„Subalansuotame ekonomikos plane regionų transformacijai skiriame išskirtinį dėmesį – kryptingai skatinsime mažus verslus, jau dabar kuriame priemones laisvųjų ekonominių zonų modernizavimui, užsienio investicijų pritraukimui.

Labai svarbu, kad ir pačios savivaldybės atranda savo stipriąsias puses ir susitelkusios ties jomis augina tiek regiono, tiek visos šalies lyderius. Visų bendros pastangos leis mums sparčiau stiprinti mūsų šalies regionus“, – sako ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.

Regionų verslai keičiasi ir stiprėja

Inovacijų agentūros Regioninės verslo transformacijos skyriaus vadovė Indrė Gendroliūtė-Gerulienė sako, kad atradę ekonomines stiprybes, regionai jas transformuoja į augantį produktyvumą.

„Verslų našumas regionuose tampa ne tik ekonominiu, bet ir socialiniu reiškiniu, mat lemia didėjančias darbuotojų pajamas, stiprėjančias bendruomenes, augančią gyvenimo kokybę“, – atkreipia dėmesį I. Gendroliūtė-Gerulienė.

Vertinant vienam darbuotojui tenkančią pridėtinę vertę, matyti šešios lyderiaujančios savivaldybės, kuriose rodiklis viršija šalies vidurkį. Aukščiausia pozicija tenka Elektrėnų savivaldybei – 42,8 tūkst. Eur, po to rikiuojasi Mažeikių r. – 40,3 tūkst. Eur, Vilniaus m. - 38,5 tūkst. Eur, Klaipėdos m. – 33,2 tūkst. Eur, Kauno r. – 32,8 tūkst. Eur bei Kauno m. – 31,4 tūkst. Eur – savivaldybės.

Akmenės rajone našumo rodiklis atitiko šalies vidurkį – 31,2 tūkst. eurų. Likusiose 53 savivaldybėse vienam dirbančiajam tenkanti pridėtinė vertė buvo mažesnė už šalies vidurkį. Žemiausi rodikliai fiksuoti Biržų, Joniškio, Kelmės, Lazdijų ir Zarasų rajonuose.

Matomos aiškios lyderystės sritys

Inovacijų agentūros analizė rodo, kad regionų tapatybė stiprėja per konkrečius sektorius, kurie geba generuoti aukštesnį produktyvumą.

„Nors atskirose savivaldybėse našumo rodiklis gali skirtis, tačiau pasižiūrėję iš apskričių perspektyvos pamatysime, kad kiekviena ji turi savus lyderius, kurie demonstruoja šalies vidurkį viršijančius našumo rezultatus“, – teigia I. Gendroliūtė-Gerulienė.

Marijampolės apskrityje itin aukštą našumą rodo medienos ir kamštienos gaminių, taip pat šiaudų ir pynimo medžiagų gamybos sektorius. Čia darbo našumas siekia net 191 proc. šalies vidurkio. Joks kitas sektorius Lietuvoje nėra pasiekęs tokio didžiulio atotrūkio.

Šiaulių apskrityje, pasiekęs 3 proc. aukštesnį rodiklį nei kasybos ir karjerų eksploatavimo sektorius, geriausiai atrodo nemetalo mineralinių produktų gamybos sektorius – 132 proc. šalies vidurkio. Didžiausios šio sektoriaus bendrovės regione: „Akmenės cementas“, „Eternit Baltic“, „Bodesa“.

Tauragės apskrityje antrą geriausią rodiklį Lietuvoje pasiekė sausumos transporto ir transportavimo vamzdynais sektorius – 187 proc. nuo šalies vidurkio. Šį sektorių išskiria ir tai, kad jis sukuria net 42 proc. visos apskrities BVP. Didžiausios čia veikiančios įmonės: „Manvesta“, „GBY“, „United Transline“.

Alytaus apskrityje našumu – 114 proc. nuo sektoriui būdingo vidurkio šalyje – išsiskiria miškininkystės ir medienos ruošos sektorius. Didžiausia šio sektoriaus bendrovė apskrityje – „Dzūko miškas ir mediena“.

Kauno apskrityje didžiausias našumas – 109 proc. nuo vidurkio – fiksuotas dviejuose sektoriuose. Vienas jų – sausumos transportas ir transportavimas vamzdynais, o didžiausios bendrovės: „Hoptransa“, „Kauno autobusai“, „Kaj Madsen Kaunas“.

Panevėžio apskrities našumo lyderiai – maisto produktų gamybos sektoriuje. Tokių įmonių kaip „Rokiškio sūris“, „Biržų duona“, „Roquette Amilina“ veikla šio sektoriaus našumo rodiklį kelia iki 129 proc.

Klaipėdos apskrityje dauguma aukštu našumu pasižyminčių bendrovių susijusios su uosto veikla. Aukščiausi rodikliai pasiekti sandėliavimo ir transportui būdingų paslaugų veiklos sektoriuje – net 125 proc. šalies vidurkio. Didžiausios sektoriaus bendrovės: „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ ir „KN Energies“.

Utenos, kaip ir Panevėžio apskrityje, didžiausias našumas pasiektas maisto produktų gamybos sektoriuje – 101 proc. Didžiausia bendrovė – „Biovela-Utenos mėsa“.

Vilniaus apskrityje aukščiausias ‒ 102 proc. šalies vidurkio – našumo rodiklis pasiektas dviejuose sektoriuose: Kompiuterių programavimo, konsultacinės ir susijusios veiklos (didžiausios bendrovės: „360 IT“, „EPAM sistemos“, „Wargaming Vilnius“) bei didmeninės prekybos išskyrus variklinių transporto priemonių ir motociklų prekybą.

Vien našumo didinimo nepakaks, tvariam augimui reikės inovacijų

Inovacijų agentūros duomenys atskleidė, kad pirmą kartą nuo 2021-ųjų juridinių asmenų skaičius regionuose augo sparčiau nei Vilniuje, o tai rodo didėjantį regionų ekonominį svorį ir naują vystymosi etapą.

„Šiandien matome aiškią kryptį: regionai atranda savas stiprybes ir jas sėkmingai paverčia ekonomine verte. Mūsų užduotis – padėti jiems pereiti į aukštesnį lygį, kad vietos lyderiai taptų tarptautiniais konkurentais. Tik taip užtikrinsime tvirtą, inovacijomis grįstą ir atsparų Lietuvos regionų ekonomikos modelį“, – pabrėžia I. Gendroliūtė-Gerulienė.

Ekspertė pažymi, kad ilgalaikį ir tvarų regionų augimą lems gebėjimas pereiti į kitą brandos etapą – investuoti į produktų inovacijas, dizainą, mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą. Tai yra būtina norint kurti aukštesnės pridėtinės vertės produktus ir didinti konkurencingumą tiek Lietuvoje, tiek tarptautinėse rinkose.