Naujienos
Startuolis sukūrė išskirtinio lietuviško skonio traškučius
Ar galima mėgautis šaltibarščių skoniu, neįmerkus šaukšto į dubenį? Arba
per kelias akimirkas atskleisti lietuviškų cepelinų skonį Japonijos gyventojams?
Lietuviško startuolio kūrėjai tikina, kad viskas įmanoma, ir siūlo išbandyti
naujoves – šaltibarščių ar cepelinų skonio daržovių traškučius.
„Bendraudami su šimtais gamintojų ir tiekėjų, matome, kad lietuviškas
verslas yra išradingas, veržlus ir pažangus. Traškučių CHAZZ gamintojai iš
Trakų rajono yra puikus tokio verslo pavyzdys, vos per trejus metus subūręs
lojalių klientų ratą ir toliau aktyviai didinantis savo prekės ženklo žinomumą
– tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Be to, šis mūsų partneris randa originalių
būdų savo lietuviškumui pabrėžti, sugeba savitai atspindėti bei sustiprinti valstybės
švenčių nuotaiką“, – sako „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento
direktorė Ernesta Dapkienė.
Atradimams įkvepia tvirta partnerystė
Bendrovės „Gusania“ gamykloje Trakų rajone traškučiais virsta lietuviškos
bulvės, burokėliai, morkos. „Traškučius gaminame iš lietuviško derliaus –
dirbame su vietos ūkininkais, atsirenkame saldžias morkas ir mažus burokėlius,
todėl užsienio parodose sulaukiame daug komplimentų iš maisto srities pirkimų
profesionalų – ragaujantys sako, kad tai skaniausi daržovių traškučiai, kokius
jiems teko valgyti. Pripažinimo sulaukiame ir dėl tik natūralių prieskonių,
kuriuos naudojame: jei ant pakuotės užrašyta traškučiai su čederiu, tai į juos įdedame
tikro čederio, jei trumai – rasite trumų. Dirbtinių skonio stipriklių nereikia
ir dėl to, kad daržoves kepame žemesnėje temperatūroje, todėl valgydami galite jausti
natūralų bulvių ir kitų daržovių skonį“, – sako vienas iš verslo įkūrėjų Žilvinas
Kulvinskis ir priduria, kad bendrovė veikia kaip startuolis – nuolat
eksperimentuoja, stebi vartotojų pasirinkimus ir reakcijas.
Kurie eksperimentai pasiteisina, startuoliui padeda suprasti ir partneris,
prekybos tinklas „Maxima“. Anot Ž. Kulvinskio, lietuviška partnerystė įkvepia
naujiems iššūkiams ir suteikia daugiau pasitikėjimo savo jėgomis. Dėl to šiemet
asortimente atsirado ir išskirtinių lietuviškų skonių – šaltibarščių ir
cepelinų – skonio traškučių. „Iškėlėme klausimą, kurie patiekalai ir skoniai
yra labiausiai lietuviški. Nugalėjo šaltibarščiai ir cepelinai, tad kibome į
darbą. Kūrybos procesas užtruko daugiau nei pusę metų, o džiugiausia, kad mums
pavyko. Vos atplėšę CHAZZ pakelį žmonės gali pajausti gaivų šaltibarščių kvapą,
kuris primena sugrįžtantį pavasarį, o cepelinų mėgėjai šio skonio traškučius
jau gabena kaip lauktuves į užsienio šalis – lagamine pakelis neužima daug
vietos, o netikėtumo efektas – garantuotas“, – pasakoja bendrovės vadovas.
Išnaudoja lietuviško derliaus privalumus
Daugiau galimybių CHAZZ suteikė ir per pandemiją padidėjęs užkandžių
vartojimas. Dalis pirkėjų visai neseniai atrado lietuviškus „kettle“ rūšies traškučius,
kurie net ir užsienyje yra vertinami dėl savo išskirtinumo. Ž. Kulvinskis
paaiškina, kad „kettle“ gamybos būdas leidžia išlaikyti natūralų skonį, nes
traškučiai kepami nedidelėmis porcijomis, lėčiau ir žemesnėje temperatūroje.
Dėl to pirkėjams šie traškučiai primena pagamintus namuose.
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad traškučiai gaminami iš specialios veislės
bulvių, kuriose susikaupia didelis kietųjų medžiagų kiekis. „Tūkstančiai tonų
šios veislės bulvių iš Lietuvos išvežamos į kitas Europos šalis. Žemyno
pietuose bulvės užauga greičiau ir nespėja sukaupti kietųjų medžiagų, būtent
dėl to pietiečiai savo traškučių gamybai perka lietuvišką derlių, kuris
pasižymi aukšta kokybe ir reikiamomis savybėmis. O mes viską turime čia pat –
ypač šviežia ir kokybiška“, – sako vienas iš lietuviško startuolio įkūrėjų.
Drąsūs eksperimentai – pasiteisina
„Maximos“ duomenimis, per praėjusius metus pirkėjai dažniausiai rinkosi CHAZZ
traškučius su kanapių sėklomis, kurių parduota per 110 tūkst. pakuočių.
„Partneriams pasiūlėme naują produktą, o rezultatai pranoko lūkesčius. Padėjome
lietuviams atrasti seną, bet pamirštą skonį – juk kanapių sėklomis gardinti
patiekalai anksčiau buvo svarbi Žemaitijos ir kitų Lietuvos regionų virtuvės
dalis. Šiam produktui naudojame tik sėklų branduolius, tad tiek skonis, tiek
maistinė vertė yra išskirtinė“, – teigia Ž. Kulvinskis. Į populiariausių
pasirinkimų trejetą „Maximoje“ patenka klasikiniai grietinės su svogūnais
skonio daržovių traškučiai, taip pat kitas tradicinis skonis – bulvių
traškučiai su krapais.
CHAZZ traškučiuose nėra glitimo, o vertinantiems veganišką mitybą bendrovė
sukūrė ne vieną tinkamą variantą ir net specialų rinkinį veganams. O
populiariausia asortimento naujiena gamintojas įvardina visą N18 traškučių
liniją – bulvių traškučiai su trumais, kanapėmis, čederio sūriu, habanero
paprika.
Pasak Ž. Kulvinskio, buvo tikrai netikėta, kad tokia didelė dalis pirkėjų
Lietuvoje mėgsta būtent aštraus skonio užkandžius. „Kurdami aštrius traškučius
su kanapėmis ir habanero paprika žinojome, kad jie bus aštresni nei kiti
Lietuvoje parduodami traškučiai ir kiek prisibijojome dėl jų pripažinimo. Bet
pakartotiniai šių užkandžių užsakymai iš „Maxima“ parodė, jog lietuviai juos
itin mėgsta ir vertina. Rekomenduoju juos valgyti kartu su Philadelphia sūriu
ar panašia pieniška užtepėle: aštrumą jausite, bet jis nebus toks stiprus“, – pataria
bendrovės vadovas.
Apie prekybos tinklą „Maxima“
Tradicinės
lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir platus, ypač
lietuviškų prekių, pasirinkimas. Tinklą valdanti
bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių
mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu Lietuvoje
veikia daugiau nei pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių, kuriose dirba apie 13
tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 400 tūkst. klientų.
Daugiau
informacijos
Ernesta Dapkienė
„Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento
direktorė
Mob. +370 611 43548