Naujienos
Telefonas pradėjo veikti lėčiau? Pasitikrinkite, ar jis neužkrėstas virusu
Beveik
penktadalis lietuvių per pastaruosius metus pastebėjo, jog jų telefonai ėmė
veikti neįprastai, rodo išmaniųjų technologijų kompanijos „Huawei“ iniciatyva
atliktas Baltijos šalių tyrimas. Dažniausiai vartotojų įrenginiai pastebimai sulėtėja,
be priežasties išsijungia ar eikvoja pernelyg daug energijos kai kurioms
programėlėms. Ekspertai įspėja, kad tokie požymiai gali būti susiję ne su telefono nusidėvėjimu, kaip
įprastai manoma, bet su įrenginį galimai užkrėtusiais virusais. Kaip nuo
pastarųjų apsisaugoti ir ką daryti, jei įtariate, jog telefonas gali būti
apkrėstas?
Dažniausias „simptomas“ – įrenginio sulėtėjimas
Beveik 20
proc. lietuvių per pastaruosius metus susidūrė su įtartinai veikiančiu
įrenginiu, parodė šiemet „Huawei“ iniciatyva tyrimų bendrovės „Rait“ atlikta Baltijos
šalių gyventojų apklausa. Dažniausiai pasitaikantis sutrikimas yra pastebimai
ir be priežasties sulėtėjęs įrenginys – tą pastebi net 6 respondentai iš 10.
Ekspertai įspėja, kad toks telefono veikimas gali reikšti, jog išmanusis apkrėstas
kenkėjiškomis programomis.
„Įprastai
manoma, kad lėtesnis įrenginio veikimas išimtinai susijęs tik su telefono nusidėvėjimu
ar duomenimis „užkimšta“ vidine atmintimi. Vis tik pasaulio ekspertai sutaria,
kad toks sutrikimas neretai reiškia įrenginyje esant užkratą. Kenkėjiškos
programos dažniausiai be vartotojo leidimo telefono resursus naudoja
neteisėtiems foniniams (angl. background) veiksmams atlikti – duomenų vagystei,
ryšio kontrolei ar įrenginio funkcijų perėmimui. Būtent todėl atrodo, jog
išmanusis sulėtėjęs be jokios priežasties, nors iš tikrųjų jo energija tiesiog
naudojama mums nežinant“, – įspėja A. Granickas.
Dėl tos
pačios priežasties vartotojai susiduria ir su kitokiais sutrikimais. Štai,
pavyzdžiui, Lietuvoje gyvenantys respondentai taip pat dažnai pastebi, jog
įrenginys be priežasties išsijungia, sulėtėja jo interneto ryšys (47 proc.), ypač
daug telefonų resursų išnaudojama kai kurių programėlių veiklai (28 proc.),
prašoma prieigos prie banko sąskaitos ar kitų duomenų (25 proc.).
Kitose
Baltijos šalyse tendencija panaši – Latvijos ir Estijos gyventojai dažniausiai
susiduria su tokiais pat sutrikimais. Vis tik čia neįprastas įrenginių veikimas
pastebimas kiek rečiau nei Lietuvoje.
Įrenginius
užkrečiame patys
Įprastai
telefonuose kenkėjiškos programos gali atsirasti per apgaulės programėles
(angl. rogue apps). Pastarosios atrodo lygiai taip pat, kaip mums įprastos,
atlieka kūrėjų žadėtą funkciją. Bet iš tiesų jos sąmoningai sukurtos taip, jog
apkrėstų įrenginius, neteisėtai naudotų nieko neįtariančių vartotojų
informaciją ar kitaip kenktų telefonų savininkams.
Vartotojų
įrenginiuose šios programėlės atsiranda ne slapta, bet dėl žmonių neatidumo –
jos atsisiunčiamos iš nepatikimų puslapių, o į jų prašomą prieigą nesigilinama,
tad suteikiamas priėjimas prie asmeninių duomenų ar svarbiausių telefono
funkcijų.
„Tokių
programėlių praktiškai neįmanoma atsisiųsti iš oficialių parduotuvių – jų
kūrėjai atsakingai atsirenka produktus,
kad vartotojus pasiektų tik saugiausi. Pavyzdžiui, „AppGallery“ parduotuvėje,
pirmiausiai, nustatome ir patikriname kūrėjų tapatybę, tuomet – ar programėlės
nėra apgaulingos, kokių duomenų prieigos jos reikalauja, o galiausiai turime
vietinius specialistus, kurie rankiniu būdu išbando parduotuvėje esančius
produktus. Net ir jau vartotojų naudojamas programėles vis pakartotinai
testuojame, atliekame vartotojų naudojimo patirties vertinimą, kad būtume
tikri, kad šiuose produktuose niekas nepakito ir vartotojai jais toliau gali
sėkmingai naudotis“, – sako A. Granickas.
Tad tokios
programėlės į įrenginius dažniausiai patenka kitais būdais – per įtartinus
atsisiuntimo adresus, kuriuos gauname, pavyzdžiui, el. laiškuose, SMS žinutėse
ar randame nepatikimuose internetiniuose puslapiuose, reklaminiuose skydeliuose
internete. Neramina tendencija, jog lietuviai bent kartą per pastaruosius metus
yra atsisiuntę programėlių iš šių vietų.
„Huawei“
tyrimas atskleidė, kad beveik pusė respondentų yra atsisiuntę programėles iš
interneto puslapių, 15 proc. – iš nuorodų el. laiškuose ar reklaminiuose
skydeliuose, o dešimtadalis – iš nuorodų SMS žinutėse. Nerimą kelia ir tai, jog
beveik pusė (40 proc.) respondentų neatsiminė bei negalėjo pasakyti, ar yra siuntęsi
programėles iš tokių vietų. Tai reiškia, jog dalis vartotojų net neįtaria, jog
jų įrenginiai apkrėsti ir gali netikėtai prarasti svarbius duomenis“, – įspėja
A. Granickas.
Visose
Baltijos šalyse dažniausiai programėlių atsisiuntimo vietos neatsimena mažesnių
miestelių ir kaimo vietovių gyventojai bei įrenginiais mažiaus besinaudojantys
vartotojai. Vis tik įvairius sutrikimus bent retkarčiais pastebi ir
nepatikimais atsisiuntimo šaltiniais naudojasi visi respondentai,
nepriklausomai nuo pajamų dydžio, amžiaus ar padėties visuomenėje. Tai rodo,
jog tarp vartotojų dar stinga raštingumo kibernetinio saugumo srityje.
Kaip
apsisaugoti?
Ekspertai
pirmiausia pataria vengti įtartinų programėlių atsisiuntimo adresų, kuriuos
randame el. laiškuose, SMS žinutėse ar nepatikimuose portaluose. Dažniausiai
tokiose vietose esančios programėlės yra apgaulingos ir kenkėjiškos.
Rekomenduojama produktus rinktis iš oficialių parduotuvių ar kūrėjų puslapių.
„Jei
išsirinkote programėlę, kurios norite, patikrinkite, ar ji yra jūsų išmaniojo
parduotuvėje, pavyzdžiui, „Huawei“ telefonuose esančioje „AppGallery“. Jei čia
jos nerandate, peržvelkite oficialų kūrėjo puslapį – juose dažniausiai
suteikiamos atsisiuntimo nuorodos. Jei programėlės atsisiųsti ir čia negalima, ieškokite
kitų patikimų atsisiuntimo šaltinių arba verčiau pasirinkite pastarosios atitikmenį
oficialioje parduotuvėje“, – pataria A. Granickas.
Apgaulės
programėlės pavojingos ir todėl, kad prašo prieigos prie svarbių telefono
funkcijų, kurias vėliau neteisėtai naudoja. Tad neatidūs vartotojai sutikdami
su prieigos leidimais, programišiams suteikia tiesioginį kelią prie asmeninių
duomenų.
„Prieš
įsirašydami bet kokią išmaniąją programėlę, atidžiai patikrinkite, kokios
prieigos ir prie kurių telefono funkcijų prašoma. Laikykitės esminės taisyklės
– prieigos prašymas turi atitikti programėlės tiesiogines funkcijas.
Pavyzdžiui, jei siunčiatės žemėlapių programėlę, jai gali prireikti prieigos
prie jūsų vietos nustatymo, kad GPS nuorodos būtų tikslios. Bet jai tikrai
nereikės jūsų mikrofono ar kameros valdymo galimybės, nes su tokia prieiga
susijusių funkcijų joje tiesiog nėra. Jei tokios prieigos prašoma, tai turėtų
kelti įtarimų“, – pataria A.Granickas.
Jei esate
tikri, kad apgaulės programėles atpažinti galite, bet įtariate, kad netyčia jau
esate įsidiegę vieną tokių, atkreipkite dėmesį, ar nepasireiškia anksčiau
minėti įrenginio sutrikimai – nedidėja telefono išnaudojamos energijos kiekis,
ar nesulėtėjusios gamintojo įrašytos programos. Jei telefono veikimas kelia
įtarimų, nerizikuokite ir kaip įmanoma greičiau pašalinkite įtartinas
programėles.
„Apgaulės programėlės dažniausiai veikia taip, kad neturėtumėte jos įjungti, kad ji atliktų savo neteisėtą funkciją. Todėl paprastas jos išjungimas ir nenaudojimas nuo duomenų vagystės jūsų neapsaugos. Programėlę reikės ištrinti – geriausia tai padaryti naudojant saugųjį telefono režimą (angl. Safe Mode)“, – pasakoja „Huawei“ ekspertas.
Norėdami gauti reguliarias „Huawei Consumer BG“ naujienas, sekite mus:
Facebook: https://www.facebook.com/huaweimobile/
Twitter: https://twitter.com/HuaweiMobile
Instagram: https://www.instagram.com/huaweimobile/
YouTube: https://www.youtube.com/user/HuaweiDeviceCo
LinkedIn: https://www.linkedin.com/company/10617746/
Susisiekite su mumis:
Justė Karpavičiūtė
„Huawei“ komunikacijos vadovė Baltijos šalyse
Tel. nr. +370 695 95176