Naujienos

Tyrimas: 7 iš 10 lietuvių nori dirbti užsienio kapitalo įmonėse

2019-08-28
Tyrimas: 7 iš 10 lietuvių nori dirbti užsienio kapitalo įmonėse
Septyni iš dešimties Lietuvos gyventojų pirmenybę teiktų darbui tarptautinėje privačioje arba užsienio valstybės valdomoje įmonėje, o lietuviškoje – tik trys.

Tokius rezultatus atskleidė tarptautinės personalo atrankos ir laikinojo įdarbinimo kompanijos „Manpower“ inicijuota visuomenės nuomonės apklausa. Ką daryti valstybės valdomoms įmonėms, siekiančioms tapti patraukliais darbdaviais?

Dirbti užsienio kapitalo įmonėse labiausiai norėtų 74 proc. respondentų, o Lietuvos – tik 26 proc. Nepaisant tokio pasirinkimo, du trečdaliai apklausos dalyvių Lietuvos valstybės valdomas įmones vertina kaip labai patrauklų arba greičiau patrauklų darbdavį. Mažiausiai patrauklios lietuviams – mūsų šalies kapitalo privačios įmonės.

Motyvuojantys atlyginimai, aukšta verslo kultūra, stabilumas ir nepriekaištinga reputacija. Tokius pagrindinius užsienio bendrovių privalumus vardija ekspertai, pabrėžiantys, kad, norėdami pritraukti gerus specialistus bei vadovus, šiais standartais turi vadovautis ir visi Lietuvos darbdaviai.

„Beveik keturiolika metų stebėdami kandidatų elgesio tendencijas Lietuvos darbo rinkoje pastebėjome, jog šiandien didžiausias darbo pasiūlymų aukšto lygio specialistams pranašumas slypi darbdavio lankstume, atliekamo darbo prasmingume bei kompetentingoje bendrovės lyderystėje.

Įmonės, puoselėjančios tris minėtus faktorius, turi galimybę pritraukti talentingų specialistų net ir negalėdamos pilnai atliepti kandidatų finansinių lūkesčių. Taip pat ryškėja tendencija, jog vertę kuriantis ir prasmingas darbo pobūdis už patrauklų atlygį yra ne mažiau svarbus darbuotojams, svarstantiems apie karjeros galimybes. Atitinkamai, užtikrinti pozicijai numatytą bent rinkos vidurkį siekiantį finansinį paketą yra svarbu kiekvienam darbdaviui, todėl neatsilikti turėtų ir valstybės valdomos įmonės, norinčios lygiaverčiai konkuruoti su privačiu sektoriumi dėl darbo rinkoje esančių geriausių talentų“, – sako bendrovės „Manpower“ pardavimų vadovė Evelina Latyšovič.

Atlygis – adekvatus atsakomybėms

„Baltic Institute of Corporate Governance“ prezidentas Rytis Ambrazevičius teigia, kad valstybės valdomose įmonėse būtina diegti geriausią bendrovių valdysenos praktiką – turi būti aišku, kokios vertybės formuojamos, kokių veiklos taisyklių paisoma, kaip veikia skatinimo sistemos, kaip vyksta komunikacija tiek įmonės viduje, tiek išorėje. Atlygis yra vienas iš šių klausimų.

„Turime suvokti, kad strateginėms šalies įmonėms ir jų vykdomiems projektams negali vadovauti savo kompetencijoms bei atsakomybėms neadekvatų atlygį gaunantys specialistai. Taip mes tiesiog rizikuojame diskredituoti tiek šių žmonių darbą, tiek visiems šalies gyventojams svarbius projektus. O juk kas iš esmės yra valstybės kontroliuojamų įmonių akcininkai? Kiekvienas iš mūsų – visi Lietuvos gyventojai“, – sako R. Ambrazevičius.

Eksperto teigimu, valstybės valdomose įmonėse, atsiliekančiose atlygio srityje, ypač svarbu užtikrinti skaidrumą ir gerą bendrovės reputaciją. Tam reikalingos profesionalios ir nepriklausomos valdybos, savo veikloje taikančios geriausius valdysenos principus.

„Jau yra gerų pavyzdžių ir mūsų šalyje, kai valdybos skaidriai nustato bendrovių tikslus ir kintamoji atlygio dalis priklauso nuo tų tikslų įvykdymo. Taip pat svarbu formuoti tokias kertinių darbuotojų atlygio taisykles, kurios nepaliktų jokių galimybių neskaidriems santykiams“, – pabrėžia R. Ambrazevičius.

Jo teigimu, netgi Baltijos šalių kontekste Lietuva išsiskiria kukliau įvertinamomis VVĮ valdybų ir vadovų pastangomis.

„Pavyzdžiui, „Lietuvos energijos“ generalinio direktoriaus ir valdybos pirmininko viešai skelbiamas mėnesinis atlygis už 2018 metus sudarė apie 7,7 tūkst. eurų. Analogiška veikla užsiimančios Latvijos kompanijos „Latvenergo“ vadovas per mėnesį uždirbo apie 12 tūkst., o Estijos „Eesti Energia“ vadovas – 13,5 tūkst. eurų. Ar smarkiai skiriasi jiems keliami kompetencijų bei atsakomybės reikalavimai? Labai tuo abejočiau“, – pažymi R. Ambrazevičius.

Jo teigimu, Estijos valstybės valdomų bendrovių stebėtojų tarybos vertina savo veiklos rinkos atlyginimų vidurkius ir, vadovaudamosi šia informacija, sprendžia, už kokį atlygį kokio lygio vadovą galima pasikviesti.

Vilioja išskirtiniais projektais

Anot E. Latyšovič, negalėdamos konkuruoti atlyginimais, kai kurios valstybės valdomos įmonės pasilieka galimybę specialistus pritraukti atsakingais strateginiais projektais, galimybe dirbti prasmingą darbą šalies labui kompetentingų kolegų apsuptyje.

„Prie komandos kviečiant prisijungti ambicingą profesionalą, neturėtų stebinti, jog karjera yra naujo komandos nario siekiamybių sąraše. Taigi, siekiant išlaikyti pritraukto specialisto motyvaciją tobulėti, sėkmingai įgyvendinti projektus bei sukurti daugiau pridėtinės vertės įmonei, reikalingas darbuotoją suprantantis kompetentingas vadovas, sugebantis strategiškai suplanuoti tolimesnį augimo planą kartu su pačiu darbuotoju“, – akcentuoja E. Latyšovič.

Bendrovės „Manpower“ užsakymu rinkos tyrimų įmonės RAIT atliktoje apklausoje internetu liepos 29 – rugpjūčio 9 dienomis dalyvavo 1020 šalies gyventojų. Apklausa buvo siekiama išsiaiškinti, ką gyventojai mano apie vadovų, specialistų ir žemesnės kvalifikacijos darbuotojų darbą bei atlygį valstybės valdomose įmonėse. Apklausoje dalyvavo 15-74 metų amžiaus gyventojai iš visos Lietuvos.

Verslosavaite.lt

Svetainė yra atnaujinama. Galimi smulkūs nesklandumai.