Bet ar pirkėjai tai pastebi? Ar suvokia ženklo prasmę ir vertybes? Ir svarbiausia – ar tai nors kiek paskatina juos pirkti? Į tokią diskusiją verslo įmones sukvietė „Investuotojų forumas“ kartu su skaidrų verslą vienijančia iniciatyva „Baltoji banga“.

Amerikiečiai už socialinę atsakomybę pasiruošę mokėti brangiau – o lietuviai?

„Investors‘ Forum“ vykdomoji direktorė bei skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ tarybos pirmininkė Rūta Skyrienė pradėdama renginį sakė, jog po to, kai ėmė domėtis įmonių socialinės atsakomybės tema, nuolat svarstė, kaip padėti įmonėms parodyti, jog jos yra socialiai atsakingos. Ženklinimas, jos nuomone, tam yra vienas tinkamiausių būdų.

Harvardo mokslininkų kompanijoje „ABC“ Niujorke atliktas eksperimentas įrodė, kad prekė su prierašu, jog yra pagaminta darbuotojams užtikrinant sąžiningas darbo sąlygas, sveikoje, saugioje darbo aplinkoje, gali būti parduota bent dešimtadaliu brangiau. Prekės su tokiu prierašu pardavimai, net ir padidinus kainą dešimtadaliu, išaugo 20 proc.

„Labai tikiuosi, kad ir Lietuvoje galėsime atlikti tokių eksperimentų“, – vylėsi R. Skyrienė.

Pasaulyje geriausiai žinomas ženklas „Fairtrade“ užtikrina, kad produktą kuriantiems darbininkams būtų sumokėta bent jau minimali nustatyta alga, jie nebūtų diskriminuojami, darbui nebūtų išnaudojami vaikai.

Lietuvoje pirmasis socialinę atsakomybę rodantis ženklas buvo „Baltoji banga“ – jis taip pat įrodo, kad įmonė laikosi įstatymų, moka mokesčius, sąžiningai atsiskaito su darbuotojais bei yra sąžininga dalyvaudama viešuosiuose pirkimuose.

Ženklas gimė po vienos darbuotojos paviešinto algos vokelyje fakto

R. Skyrienė prisiminė, jog šis ženklinimas atsirado, kai vienos įmonės darbuotoja viešai atskleidė apie jai vokelyje mokamą atlyginimą. Pradėjus diskutuoti apie šį atvejį pamažu prieita prie sprendimo sąžiningiems verslams pažymėti savo produktus ar įstaigas „Baltosios bangos“ ženklu.

„Pasirinkome pozityvų ženklą – baltąją bangą, kuri turėtų nuplauti visas kenksmingas praktikas atsiskaitant su darbuotojais,“ – paaiškino R. Skyrienė.

„Baltosios bangos“ iniciatyvą globoja Prezidentė Dalia Grybauskaitė, iniciatyvos partneriai yra Specialiųjų tyrimų tarnyba, Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinė darbo inspekcija ir privati įmonė „CreditInfo Lietuva“.

Prie „Baltosios bangos“ šiuo metu yra prisijungę 80 įmonių, tačiau R. Skyrienė norėtų bent 1000 narių.

„Kuo mūsų bus daugiau, tuo daugiau bus ir skaidrumo verslo sektoriuje, bei daugiau galimybių pirkėjams daryti įtaką, kitaip tariant, palaikyti sąžiningas įmones,“ – sakė R. Skyrienė.

Daugiau nei pusė tyrimo dalyvių atkreipia dėmesį į ženklus ant produktų

Neseniai rinkos analizės ir tyrimų bendrovės „RAIT“ atlikta apklausa siekė atsakyti į klausimą, ar ženklas nors kiek patraukia pirkėjų akį ir paskatina juos įsigyti konkretų produktą.

Nustatyta, jog 7 iš 10 žmonių atkreipia dėmesį į ant pakuotės esantį ekologiškumo, popieriaus, perdirbamo plastiko ženklą. 28 % žmonių prieš ką nors įsigydami patikrina, ką įmonė yra nuveikusi socialinės atsakomybės srityje, ar ji skaidri.

Renkantis darbovietę respondentams buvo svarbiausia, jog joje būtų mokamas vienodas atlyginimas už tą patį darbą, kad darbovietėje būtų draugiška aplinka, kad vadovai elgtųsi atsakingai, net ir tuomet, kai niekas jų sąžiningumo negali patikrinti.

Skaidri įmonės veikla yra svarbi 44 % respondentų.

„65 % Lietuvos gyventojų atpažįsta ekologiškumo ženklą (ES) lapą, 25 % respondentų atpažįsta skaidraus verslo „Baltoji banga“ ženklą, – sakė „RAIT Group“ vadovė Dovilė Končak. – Kas antras iš atpažįstančių „Baltoji banga“ ženklą, yra įsigijęs tokių verslų prekių ar paslaugų.“

Taip pat 8 iš 10 tyrimo dalyvių sakė, jog „Baltosios bangos“ tikslai jiems yra svarbūs.