Naujienos

Vestuvinių žiedų istorija ir kilmė

2020-07-22
Vestuvinių žiedų istorija ir kilmė
Atrodo jau amžių amžinybę yra įprasta ir natūralu per tuoktuvių ceremoniją, vienas kito bevardį pirštą papuošti aukso žiedais. Tačiau taip buvo ne visada, o ši tradicija atsirado prieš 5000 metų. Tiesa, pradžioje jie nebuvo auksiniai, kadangi tikrai ne kiekvienas galėjo sau leisti turėti tokio brangaus metalo.

Anuomet, dar Antikos laikais, sutuoktuvių žiedai buvo gaminami iš odos arba austų nendrių.

Senovės Egiptas ir Roma

Senovės Egiptas buvo pirmoji žinoma vieta, kurioje pirmą kartą sukurti vestuviniai žiedai. Prieš 5000 metų jie buvo laikomi meilės žiedais, o apskritimo forma simbolizavo galią ir begalybę. Net ir šiais laikais apskritimą galima laikyti kaip amžinos meilės ir gyvenimo kartu simbolį.

Vis dėlto manoma, kad pirmieji žiedą su vestuvėmis susiejo būtent romėnai, mat jie ant žiedų išgraviruodavo meilės dievo Eroso figūrą. Turtingieji Romos gyventojai net išgraviruodavo vienas kito veidus ant žiedų. Jų žiedai buvo gaminami arba iš aukso, arba iš akmens.

Vėliau romėnai žiedus ėmė kurti dviejų susikibusių rankų pavidalu. Tai taip pat simbolizavo neišskiriamą sąjungą. Tokie žiedai populiarūs buvo apie 1000 metų. Tiesa, jų stilius nuolat tobulėjo ir sudėtingėjo, tad jie atrodė vis įmantriau. XXI a. vis dar galima atrasti tokių žiedų. Juos kartais pasirenka Airijos gyventojai. Tačiau jų rankos dažniausiai laiko vainikėlį, kuriame kartais puikuojasi deimantas.

XV-XIX a.

Graikai vestuvinį žiedą pavertė itin romantišku simboliu. Jie žiedo viduje išgraviruodavo poezijos eilutę ar porą žodžių. Todėl sutuoktuvių žiedai buvo vadinami poezijos žiedais. Pirmą kartą toks žiedas sukurtas XV a. Galima teigti, kad noras išgraviruoti žiedo vidinę pusę, būtent tada ir atsirado.

XV-XVII a. žiedai buvo gaminami iš auksinių monetų. Taip pat buvo nustatyta, kad dažniausiai pasitaikantys užrašai žieduose buvo „Love me and leave me not“ ir „Two bodies, one heart“.

Taip pat XV a. atsirado pirmosios piršlybų žiedų užuomazgos. Tačiau anuomet tokį juvelyrinį dirbinį dovanodavo nuotakos tėvas, jaunikio tėvui. Tokiu būdu merginos tėvas pasiūlydavo kito vyro sūnui vesti jo dukrą. Pirmasis žiedas su deimantu siųstas tokiu būdu, buvo užfiksuotas 1475 metais. Tuomet susituokė Contanzo Sforza ir Camilla D‘Aragona Italijoje, o jų vestuvinių žiedų vidų puošė poema „Two wills, two hearts, two passions are bonded in one marriage by a diamond“.

XVII a. atsirado oficialus pavadinimas „sužadėtuvių žiedas“. Tais laikais nebuvo svarbu kas žiedą dovanoja. Tai galėjo būti vyras moteriai, arba moteris vyrui. Na, o XIX a. sužadėtuvių žiedai įgavo dabartinį populiarumą. Tuomet jį dovanojo visi norintys vesti. Turtuoliai dovanojo itin prabangius žiedus, o vargšai – kuklesnius, paprasto metalo.

Meilės pirštas

Kaip laikui bėgant keitėsi žiedų pavidalai, taip keitėsi ir meilės pirštas, ant kurio buvo nešiojami šie meilės simboliai. Senaisiais laikais sutuoktuvių žiedą buvo galima nešioti ant bet kurio rankos piršto, net nykščio. Tai nedarė visiškai jokios įtakos. Šiandien jis pasaulyje dažniausiai nešiojamas ant kairiosios rankos bevardžio piršto, o Lietuvoje ir dar keletoje kitų šalių, ant dešinės rankos bevardžio piršto.

Taip pat dažnai piršlybų žiedas maunamas ant priešingos rankos nei planuojama dėti vestuvių žiedą. O po vestuvių, sužadėtuvių žiedas perkeliamas šalia sutuoktuvių žiedo.

Vestuvinių žiedų kainos taip pat keitėsi kartu su metais. Tai visiškai suprantama, nes ir pinigų ar metalo vertė buvo visai kitokia nei šiais laikais, todėl lyginti dabartį su Antikos laikais būtų kvaila ir neapdairu. Tačiau tikrai visi galime sutikti, kad tiek anuomet, tiek dabar, vestuvinis žiedas turi ypatingą reikšmę kiekvienai porai, juolab, kad šiais laikais sutuoktuvių žiedas gali atrodyti taip kaip nori užsakovas, o fantazijai ribų nėra.

Užs. nr. 20200722-01

Verslosavaite.lt

Svetainė yra atnaujinama. Galimi smulkūs nesklandumai.