują gamybos liniją investavo 0,6 mln. eurų
2019-07-22
Viena didžiausių Baltijos šalyse gėrimų gamintojų „MV GROUP Production“ modernizavo jos valdomą „Anykščių vyno“ gamyklą, kuri...
LIETUVOS MUZIEJŲ KELIAS PASIEKĖ MAŽĄJĄ LIETUVĄ LIETUVOS MUZIEJŲ KELIAS PASIEKĖ MAŽĄJĄ LIETUVĄ
2019-07-22
2019 m. gegužės 17 d. Nobelio premijos laureato Czesławo Miłoszo kultūros centre Šeteniuose (Kėdainių r.) startavęs naciona...
Ką verta žinoti sodininkams: 4 išmanūs patarimai Ką verta žinoti sodininkams: 4 išmanūs patarimai
2019-07-19
Nuo pat pavasario puoselėjate savo daržą, šiltnamį ar sodą, o gal tik vazonėlyje ant palangės auginate prieskonines žoleles?...
„Lietuvos geležinkeliai“ modernizuos 14 prioritetinių Lietuvos pervažų „Lietuvos geležinkeliai“ modernizuos 14 prioritetinių Lietuvos pervažų
2019-07-19
Didžiausia Baltijos šalyse geležinkelių įmonių grupė „Lietuvos geležinkeliai“ modernizuos svarbiausias Lietuvos pervažas. Ben...
Svetainė yra atnaujinama. Galimi smulkūs nesklandumai.