Naujienos
„Tele2“ pamokos, padėsiančios geriau pasiruošti antrajai bangai
P. Masiulis: „Tele2“ pamokos,
padėsiančios geriau pasiruošti antrajai bangai
Pasaulyje vėl ėmė ristis nauja
COVID-19 banga, o verslo ir socialinio gyvenimo laukia didesni ar mažesni
ribojimai. Rudenį atvėsus orams žmonės daugiau laiko leis patalpose, todėl neišvengsime
naujų iššūkių. Jiems pasiruošti padės pirmojo karantino metu išmoktos pamokos.
Per pirmąjį karantiną mes neturėjome pavyzdžių, iš kurių galėtume mokytis. Atėjus
antrajai bangai turime unikalią galimybę mokytis iš pirmojo karantino
patirties.
1.
Saugoti darbuotojus
Didelėje dalyje Lietuvos industrijų žmogiškieji ištekliai turi lemiamą
įtaką verslo sėkmei.
Sudėtingu metu susitelkti ir išlaikyti visas darbo vietas yra kritiškai
svarbus uždavinys tiek įmonei, tiek ir šalies ekonomikai. Šie procesai yra
tiesiogiai susiję – kuo ilgiau bus išlaikytos darbo vietos, tuo greičiau
įsivažiuos ir atsities smūgį patyrusi ekonomika.
Suprasdami tai, mes
pasirinkome nemažinti darbo vietų skaičiaus. Nusprendėme, kad padėdami darbuotojams ir dirbdami kaip
komanda kartu praeisime tiek gerus, tiek blogus laikus.
Išsaugojus darbuotojus
karantino metu įmonė atsigaus greičiau jam pasibaigus. Tai parodė ir „Tele2“
antrojo ketvirčio finansiniai rezultatai.
2. Bendradarbiauti
Prisiminkime, kad smogus
krizei surėmėme pečius ir kartu
ieškojome geriausio sprendimo. Mažiau nei per savaitę susikūrė
stipriausios socialinės iniciatyvos – Edmundo Jakilaičio inicijuota akcija
„Stiprūs kartu“ arba Andriaus Tapino judėjimas „Laikykitės Medikai“, LRT
projektas „Įdomiosios pamokos“ ir dar daugybė kitų.
Verslas taip pat
prisidėjo – skyrė finansavimą, padėjo nevyriausybinėms organizacijoms,
medikams, bendruomenei. Šis laikotarpis parodė, kad verslas, socialinės
iniciatyvos ir valdžia, dirbdami kartu, gali rasti geriausius situacijos
sprendimo būdus.
Krizės metu mes bendradarbiavome
su Užsienio reikalų ministerija (URM) ir informavome vartotojus apie
besikeičiančią pandemijos šalyje situaciją. Ypatingai didelį krūvį krizės metu
patyrusiems medikams suteikėme galimybę naršyti nemokamai, o senjorams –
sukūrėme bendravimo internete mokymosi platformą.
Lietuva tapo viena
geriausiai krizę atlaikiusių šalių dėl to, kad per krizę ėjome kartu,
palaikydami vieni kitus.
3. Perimti geriausią
patirtį
COVID-19 pandemijos žala
ekonomikai yra didžiulė, tačiau įveikiama. Jei Europos centrinis bankas
efektyviai rems verslus, infrastruktūrinius projektus, kad žmonės turėtų darbo
– ekonomika greitai įsivažiuos. Tokio scenarijaus metu, net ir ištikus kitai
bangai, jau 2021 metų pabaigoje galėtume grįžti į ikikrizinį ekonomikos lygį.
Pasaulyje matėme daug
skirtingų praktikų, kaip šalys valdė pandemijos situaciją. Didelė dalis šalių,
pavyzdžiui, Prancūzija ar Italija, visiškai užsidarė ir sustabdė ekonominius
procesus. Buvo ir tokių kaip Švedija, kurioje buvo pateiktos rekomendacijos,
tačiau visiškai griežto sustabdymo nebuvo.
Arba Vokietijoje,
kurioje valdžia apibrėžė, prie kokių sąlygų visiškai atidarys ekonomiką. Toks
racionalumas krizės metu leido išvengti visuotinės panikos ir streso, tačiau
Vokietijos ekonomika itin stipriai nukentėjo dėl to, kad net 40 proc. šalies
BVP sudaro į istorines žemumas kritęs eksportas.
Ekonominis nuosmukis Lietuvoje
buvo vienas mažiausių pasaulyje. Iš ekonominės perspektyvos susitvarkėme geriau
nei Baltijos seserys. Todėl epidemija praėjo greičiau, o uždarymas Lietuvoje
buvo trumpesnis, aiškesnis, nurodymai irgi buvo aiškesni.
Skirtingi krizės valdymo
modeliai veikia skirtingose šalyse. Lietuvoje turime vertinti globalią
situaciją ir pavyzdžius, bet imtis tokių priemonių, kurios tinka lokaliai. Ir
svarbiausia žinoti, kad visos krizės praeina, tad praeis ir ši.
4. Skaitmenizuoti verslą
Ši krizė skatino
skaitmenizacijos, ypatingai elektroninės komercijos sektoriuje, progresą.
Pavyzdžiui, iki tol siaurai auditorijai žinomos „Zoom“ ar „Shopify“ platformos
tapo vienomis populiariausių.
Po šios karantino
patirties tapo akivaizdu, kad galima sėkmingai dirbti per atstumą. Ryškiausios
tendencijos, kurios lydės ir ateityje, yra dvi: mažės darbo kelionių, todėl
daugės virtualių susitikimų bei mažės biurų skaičius, nes darbuotojai gali
dirbti ir iš namų.
Darbas namuose,
derinamas su darbu biure gali duoti ypač gerų rezultatų. Tad ir ateityje šio
modelio nederėtų skubėti atsisakyti, o darbo vietos pobūdį parinkti netgi pagal
dirbančių specialistų profilį.
Priimti pokyčius ir prie
jų prisitaikyti ne visada lengva. Tačiau gebėjimas mokytis iš praeities ir kitų
šalių patirties padeda pasiruošti galimiems scenarijams.
5. Priimti greitus sprendimus
Lietuvos valdžia regiono
kontekste pademonstravo ryžtą ir gebėjimą priimti bei įgyvendinti greitus
sprendimus. Jį reikia ne tik išlaikyti toliau, bet ir iš jo pasimokyti: visuose
lygiuose, visi vadovai – tiek įmonių, tiek ir valstybiniame sektoriuje – turi gebėti
priimti greitus sprendimus.
Tai yra įmanoma, jei
vadovai įgalina savo darbuotojus, suteikia jiems laisvę spręsti ir galimybę
prisiimti atsakomybę. Darbuotojas, žinantis, kad jo indėlis svarbus ir
vertinamas įmonėje ar valstybės tarnyboje, prisiims atsakomybę už rezultatus,
kaip ir įmonė ar valstybė prisiima atsakomybę už jį. Ir tuomet – sėkmė garantuota.
Suprasdami, kad mūsų
veiksmai lemia valstybės ar įmonės sėkmę, mes jausimės už ją atsakingi.
Atsakingas požiūris prasideda nuo nedidelių dalykų, nuo vieno asmens.
Pavyzdžiui, kiekvienas šalies gyventojas prisiima atsakomybę dėvėti veido
kaukes ir supranta, kad toks jo elgesys taps indėliu į greitesnį šalies
ekonominį ir socialinį atsigavimą.
Ateinančiam rudeniui
būsime pasiruošę, jei prisiminsime šias pamokas, o tokiu atveju – antroji krizės
banga baigsis greičiau ir lengviau.
Daugiau informacijos:
Andrius Baranauskas
„Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos šalims
M +370 683 66319