Naujienos
„Rail Baltica“ sulaukia užsienio studentų dėmesio - ištyrė, kaip geriausia sujungti Vilnių ir Kauną
Iš Kauno Vilnių pasiekti per 38 minutes, važiuojant traukiniu, turėti
galimybę pasigrožėti kvapą gniaužiančiu gamtovaizdžiu ar mažinti išmetamą CO2
kiekį ir daryti kuo mažesnį poveikį aplinkai – tokius variantus svarstė
studentas iš Ispanijos Aitar Sauca Rodrigez, tyrinėjęs „Rail Baltic“ projektą.
„Rail Baltica“ projektas taps
reikšmingu proveržiu, siekiant geresnio regiono socialinio ir ekonominio
vystymosi. Jis ne tik Baltijos šalių teritorijai suteiks „stuburą“, bet ir
suartins Europą, eliminuodamas „geležinės uždangos“ pasekmes“, – sako iš
Ispanijos kilęs, 25-erių Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) civilinės
inžinerijos studijų programos studentas, Aitor Sauca Rodriquez.
„Labai svarbu, kad „Rail
Baltica“ projektas peržengia Baltijos šalių sienas ir yra pastebimas Europoje
tarp įvairių visuomenės sluoksnių. Dar svarbiau, kad „Rail Baltica“ nėra vien paprastas
domėjimosi objektas, bet šis strateginis projektas tampa mokslo ir studijų
objektu. Kokybiškai parengtos įžvalgos ir skaičiavimai suteiks galimybes
įsitikinti, kad šiame projekte yra priimami geriausi ir efektyviausi
sprendimai“, - sako Karolis Sankovski, Geležinkelių infrastruktūros
direkcijos vadovas.
Geriausias sprendimas – pigiausias
Po bakalauro studijų gimtajame krašte, A. S. Rodriquez
susidomėjo geležinkelio transporto inžinerija. Radęs šią magistro studijų
programą, jis nusprendė studijas tęsti Lietuvoje, VGTU. „Rail Baltica“
projektas tapo pagrindine jo baigiamojo darbo domėjimosi tema.
„Visų nuostabai, atlikto
tyrimo rezultatai atskleidė, kad pats geriausias variantas, kaip sujungti
Vilniaus ir Kauno vėžes, būtų pats pigiausias. Iš viso analizavau 4 galimus variantus.
Pirmieji du buvo orientuoti į aukštą paslaugų lygį: didelis greitis –
Vilnius-Kaunas vos per 38 minutes, aukštas aptarnavimas, su daugiau sustojimų,
mažesnis poveikis gamtai ir miestams, tačiau ir aukštesnė kaina. Kitas
sprendimas buvo su priešingu scenarijumi: žema kaina, kuri pakenktų aptarnavimo
kokybei ir būtų didesnis poveikis aplinkai. Galų gale, ketvirtasis sprendimas,
siūlantis puikų scenarijų kainos ir kokybės santykiu, gimė bendradarbiaujant su
„Rail Baltica“ projektuotojais. Visgi, pasak ekspertų, svarbiausias –
ekonominis aspektas, todėl pigiausias – trečiasis variantas ir laikytas
geriausiu“, – savo tyrimo išvadas aiškina A. S. Rodriquez.
Kad „Rail Baltica“ taptų
sėkmingu projektu, A. S. Rodriquez įsitikinęs, jog svarbu atidžiai apsvarstyti
žmogaus poveikio aplinkai aspektus.
Atsiliekame nuo Europos
Studento baigiamojo darbo
tema – „Rail
Baltica“ projektas – Vilniaus-Kauno jungties analizė”. Šiuo
tyrimu jis siekė sužinoti apie geležinkelio inžinerijos projektą nuo pat
pirmųjų sprendimų priėmimo žingsnių iki techninio dizaino pasirinkimo, ištirti
dabartinės situacijos galimybes ir pasiūlyti keletą alternatyvų, kurios būtų
išanalizuotos pagal geografinės informacijos sistemų (GIS) duomenis.
Tai leido jam surasti geriausius sprendimus, kaip „Rail Baltica“ sujungti su
Vilniumi.
„Tyrimo rezultatai parodė,
kad geležinkelio transportavimo situacija Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse
toli gražu nėra pati geriausia, palyginus su kitomis Europos šalimis. Prie to
prisidėjo ilgi sovietų okupacijos metai, kai šis klausimas išvis nebuvo
vystomas. Šis tarptautinis projektas ir dabar susidūrė su gausybe problemų,
tačiau pagaliau išjudėjo ir laukia sėkmingo užbaigimo“, – pasakoja VGTU
studentas.
Paklaustas apie ateities
planus, A. S. Rodriquez sako, kad planuoja
ir toliau dirbti bei tobulėti geležinkelio transporto inžinerijos srityje,
o tam išsilaikė netgi traukinio vairuotojo teises.
Tyrimu remsis projektuotojai
Studento darbo vadovas,
VGTU doc. dr. Vytautas
Palevičius sako, kad jo praktikoje tai pirmas
kartas, kai užsienio studentas nedvejodamas pasirinko pasiūlytą magistrinio
darbo temą.
„Džiugu, kad A. S. Rodriquez spėjo parašyti ir apginti
baigiamąjį darbą prieš paskelbiant konkursą dėl geležinkelio linijos Kaunas -Vilnius
infrastruktūros plano, o tai reiškia, kad baigiamasis darbas turės ne tik
mokslinę, bet ir praktinę reikšmę. Konkursą laimėjusiems, tai bus papildoma
medžiaga, kurią galės panaudoti, rengiant
minėtą planą“, – pabrėžė V. Palevičius.
Anot VGTU dėstytojo, neretam studentui, prieš renkantis
studijas, trūksta išsigryninimo, ką jie norėtų veikti po studijų.
„Prieš
stojant į magistrantūrą, pirmiausia, studentams siūlyčiau aiškiai susidėlioti savo
gyvenimo prioritetus. Štai A. S. Rodriquez prioritetas buvo sukoncentruotas į
studijas ir mokslą, todėl jis daug laiko galėjo skirti konsultacijoms, o tai
retas reiškinys, kalbant apie magistrantūros studentus. Ne veltui jo
baigiamasis darbas buvo įvertintas aukščiausiu balu“, – pažymėjo V. Palevičius.
„Rail Baltica“ laukia visa Europa
Anot doc. dr.
V. Palevičiaus, „Rail Baltica“ susilaukia didžiulio dėmesio
Europos mastu. Geležinkelio transporto projektas sujungs Varšuvą per Kauną ir
Rygą su Talinu, bei keltu ar tuneliu – su Helsinkiu. Planuojama, kad kelionės trukmė
nuo Talino iki Rygos bei nuo Rygos iki Vilniaus bus po 2 val. „Rail Baltica“ padarys ir didžiulę įtaką darbo rinkai –
atsiras 13 000 naujų darbo vietų projekto statybos darbų įgyvendinimo
metu. „Rail Baltica“ planuojama užbaigti 2027 m. Šio projekto vykdytoja
Lietuvoje yra bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“, atsakinga už europinio
geležinkelio infrastruktūros statybas šalyje.
„Europos
sąjungos šalys labai laukia šio projekto, nes europine geležinkelio vėže bus
sujungtos visos Baltijos šalys. Tai yra Europos komisijos prioritetinis
projektas, nes daugiau nėra nei vienos tokios transporto srities
infrastruktūrinio projekto, kuris būtų finansuojamas 85 proc. intensyvumu“, –
pasakoja mokslininkas.