Trečiadienis, rugpjūčio 17 d.

Naujienos

Persėsti į elektromobilius dar skatina meduoliais – ar prireiks ir botago?

2022-08-03
Persėsti į elektromobilius dar skatina meduoliais – ar prireiks ir botago?
Nors ir naujų, ir naudotų elektromobilių pardavimo mastas mūsų šalyje kasmet auga kartais, tokių automobilių dalis tarp visų registruotų automobilių tesudaro vos 0,3 procento. Ko reikia, kad elektromobilis taptų Lietuvos gyventojo automobiliu ir kada tai nutiks?

Praėjusiais metais SEB banko analitikų pirmą kartą apskaičiuotas Lietuvos elektromobilių įperkamumo indeksas parodė, kad vidutines pajamas gaunantis vienas asmuo Lietuvoje lizingu gali įpirkti 2017–2018 metų elektromobilį už maždaug 14,5 tūkst. eurų. Pavyzdžiui, tai galėtų būti naudotas „Renault Zoe“, „VW E-up!“, „Hyundai IONIQ“ ar „Nissan Leaf“ elektromobilis.

Šeimoms, kuriose dirba ir vidutinį darbo užmokestį gauna du suaugę asmenys, prieinamos ir naujos elektra varomos transporto priemonės, kainuojančios apie 29 tūkst. eurų. Tokios šeimos galėtų rinktis iš, pavyzdžiui, „VW E-up!“, „VW ID.3“, „Peugeot e-208“ ar „Renault Zoe“ elektromobilių modelių.

Rudens pradžioje SEB bankas skelbs naują elektromobilių įperkamumo indeksą, tad galėsime palyginti, kaip situacija pasikeitė ir ką Lietuvos gyventojai galėtų vairuoti dabar.

Pasirinkimą lemia kaina

Nepaisant optimistiškų skaičių, realybė Lietuvoje kitokia. Pernai vidutinė perkamo naudoto automobilio kaina buvo 5,8 tūkst. eurų, naujo – beveik 23 tūkst. eurų. Mažiau negu kas penktas Lietuvoje registruotas lengvasis automobilis yra naujas.

Taigi nėra ko stebėtis, kad vidutinis lengvųjų automobilių parko amžius Lietuvoje yra apie penkiolika metų, o pagal šį rodiklį esame vieni paskutinių Europos Sąjungoje.

Žinoma, neteigiame, kad kiekvienas turėtų stačia galva pulti pirkti naujo elektromobilio, juolab kad, palyginti su vidaus degimo variklius turinčiais automobiliais, varomi elektra tebėra apie 30–40 procentų brangesni. Tačiau reikėtų nors atsižvelgti į elektromobilių pasiūlą.

Tam yra kelios priežastys. Pirma, šiandien Lietuvos gyventojai įsigyti elektromobilius yra skatinami įvairiomis priemonėmis – nuo subsidijų, siekiančių 5 tūkst. eurų perkant naują ir 2,5 tūkst. eurų dėvėtą elektromobilį, papildomos 1 tūkst. eurų išmokos keičiant seną taršų automobilį nauju, iki patogumų, tokių kaip nemokamas parkavimas ar galimybė aplenkti spūstis važiuojant viešajam transportui skirtomis eismo juostomis.

Be to, elektromobilių pirkėjams siūlomos geresnės lizingo sąlygos. Tai išties veiksminga: pavyzdžiui, SEB banko žaliuoju lizingu per pirmą šių metų pusmetį pasinaudojo tris su puse karto daugiau privačių klientų negu tuo pačiu laikotarpiu pernai.

Antra, žaliąjį kursą pasirinkusioje Europos Sąjungoje elektromobiliai yra neišvengiama ateitis. Lietuvoje lengvieji automobiliai, palyginti su kitomis transporto priemonėmis, išmeta didžiausią dalį šiltnamio efektą sukeliančių dujų – beveik pusę (47 proc.).

Tik meduolių neužtenka

Dėl šios priežasties matysime labai daug pokyčių. Ir jie jau prasidėjo. Europos Parlamentas neseniai pritarė įstatymo projektui nuo 2035 metų uždrausti naujų automobilių su vidaus degimo varikliais pardavimą. Diskutuojama ir apie tai, kad tokie automobiliai negalėtų dalyvauti eisme nuo 2050 metų.

Taigi tik laiko klausimas, kada persėsti prie tvarios transporto priemonės vairo visi bus raginami siūlant ne tik meduolius, bet ir botagą. Kitaip sakant, jei žmonių elgsenos nepavyks pakeisti skatinamosiomis priemonėmis, gali tekti imtis draudimų, ribojimų ir mokestinių priemonių.

Ir trečia, infrastruktūros plėtra pagaliau įsibėgėja. Šiandien Lietuvoje yra apie 1 tūkst. elektromobilių įkrovimo vietų. Jų skaičius artimiausiais metais išaugs kelis kartus – tą žada ir ruošiasi ne tik į Lietuvą ateinantys privatūs investuotojai, bet ir valstybinės įmonės, savivaldybės. Pavyzdžiui, Vilniuje lėtojo įkrovimo stotelės bus įrengiamos net ant apšvietimo stulpų, taigi bus galima palikti elektromobilį krautis pernakt. Tad turėti elektromobilį kuo toliau, tuo labiau ir apsimokės, ir bus patogu.

Nors vertinant vienetais elektromobilių pardavimo apimtis Lietuvoje tebėra kukli, augimo tempas didžiulis ir skaičiuojamas kartais. Galbūt reikės dvejų–trejų, galbūt net penkerių metų, bet esu tikras, kad auganti tvarumo svarba visuomenėje, valstybės parama įsigyjantiems ekologišką transportą, plečiama infrastruktūra ir kiti veiksniai ilgainiui duos efektą. Ir, svarstyklėms persisvėrus į elektromobilių pusę, jau ne tik Vilniuje, bet ir keliuose bei autostradose matysime kur kas daugiau elektra varomų lengvųjų automobilių.

Svetainė yra atnaujinama. Galimi smulkūs nesklandumai.