Anykščių rajono savivaldybė
Statistika
Anykščių rajono savivaldybės istorija
Archeologiniai radiniai liudija, kad Anykščių apylinkėse žmonės gyveno vėlyvojo neolito laikais ir žalvario amžiuje. Kovų su kalavijuočiais laikotarpiu šios apylinkės turėjo nemažą gynybinę reikšmę. Net manyta, kad apie 2 km į šiaurę nuo miesto esančiame dideliame X-XIII a. Šeimyniškėlių piliakalnyje buvusi Mindaugo sostinė Voruta. Piliakalnis buvo įrengtas tarp dviejų 100-150 m pločio daubų, kuriomis tekėjo Vorelis ir Volupis.
Prie buvusio Šeimyniškėlių piliakalnio gyvenvietė neišliko. Pasibaigus karams su kalavijuočiais, ji susiformavo toje vietoje, kur dabar yra Anykščiai. Toje vietoje, kur dabar Anykščiai, jau nuo seno buvusi gyvenvietė, nes labai patogi ne tik gyventi, bet ir prekiauti. Šventąja, o po to Nerimi ir Nemunu prekės galėjo būti gabenamos į vakarinius šalies rajonus ir pajūrį. Galbūt jau II tūkstantmečio pradžioje per vietovę ėjęs ir sausumos prekybos kelias iš Vilniaus į Rygą. Jis minimas 1338 m., o XVIa. pavadintas "didžiuoju vieškeliu". Archeologiniai radiniai liudija, kad jau X-XIII a. per Anykščių apylinkes keliavę pirkliai turėjo ryšių su Rusijos miestais. Tačiau dėl dažnų kalavijuočių puldinėjimų Anykščių gyvenvietė anksti išnyko. Ji buvo atkurta tik po Pabaisko mūšio. Todėl tik po to ji ir paminėta rašytiniuose istorijos šaltiniuose.
Kol kas žinomuose autentiškuose dokumentuose Anykščiai pirmą kartą paminėti 1442 m., t. y. praėjus 7 metams po Pabaisko mūšio.
1442-1452 metais pastatyta pirma medinė Anykščių bažnyčia.
Anykščiai priklausė dvaro valdytojui ir klebonui. Tarp jų buvo nesutarimų 1529, 1530, 1538, 1540 m. ir vėliau, dažnokai keičiantis ne tik klebonams, bet ir dvaro valdytojams. Tai miestui kenkė.
1516 m. gavo miesto teises, Anykščių dvaras su miesteliu įkeistas Mikalojui Radvilai. 1545 m. sukilo Anykščių valsčiaus valstiečiai. 1566 m. miestelis degė, sudegė bažnyčia, kuri netrukus atstatyta. 1671 m. Anykščių bažnyčia dar kartą sudegė (atstatyta iki 1677 m.). 1757-1768 m. kunigų Jono Domininko Lopacinskio (nuo 1762 m. – Žemaičių vyskupas) ir Tado Milašiaus rūpesčiu pastatyta vienabokštė mūrinė bažnyčia. 1792 m. sausio 17 d. karalius Stanislovas Augustas suteikė miesto teises (1795 m. jos panaikintos) ir herbą. Herbe pavaizduotas savivaldos išvakarėse Anykščiuose pastatytas tiltas, papuoštas tiltų globėjo ir sergėtojo nuo vandens nelaimių šv. Jono Nepomuko statula.
XIX a. pirmojoje pusėje miesteliui sparčiai augant, čia jau buvo mūrinė bažnyčia su varpine, dvi sinagogos. Numalšinus 1831 metų sukilimą, miestelis priklausė Rusijos imperijos valstybės iždui. 1863 m. sukilimo metu čia veikė ginklų dirbtuvė. 1898 m. pro Anykščius nutiestas siaurukas Panevėžys–Švenčionėliai. 1902 metais pastatyta hidroelektrinė, 1909 m. senosios bažnyčios vietoje pastatyta didelė neogotikinė bažnyčia.
1919 m. buvo įsteigtas valsčius, 1922 m. - vilnų karšimo ir verpimo dirbtuvė, 1926 m. - vyno dirbtuvė. Dar 1916 m. buvo atkurta lietuviška pradinė mokykla, o 1920 m. įsteigta progimnazija. 1922 m. įkurtas vienuolynas, o prie jo - liaudies mokykla. Buvo atstatyta ir žydų pradinė mokykla, įsteigta 1910 m.
1938 m. Anykščiams pakartotinai suteiktos miesto teisės. Tuo metu jie buvo įgiję ir vasarvietės reikšmę. Padaugėjo amatininkų, daugiau buvo gaminama vyno, tačiau susmulkėjo ir ėmė skursti prekyba. Prieš Antrąjį pasaulinį karą mieste gyveno apie 4000 žmonių.
Fašistinės okupacijos metais Anykščiai labai nukentėjo. Buvo sušaudyta nemažai gyventojų, o 1944 m. susprogdinti abu tiltai, sunaikintas centras ir Užupio jurisdika. Miesto ūkinė veikla buvo paralyžiuota.
Kadangi Anykščius dažnai niokojo gaisrai, juose beveik neliko vertingų pastatų.
1968 m. atidaryta smėlio sodrinimo gamykla „Kvarcas“, pastatyti kultūros rūmai, Ramybės gyvenamųjų namų kvartalas. 1988–1992 metais Anykščiuose veikė vaikų geležinkelis maršrutu Anykščiai–Rubikiai.
Anykščiuose gimė ir gyveno Antanas Baranauskas (1835-1902; išlikusi klėtelė, kurioje 1858–1859 m. parašytas „Anykščių šilelis“, prie jos 1985 m. pastatytas poeto biustas, skulptorius A. Kynas), apylinkėse – Konstantinas Sirvydas (1578-1631), Jonas Biliūnas (1879-1907), Antanas Vienuolis (1882-1957; pasistatė 1925 m. namą prie A. Baranausko klėtelės ir nuo tol gyveno bei kūrė Anykščiuose).
Atgavus nepriklausomybę, Anykščiai auga ir gražėja. Pagrindinės miesto pramonės įmonės – AB "Anykščių vynas", AB "Anykščių kvarcas", UAB "Jarimpeksas", "Anykščių vandenys", UAB "Anykščių varis", AB "Anrestas", UAB "Anykščių linai", UAB "Jara", Anykščių suskystintų dujų ūkis.
Penkios didžiausios investuotojų klaidos
Ekonomikos apžvalga: atsigavimo spinduliai tarp geopolitinių debesų
Šeštadienį Kauną drebins amerikietiškų automobilių suvažiavimas
Sėkmingas „GrowTech“ startas: planuojama apyvarta šiemet – viršyti milijoną eurų