Šiais laikais stresas daugeliui žmonių tapo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalimi. Taip yra dėl daugybės iššūkių, su kuriais susiduria beveik kiekvienas šiuolaikinis žmogus. Dažnai per didelis streso veiksnių kaupimasis pradeda daryti didelę įtaką organizmo veiklai ir psichinei būklei. Daugybė tyrimų rodo, kad lėtinis stresas, be kita ko, skatina: depresijos, nutukimo, taip pat širdies ir kraujagyslių sistemos anomalijų atsiradimus. Dėl šios priežasties itin svarbu ugdyti adaptacinius įveikos įgūdžius. Tam labai padeda meditacija, nes tai veiksminga priemonė stresui valdyti, neigiamoms emocijoms, nuotaikų kaitai mažinti ir atsipalaiduoti padedanti priemonė.

Kaip veikia meditacija ir kas tai yra?

Meditacija dažnai siejama su Rytų religijų, tokių kaip induizmas ar budizmas, tikėjimo sistema. Tačiau pagrindiniai šios praktikos elementai galioja ir kitiems tikėjimams, pvz. Dėl šios priežasties meditacija laikoma universaliu metodu ir priemone, įgalinančiu ugdyti gebėjimą susikaupti ir ilgalaikį susitelkimą į atliekamas užduotis. Šiais laikais  meditacija  suvokiama kaip viena iš sveikatos prevencijos formų. Gebėjimas išlaikyti nedalomą dėmesį, ypač stresinėse situacijose, yra nepaprastai vertingas įgūdis.

Paprastai yra dvi pagrindinės meditacijos formos, suskirstytos į kategorijas pagal tai, kaip galite pasiekti norimą dėmesio lygį:

·       Fokusuoto dėmesio technika – apima bandymą sutelkti dėmesį į vieną objektą ar užduotį viso meditacijos proceso metu. Šio metodo metu žmogus sutelkia dėmesį tik į vieną objektą ar veiklą, pvz., reguliarų kvėpavimą, taip stengdamasis apriboti neigiamą aplinkos dirgiklių poveikį.

·       Atviro stebėjimo technika – taip pat dažnai vadinama sąmoningumo meditacija. Šios praktikos metu meditacijoje dalyvaujantis žmogus savo dėmesį sutelkia ne tik į vieną objektą, o į visus jį pasiekiančius išorinius dirgiklius. Ši technika leidžia praktikuoti aštraus dėmesio būseną ir valdyti išsiblaškymo lygį tam tikroje situacijoje.

Meditacija – kaip ji veikia smegenis?

Meditacija padeda sumažinti stresą dėl teigiamo poveikio organizmo nervų sistemai. Gilaus poilsio būsenoje smegenyse išsiskiria neurotransmiteriai, kurie pagerina ne tik koncentraciją, bet ir savijautą. Be to, jie padeda pasiekti ilgalaikę vidinės ramybės būseną. Pagrindiniai neurotransmiteriai, išsiskiriantys meditacijos metu, yra šie:

·       Dopaminas – veikia miego kokybės ir nuotaikos reguliavimą. Jis yra atsakingas už smegenų gebėjimo jausti malonumą, atsipalaiduoti ir išlaikyti koncentraciją gerinimą.

·       Serotoninas – turi raminamąjį poveikį, mažina įtampą ir palengvina atsipalaidavimo bei susikaupimo būseną.

·       Gama-aminosviesto rūgštis (GABA) yra atsakinga, be kita ko, už: nervų ląstelių aktyvumui slopinti. Tai leidžia lengviau kontroliuoti baimės ar nerimo jausmą, kai neuronai yra pernelyg aktyvūs.

·       Endorfinai – priklauso populiariausiai neurotransmiterių grupei. Jie atlieka pagrindinį vaidmenį procesuose, susijusiuose su savijautos gerinimu, skausmo jausmo ir pašalinių streso padarinių mažinimu.

Meditacija perkelia kūną į gilaus poilsio būseną, o protą – į blaivumo ir aktyvumo būseną. Poilsio budrumo metu organizmas fiziškai atsinaujina ir gauna daug ilgalaikės naudos. Jie apima:

Meditacija leidžia kūnui patirti daugybę gilaus poilsio privalumų. Ši būsena palengvina susikaupusių lėtinio streso veiksnių laipsnišką atsipalaidavimą. Be to, tai leidžia atkurti natūralią organizmo gyvybingumą ir pusiausvyrą.