Naujienos
Pamoka, kurios niekaip neišmokstame: ketvirtadalis lietuvių iki šiol nenaudoja telefono apsaugos priemonių
Apsaugoti savo išmanųjį telefoną slaptažodžiu, piršto atspaudo atrakinimo ar veido atpažinimo funkcija gali atrodyti kaip savaime suprantamas dalykas. Vis dėlto, panašu, kad kai kuriems lietuviams saugumo klausimai vis dar lieka antrame plane. „Huawei“ inicijuotas kibernetinio saugumo raštingumo tyrimas[1] parodė, kad net 24 proc. šalies gyventojų nenaudoja jokių įrenginių apsaugos priemonių, o ketvirtadalis apklaustųjų visoms savo turimoms paskyroms ir prisijungimams naudoja tą patį slaptažodį, kurio neretai nekeičia net kelis metus iš eilės.
Ketvirtadaliui
saugumas nerūpi
Lietuvoje
mobiliaisiais telefonais ir išmaniosiomis programėlėmis kasdien naudojasi
didžioji dalis populiacijos – 9 iš 10 lietuvių. Natūralu, kad šiuose
įrenginiuose atsiduria gausybė jautrios asmeninės informacijos – ne tik
adresatų telefono numeriai, įvairūs susirašinėjimai, nuotraukos, bet ir
prisijungimai prie internetinės bankininkystės ir kitų paskyrų. Nors apie
kibernetinio saugumo priemonių svarbą kalbama jau ne vienerius metus, Baltijos
šalyse atlikto tyrimo rezultatai rodo, kad lietuviai svarbiausių pamokų dar
neišmoko.
Paaiškėjo,
kad net beveik ketvirtadalis Lietuvos gyventojų (24 proc.) apskritai
nesinaudoja jokiomis išmaniųjų telefonų apsaugos priemonėmis. Be to, net 25 proc.
žmonių visoms savo paskyroms naudoja tą patį slaptažodį, o panaši dalis
apklaustųjų tą patį slaptažodį savo paskyroms ir prisijungimams naudoja net
kelis metus iš eilės. Šie rodikliai – didžiausi Baltijos šalyse.
„Tokie
skaičiai verčia sunerimti – naudoti tą patį slaptažodį visoms paskyroms arba jo
reguliariai nepakeisti yra didelė klaida, o jei žmogus daro abu dalykus, riziką
dar labiau padidina. Sunku patikėti, kad tiek daug žmonių vis dar nepasirūpina
savo įrenginių apsauga, nors tai padaryti būtina. Tyrime pastebima, kad
labiausiai savo telefonų apsauga nesirūpina vyresnių amžiaus grupių žmonės nuo
45 iki 75 metų, o aktyviausiai telefonus saugo jaunuoliai. Tad jie galėtų imtis
daugiau iniciatyvos ir rodyti pavyzdį tėvams bei seneliams“, – sako Audrius
Granickas, „Huawei Mobile Services“ verslo vystymo ir operacijų vadovas.
Vis dar
atsiliekame nuo kitų Baltijos šalių
Apklausos
rezultatai parodė, kad iš visų išmaniojo telefono apsaugos priemonių lietuviai
daugiausiai naudojasi įrenginio atrakinimo slaptažodžiu funkcija. Atrakinimo
kodą naudoja kiek mažiau nei pusė – 46 proc. – apklaustųjų. Tiesa, čia nuo
kaimynų taip pat atsiliekame – Estijoje šis rodiklis siekia 70 proc., Latvijoje
– 62 procentus. Kita populiari saugumo priemonė – piršto atspaudo nuskaitymo
funkcija, kurią renkasi beveik 4 iš 10
apklausos dalyvių. Tik 14 proc. apklaustųjų naudojasi veido atpažinimo funkcija,
o 36 proc. žmonių naudoja slaptažodį pirkdami iš
programėlėse esančių elektroninių parduotuvių.
„Dabar, kai
atsakingos organizacijos pasaulyje stebi didėjantį kibernetinių atakų skaičių,
apsaugoti telefonus bent pagrindinėmis priemonėmis yra būtina. Įsilaužę į
neapsaugotą telefoną, sukčiai gali nutekinti jautrią informaciją ir vėliau
naudoti ją šantažavimui bei reikalauti atlygio, gali sužinoti internetinės
bankininkystės kodus ar kredito kortelių numerius ir taip pasisavinti jūsų
pinigus“, – įspėja A. Granickas.
Anot jo, itin
dažnai kibernetiniai sukčiai kėsinasi į vartotojų slaptažodžius, tad juos
pirmiausiai ir reikėtų susikurti, saugoti bei dažnai keisti, nenaudoti to
paties slaptažodžio visiems savo prisijungimams ir paskyroms. Vis dėlto tyrimas
atskleidžia kitokią realybę – tik trečdalis Lietuvoje apklaustų dalyvių teigė
kaskart prisijungdami prie naujos paskyros jai sugalvojantys naują slaptažodį
ir visus juos įsimenantys. Kitose Baltijos šalyse šis rodiklis buvo didesnis –
Latvijoje siekė 52 proc,. o Estijoje – 49 procentus.
„Tikrai dar
turime, kur plėsti akiratį saugumo srityje. Tobulėjantys išmanieji telefonai
mums suteikia vis daugiau galimybių savo prietaisus ir jų naudojimą paversti
saugesniais. Pažangiausiomis dabar galima laikyti biometrinių užraktų funkcijas
– piršto antspaudo ar
veido atpažinimo technologijas, kurių pavogti nuotoliniu būdu praktiškai
neįmanoma. Slaptažodžiuose nenaudokite savo asmens duomenų, kurkite juos
ilgesnius, naudokite įvairius simbolius, o jei negalite atsiminti visų paskyrų
slaptažodžių, venkite juos saugoti pačiame įrenginyje, geriau naudokite tam
skirtas mobiliąsias programėles. Galiausiai, patys gamintojai savo oficialiose
parduotuvėse taip pat skiria vis daugiau dėmesio saugumui. Pavyzdžiui,
programėlių parduotuvėje „AppGallery“ taikomas net keturių sluoksnių apsaugos
procesas. Šioje parduotuvėje saugumo lygis toks aukštas, kad vien praėjusiais
metais buvo atmesta net 37 proc. programėlių, nes jos neatitiko mūsų keliamų
saugumo reikalavimų“, – išskiria specialistas.
Norėdami gauti reguliarias „Huawei Consumer BG“
naujienas, sekite mus:
Facebook: https://www.facebook.com/huaweimobile/
Twitter: https://twitter.com/HuaweiMobile
Instagram: https://www.instagram.com/huaweimobile/
YouTube: https://www.youtube.com/user/HuaweiDeviceCo
LinkedIn: https://www.linkedin.com/company/10617746/
Susisiekite su mumis:
Justė Karpavičiūtė
„Huawei“ komunikacijos vadovė Baltijos šalyse
Tel. nr. +370 695 95176