Naujienos
Po „Vaikų emocinės gerovės metų“ – 3 kartus padaugėjo vaikų, patiriančių rimtas psichikos sveikatos problemas
Šiuo metu 32
proc. 7-14 metų amžiaus vaikų Lietuvoje turi labai rimtų elgesio ir emocinių
problemų, siekiančių sutrikimo rizikos lygį, kas reiškia – tikėtina diagnozė.
Palyginus su priešpandeminiu laikotarpiu, rimtų psichikos sveikatos problemų
turinčių vaikų skaičius padidėjo tris kartus, rodo tyrimo „Ilgalaikis ekranų
poveikis vaikų fizinei ir psichikos sveikatai“, finansuojamo Valstybinio
visuomenės sveikatos stiprinimo fondo, duomenys.
Vilniaus
universiteto (VU) mokslininkų tyrimo duomenimis, 2021 m. balandį apklausus per
500 vaikų, emocinių sutrikimų riziką šiuo metu patiria beveik kas trečias (30
proc.), dėmesio sutrikimų – kas ketvirtas (26 proc.), o bendrai bet kokio
elgesio ar emocijų sutrikimo riziką šalyje patiria trečdalis 7-14 metų amžiaus
vaikų (32 proc.).
Vaikų emocinė gerovė ir
švietimas turi tapti prioritetu valstybėje
„2020-ieji buvo
paskelbti Vaikų emocinės gerovės metais. Paradoksalu, tačiau šiandien stebime
labai rimtas vaikų ir paauglių psichikos sveikatos prastėjimo tendencijas.
Skaičiai šokiruoja ir rėkia apie vis dar nematomą visuomenėje problemą. Vaikai
neretai serga tyliai ir šį vaikų pagalbos šauksmą kol kas mažai kas girdi.
Šiandien – Vaikų gynimo dieną – stabtelkime
pažiūrėti, ką turime padaryti, kad situacija imtų keistis, vaikų gerovė, jų
emocinė sveikata turi tapti prioritetu mūsų valstybėje”, – sako Lietuvos
psichologų sąjungos Vaiko psichologinės gerovės komiteto pirmininkė Ingrida
Bobinienė.
VU mokslininkai jau
praėjusio karantino metu net dviejuose tyrimuose pastebėjo, kad trečdalio vaikų
emocinė savijauta šalyje blogėja. Praėjusią vasarą ir ankstyvą rudenį, vaikams
sugrįžus į mokyklas, buvo fiksuojamas žymus pagerėjimas, o nuo 2020-ųjų vėlyvo
rudens iki šio pavasario – nuolatinis blogėjimas.
„Kliniškai, labai mažiems vaikams užtenka 2 mėnesių, kad problemos taptų
sutrikimais. Mokyklinio amžiaus vaikams problemos tampa sutrikimais per 4-6
mėnesius. Būtent todėl taip svarbu bent iš dalies sugrąžinti vaikus į mokyklas
po trijų-keturių mėnesių… Dabar didžioji dalis 11-18 metų vaikų ir paauglių
neturi kontaktinio ugdymo jau daugiau kaip pusę metų“, – sako prof. dr. Roma
Jusienė, VU tyrimo „Ilgalaikis ekranų poveikis vaikų fizinei ir psichikos
sveikatai“, finansuojamo Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo,
tyrėjų grupės vadovė.
Daugumos paauglių raidos uždaviniai šiais
mokslo metais nevyko
Prof. dr. Romos
Jusienės teigimu, šiandien vaikams gyvybiškai svarbu atgauti gyvo kontakto su
savo mokyklos bendruomene, mokytojais ir bendraamžiais viltį, būti pamatytais
ir išgirstais – iš tiesų, gyvai, nelikti „anapus ekranų“: „Socialinių ir
emocinių poreikių atliepimas vaikams yra esminis psichikos sveikatai ir gerai
raidai. Gaila, kad nedaug kas tai supranta. Daugumos paauglių raidos uždaviniai
šiais mokslo metais nevyko, nes šiame amžiaus tarpsnyje turi būti bendraujama
bendraamžių grupėse”.
Mokymosi laiko praradimui spręsti reikės
papildomos paramos grįžus į mokyklą. Tačiau dėmesys tik mokymosi praradimų
mažinimui nebus veiksmingas, jei nebus atsižvelgiama į kitus vaikų raidos
aspektus, kuriuos paveikė krizė, įskaitant jų socialinį ir emocinį vystymąsi
bei fizinę ir psichikos sveikatą.
Pasaulyje girdimi raginimai atgaivinti švietimą nedelsiant
Pasaulio bankas kalba
apie misijos atgaivinti švietimą svarbą, iškalbingi ir UNESCO konferencijos
pranešimai apie prioritetą
švietimo atkūrimui, siekiant išvengti kartų katastrofos.
Atlikti skaičiavimai,
kiek nuostolių atneš mokyklų uždarymas, ekonominių motyvų atidaryti mokyklas
galima rasti ir
šiame Pasaulio banko dokumente.
Pasaulio sveikatos
organizacijai patariančių ekspertų grupė kalba apie esminį tikslą – išlaikyti
atvertas mokyklas.
Skelbiami ir naujausi įrodymai,
kad mokyklos gali saugiai veikti ir pandemijos bangos metu.
Britai dar vasarį paskelbė viešą
švietimo atsigavimo paketą, Jungtinės Karalystės Ministras Pirmininkas
Boris Johnson pripažino, jog mokytojai ir tėvai, ugdydami vaikus namuose,
atliko milžinišką darbą, tačiau pabrėžė žinąs, kad klasė – yra geriausia vieta
vaikams. Atvėrus mokyklas kitas prioritetas, pasak jo – užtikrinti pagalbą
kiekvienam vaikui dėl prarastų mokymosi metų. Britų institucijos dar metų
pradžioje pastebėjo, kad dėl blogėjančios vaikų sveikatos nespėjama
tenkinti psichikos sveikatos paslaugų poreikio ir sunerimusių
medikų balsas buvo išgirstas.
Prof.
dr. R. Jusienė šiandien, birželio 1 d. 13:00 val. apie stebimą vaikų situaciją
Lietuvoje skaitys pranešimą Prezidentūroje vyksiančioje Nacionalinės šeimos
tarybos organizuojamoje konferencijoje „Šeimos politikos iššūkiai ir galimybės:
kompleksinės paslaugos šeimai“.
Daugiau informacijos:
Renata Gaudinskaitė,
Skaitmeninės etikos centras
+370 61000654, renata@e-etika.lt