Pirmasis darbas arba savanoriška praktika vasarą jaunimui gali ne tik padėti apsispręsti dėl ateities, bet ir tapti svarbia pamoka, kaip prisiimti atsakomybę bei valdyti savo pinigus. Ne tik taupyti, bet ir naudotis banko kortele, tvarkyti sąskaitas, saugiai atlikti mokėjimus internetu bei mokėti mokesčius. Specialistai apžvelgia, kokio pirmojo darbo ir praktikos ieško moksleiviai, kaip jam pasirengti padeda tėvai bei institucijos ir kaip reikėtų elgtis su pirmuoju atlyginimu.

Vasarą jaunimui dažniausiai siūlomi specifinės kvalifikacijos nereikalaujantys sezoniniai darbai, rodo Užimtumo tarnybos duomenys. Populiariausios darbo vietos susijusios su aptarnavimo sritimi, ieškoma pagalbinio personalo viešbučiuose ir stovyklose, jaunimas kviečiamas padėti ir ūkiuose. Miestuose pasitaiko pasiūlymų dirbti siuntų pristatymo, prekių pakavimo ar sandėliavimo srityse.

Lietuvos moksleivių sąjungos duomenimis, dalis paauglių vasarą renkasi atlikti praktiką, kuri susijusi su tolimesniais karjeros pasirinkimais. Praktikos galimybių moksleiviai ieško ir patys, o papildomos informacijos, pavyzdžiui, kur galima savanoriauti, kaip ir kada teikti prašymus, jiems suteikia Užimtumo tarnybos Veiklinimo koordinatoriai.

„Kuo anksčiau jaunimas įtraukiamas į darbo rinką, tuo geriau susipažįsta su konkrečių veiklų specifika. Neretai tokios patirtys padeda apsispręsti dėl profesijos pasirinkimo, formuoja ir stiprina asmenybę, gerina socialinius įgūdžius“, – pastebi Užimtumo tarnybos atstovė Milda Jankauskienė.

Banko „Citadele“ Baltijos šalių klientų patirties tobulinimo centro vadovė Sandra Gimžauskienė priduria, kad jaunimo darbas vasarą labai naudingas ir dėl finansinio raštingumo ugdymo. Tiesa, jo ir savarankiško finansinių sprendimų priėmimo reikėtų mokyti dar vaikystėje įtraukiant vaikus į šeimos biudžeto planavimą, duodant kišenpinigių ir skatinant juos dalyvauti kasdieniuose finansiniuose sprendimuose.

„Pirmasis darbas ir atlyginimas geriausiai patikrina, kaip gerai vaikas išmoko planuoti savo finansus, ar moka taupyti. Išmankštintas finansų valdymo raumuo pagelbėja ieškant balanso tarp pajamų ir išlaidų, nes gavus pirmąjį atlyginimą tikrai norisi save palepinti“, – pastebi  „Citadele“ atstovė.

Specialistų indėlis – ir rengiantis darbo pokalbiui

Remiantis Lietuvos darbo kodeksu, dirbti lengvus darbus vasarą gali 14-os metų sulaukę vaikai. Tiesa, iki 6 valandų per dieną bei 30 valandų per savaitę. Paaugliams nuo 16 metų amžiaus darbo laiko trukmė – kiek ilgesnė: ne daugiau kaip 8 valandos per dieną. Visiems nepilnamečiams negalima dirbti nuo 22 val. iki 6 val. ryto. Kaip pastebi M. Jankauskienė, amžiaus ir tam tikri apribojimai, pavyzdžiui, dirbti kavinėse ir su cheminėmis medžiagomis, gerokai sumažina galimybes susirasti sezoninį darbą. Nuo vaikų ir paauglių įdarbinimo atbaido ir šių savarankiškumo trūkumas.

„Jaunesniems paaugliams rasti darbą gali būti dar sudėtingiau, nes kai kurie darbdaviai renkasi jau turinčius bent šiek tiek patirties. Dideliuose miestuose konkurencija dėl populiariausių ir geriausiai apmokamų darbo vietų gali būti didelė, o mažesniuose miesteliuose ar kaimiškose vietovėse darbo pasirinkimas būna ribotas. Tad nors vasaros sezono metu darbo pasiūlymų padaugėja, darbo užtenka ne visiems“, – padėtį apžvelgia Užimtumo tarnybos atstovė.

Geriau pasirengti įsidarbinti ir būti konkurencingesniems darbo rinkoje gali padėti Užimtumo tarnybos regioninių karjeros centrų karjeros konsultantai. Jie konsultuoja jaunuolius, padeda pasirengti gyvenimo aprašymą ir pirmajam darbo pokalbiui. Moksleiviai informuojami ir apie juos galinčius įdarbinti regiono darbdavius. Lietuvos moksleivių sąjungos Nacionalinio biuro vadovas Titas Skudas priduria, kad ieškant pirmojo darbo labai svarbiu tampa ir tėvų vaidmuo.

„Darbo krypties pasirinkime ir sprendžiant, ar vaikas išvis turėtų dirbti, daug įtakos turi tėvai. Jie turėtų suprasti ir palaikyti savo vaiko sprendimus, kurie gali nulemti tolimesnę karjeros raidą“, – įsitikinęs pašnekovas.

Kaip elgtis gavus pirmąjį atlyginimą?

T. Skudo teigimu, programos „Karjera be barjerų“ apklausa išryškino ne tik problemas įsidarbinti, bet ir kitą bėdą. Didžioji dalis nepilnamečių turi labai mažai ar vidutiniškai žinių, kaip elgtis su asmeniniais finansais.

„Svarbiausi įgūdžiai – biudžeto planavimas, taupymas ir išlaidų sekimas. Patariama pradėti nuo paprastų žingsnių: susidaryti biudžetą, numatyti išlaidoms ir mokesčiams skiriamą atlyginimo dalį, nustatyti taupymo tikslą ir jo laikytis. Išmokti efektyviau valdyti savo pinigus leidžia ir reguliarus biudžeto peržiūrėjimas“, – pataria S. Gimžauskienė.

Išlaidas stebėti leidžia ir mobiliosios programėlės, o lengviau atsiskaityti – banko kortelės ir išmanieji prietaisai. Praėjusių metų kovą „Norstat“ atlikto tyrimo, kurio metu apklausta 1000 respondentų, duomenimis, tik 6 proc. 18-29 m. amžiaus žmonių dažniau atsiskaitė grynaisiais pinigais. Ši tendencija paauglių tarpe, tikėtina, dar ryškesnė.

„Jauni žmonės dažnai renkasi patogius būdus atsiskaityti – atsiskaito kortelėmis ar kitais išmaniaisiais įrenginiais, perveda pinigus pagal telefono numerį. Tačiau kuo lengviau pinigai juda, tuo svarbiau juos sekti. Lengvi atsiskaitymai gali paskatinti išlaidauti impulsyviai arba nepastebėti, kaip greitai tuštėja sąskaita. Todėl verta naudotis tomis pačiomis technologijomis ir planavimui – stebėti, kiek ir kur išleidžiama, nusistatyti ribas, matyti, ar pavyksta taupyti. Tokie įpročiai padeda išmokti valdyti savo pinigus nuo pat pirmojo atlyginimo.  Atsakingas požiūris į pinigus leidžia jaustis laisviau ir ramiau dėl ateities“, – tendencijas apžvelgia banko „Citadele“ ekspertė.

Publicum