Naujienos
Miltų gidas: pagrindinės rūšys, kurias žinoti pravartu kiekvienam kulinarui
Nuo saldžių keptų pyragų ir tradicinės naminės ruginės
duonos iki rankų darbo makaronų. Pasigaminti tokius patiekalus be miltų – misija
neįmanoma. Visgi iki šiol dar ne visi žino, kokia miltų rūšis norimam
kulinariniam šedevrui yra pati tinkamiausia. Kai asortimentas parduotuvių
lentynose itin platus, pagelbėti gali lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ maisto
ekspertų parengtas gidas, kuris kiekvienam padės išsirinkti tinkamiausius
miltus savo patiekalui.
Ieško
alternatyvų
Tradiciniai
kvietiniai ir ruginiai, taip pat jau daugelio atrasti speltų, grikių, migdolų,
ryžių, žirnių ar avižų miltai. Tai – tik
dalis miltų asortimento, kurį galima rasti „Maximos“ parduotuvėse.
„Miltų
populiarumas nekelia nuostabos, nes jie yra neatsiejama lietuviškos virtuvės
dalis. Šį faktą tik patvirtina pardavimai: kas mėnesį vidutiniškai nuperkama apie
500 tonų miltų. Dažniausiai pirkėjų krepšeliuose atsiduria kvietiniai miltai,
tačiau pastebime, kad vis labiau populiarėja ir kitos alternatyvos – migdolų,
ryžių, avinžirnių, lęšių, kukurūzų miltai. Tokių produktų vien šiemet pardavėme
šeštadaliu daugiau“, – pažymi „Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento
direktorė Ernesta Dapkienė.
Visgi
sunkiai savo mitybą įsivaizduodami be miltų ne visi žino, kuri jų rūšis norimam
patiekalui yra tinkamiausia. Apie tai kalbanti maisto gamybos ekspertė Brigita
Baratinskaitė priduria, kad miltų pasirinkimas gali būti itin reikšmingas
gaminant konkretų kepinį.
„Net ir iš
gardžiausių kepinių tikimasi ne tik saldaus deserto, bet ir papildomos
maistinės vertės. Dėl to populiariausius kvietinius miltus dažniau linkstama
paįvairinti alternatyvomis. Pavyzdžiui, šiandien vis dažniau pirkėjų
krepšeliuose atsiduria ne kvietiniai, o avižiniai produktai, kurie specialistų
pripažinti kaip turintys daugiau naudos žmogaus organizmui. Be abejo, mūsų parduotuvėse
siūloma ir dar daugiau miltų rūšių, kurios kai kuriems gali būti netgi
neatrastos“, – akcentuoja „Maximos“ maisto gamybos departamento vadovė B. Baratinskaitė
ir kviečia susipažinti su skirtingomis miltų rūšimis.
Kvietiniai
miltai
Tai
populiariausia miltų rūšis Lietuvoje ir visame pasaulyje. Šis produktas
gaunamas smulkiai sumalus kviečių grūdus ir iš dalies pašalinus sėlenas bei gemalus.
Taip miltuose lieka tik krakmolingoji grūdo dalis. Šių miltų galima rasti
įvairių rūšių – skirtingo rūpumo, baltumo, glitimo kiekio. Iš jų kepami patys įvairiausi
gaminiai: duona, pyragai, tortai, blynai, picos. Tokiais miltais tirštinami
padažai, sriubos.
Ruginiai
miltai
Šis
produktas – rūpaus malimo, taip išsaugant visus vitaminus bei mineralus,
esančius rugiuose. Jie yra skirstomi ir pagal malimo būdą, rūpumą. Būtent iš
tokių miltų yra kepama tradicinė lietuviška ruginė duona. Jie taip pat
naudojami sausainių, blynelių, tortų, meduolių, saldžių ir nesaldžių bandelių
gamybai.
Miežiniai
miltai
Jie malami
iš miežių ir naudojami įvairiems sveikiems ar dietiniams duonos produktams
gaminti. Tokie miltai turi teigiamos įtakos kraujagyslių darbui, mažina
cholesterolio kiekį kraujyje. Pyragus iškepti iš miežinių miltų yra sudėtinga,
tačiau juos galima maišyti su kvietiniais ar speltų. Be to, šis produktas tinka
kepti keksiukus, duoną, sausainius, blynus, virti košę.
Avižiniai
miltai
Šie miltai
turi didelį kiekį maistinių skaidulų, ypač vertingų žmogaus organizmo veiklai.
Toks produktas yra ir be glitimo. Norint purių kepinių, avižinius miltus galima
maišyti su kitos rūšies miltais. Be jų nebūtų avižinių sausainių, šie miltai
tobuli keksiukams ar blynams kepti, taip pat yra natūraliai saldesni, todėl
kepiniams prireikia mažiau cukraus.
Kukurūzų
miltai
Jie
populiarūs Azijos, Meksikos virtuvėse ir gaminami sumalus džiovintus kukurūzus.
Dėl savo savybių minėtas produktas kepiniams suteikia tobulo traškumo, yra
idealus paplotėliams, duonai kepti, o gausus krakmolas puikiai tinka sriuboms,
padažams gardinti. Be to, kukurūzų miltai turtingi ląsteliena, saugo organizmą
nuo cholesterolio.
Grikių
miltai
Tai – vieni
sveikiausių produktų. Nuo kvietinių miltų jie skiriasi rūpumu, taip pat neturi
glitimo. Nors jie patiekalams suteikia gardumo ir aromatingumo, vien iš jų
iškepti norimo kepinio nepavyks. Kaip tvirtiklį galima naudoti kviečių miltus,
saulėgrąžas, skaldytus riešutus. Grikių miltai puikiai tinka duonai, o panaudojus
morkų ar moliūgą, pavyksta be galo gardūs blynai.
Žirnių
miltai
Jie ypač
tinka daržovėms apvolioti. Taip pastarosios iškepa kur kas skanesnės, ypač –
paprikos, žiediniai kopūstai. Žirnių miltai tobulai pagardina ir sutirština
sriubas, padažus, įvairias košes. Taip pat vietoje įprastinių pusryčių blynų galima
iškepti žirnių miltų blynelius, kurie gardžiai paįvairins tradicinį šeimos
meniu.
Ryžių
miltai
Jie
atkeliavo iš Rytų šalių virtuvių ir yra skirti traškiai duonai kepti, blynams,
pudingams, pyragams, makaronams. Taip pat tinka padažams, sriuboms sutirštinti.
Ryžių miltai sparčiai populiarėja dėl lengvo virškinimo, mažo alergizavimo,
tinkamumo netgi kūdikių košelėms. Juose yra daug baltymų, krakmolo, natrio,
kalio, magnio, B grupės vitaminų. Iš ryžių miltų duona bei kepiniai pavyksta
traškūs ir gardūs. Tik verta atkreipti dėmesį, kad ryžiai labai sugeria
vandenį, todėl reiktų jo nepagailėti tešlai, įdėti daugiau kiaušinių.
Migdolų
miltai
Jie
gaminami iš nužievintų migdolų. Miltai tinkami apvolioti kepamą vištieną, žuvį,
gali būti naudojami mėsos kukulių gamybai. Jie praverčia visur, kur prireikia
įprastų duonos džiūvėsėlių. Taip pat jais galima pakeisti dalį kvietinių miltų
pyraguose, keksuose, blynuose ar vafliuose.
Speltų
miltai
Šiuose
miltuose yra beveik visos maistinės medžiagos ir vitaminai, būtini visavertei
mitybai. Tai – ne veltui. Speltų grūduose esančios medžiagos puikiai tirpsta,
todėl organizmas jas lengvai įsisavina. Taip kepiniai iš šių miltų ne tukina, o
atvirkščiai – leidžia sureguliuoti svorį. Visgi jie yra ne tik maistingi – iš jų
galima iškepti visus įprastus ir gardžius kepinius: pyragus, bandeles,
biskvitus, vaflius, blynus, sausainius, naminius makaronus, picas.
Būtent
pastarieji miltai, B. Baratinskaitės teigimu, šiuo metu ypatingai vertinami
visų, norinčių maitintis sveikai ir subalansuotai. Todėl „Maximos“ maisto
ekspertė pataria pabandyti jais pakeisti įprastus kvietinius produktus savo
mėgstamuose receptuose. Tuomet speltos miltų naudą, anot B. Baratinskaitės,
netruks pajusti kiekvienas.
Apie prekybos tinklą „Maxima“
Tradicinės lietuviško prekybos tinklo „Maxima“
stiprybės – mažos kainos ir platus, ypač lietuviškų prekių, pasirinkimas.
Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra didžiausia lietuviško kapitalo įmonė,
viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje.
Šiuo metu Lietuvoje veikia daugiau nei pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių,
kuriose dirba apie 13 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 400
tūkst. klientų.
Daugiau
informacijos
Ernesta Dapkienė
„Maximos“
Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė
Mob. +370 611
43548
El. paštas ernesta.dapkiene@maxima.lt