Naujienos
Metai nuo pirmojo karantino Lietuvoje: kaip pasikeitė pirkėjų krepšelis?
Šiandien, kovo 16-oji žymi
metų ribą, kai pernai Lietuvoje buvo įvestas pirmasis karantinas. Tai neišvengiamai
padarė didžiulę įtaką lietuvių apsipirkimo įpročiams, nes suretėjęs
vaikščiojimas į parduotuves pakeitė ir pirkinių krepšelio sudėtį. Lietuviško
prekybos tinklo „Maxima“ pirkėjų vartojimo tendencijų analizė rodo, kad pernai lyginant su priešpandeminiu
laikotarpiu išaugo įvairių priedų maisto gamybai paklausa, gyventojai atrado etninę
virtuvę ir daugiau gamino patys namuose.
Pasak
„Maximos“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorės Ernestos
Dapkienės, karantino laikotarpiu kasdienį žmonių lankymąsi
parduotuvėse pakeitė savaitinis apsipirkimas, o masiškai šluojamos kruopų ir
kitų ilgiau galiojančių maisto produktų lentynos tebuvo trumpalaikė žmonių
panikos dėl prasidedančios COVID-19 pandemijos išraiška.
„Pandemijai pradedant
įsisiūbuoti radosi daug nežinomybės, situacija atrodė visiškai neaiški, todėl
žmonės stengėsi apsirūpinti maisto atsargomis ir būtiniausiomis prekėmis.
Raminome pirkėjus, kad maisto trūkumo Lietuvoje nėra, todėl ilgainiui po
truputį viskas stabilizavosi: žmonės įprato pirkinius planuoti, maisto produktų
vienu kartu įsigyti daugiau ir retinti savo apsilankymus parduotuvėse“, –
pastebi E. Dapkienė.
Tai, kad karantino metu žmonės rečiau lankėsi
parduotuvėse, tačiau pirko daugiau maisto produktų, rodo beveik ketvirtadaliu
išaugęs vidutinis pirkinių krepšelis ir vidutiniškai penktadaliu sumažėjęs pirkėjų srautas. Atskirais mėnesiais „Maxima“
pirkėjų srautas smuko iki daugiau nei 40 proc., o pirkinių krepšelis buvo
išaugęs net 60 proc. Antrojo karantino metu išlieka apie 30 proc. mažesnis
pirkėjų srautas lyginant su atitinkamu laikotarpiu 2019-aisiais.
Pirmosios karantino savaitės
2020-ųjų pavasarį sparčiausiai augino medicinos prekių paklausą. Taip pat pastebimai –
net 40 proc. išaugo sviesto pardavimai, 27 proc. padidėjo įvairių priedų maisto
gamybai, ypač mielių ir kitų tešlos kildinimo produktų paklausa. Visus metus apie
40 proc. augo etninės virtuvės produktų, tarp kurių jūros dumblių lakštai
sušiams, azijietiški padažai, tailandietiškas kokoso pienas ir prieskoniai,
kiniški makaronai, pardavimai. Karantino metu labiausiai krito konditerijos
gaminių prekyba: dar 2020 m. pavasarį beveik 60 proc. sumažėjo pyragaičių, daugiau
nei trečdaliu – spurgų, keksiukų ir bandelių bei paruoštų valgyti kulinarijos
gaminių pardavimai.
„Žmonės, karantinuodamiesi ir dirbdami nuotoliniu
būdu, dažniau maistą pradėjo gaminti patys namuose. Pastebėjome, kad jie stengėsi
mažiau smaguriauti ir vis didesnį dėmesį skyrė subalansuotai mitybai. Išaugęs
etninės virtuvės produktų populiarumas rodo, kad karantinas žmones paskatino leistis
į naujų skonių paieškas, o nesant galimybei lankytis kavinėse ar restoranuose, pamėgtus
maisto patiekalus ruošti savarankiškai namuose“, – tikina E. Dapkienė.
Karantino laikotarpiu pirkėjų
įpročiams įtakos turėjo ir sezoniškumas. Vasarą daugiau pirkta vaisių ir
daržovių, ypač avokadų. Taip pat 53 proc. išaugo moliūginių daržovių paklausa,
lyginant su ankstesniais metais. 71 proc. augo šviežios žuvies pardavimai. Tuo metu 2020 m. rudenį
trečdaliu didesni nei ankstesniais metais buvo šviežios kiaulienos ir jautienos
pardavimai, toliau augo ir šviežios žuvies
pardavimai. Kanceliarinių prekių pardavimai pernai rudenį smuko apie 30 proc.
Žiemą didžiausio populiarumo sulaukė šviežia žuvis, bulvinės daržovės
bei įvairūs konservuoti gaminiai.
Pandemija lėmė ne tik dažnesnį maisto gaminimą
namuose, bet ir kitų įpročių pasikeitimą. „Karantino
laikotarpiu pastebime išaugusius alkoholio bei tabako gaminių pardavimus. Įžvelgiame
išryškėjusią alkoholinių gėrimų kokteilių gėrimo namuose kultūrą, kuri
greičiausiai atsirado dėl karantino metu neveikiančių kavinių ir barų. Žmonės
dažniau ėmė pirkti tauresnius ir prabangesnius alkoholinius gėrimus, kurie
įprastai naudojami kokteilių ruošimui“, – teigia prekybos tinklo „Maxima“
atstovė E. Dapkienė.
Apie prekybos tinklą „Maxima“
Tradicinės
lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ stiprybės – mažos kainos ir platus, ypač
lietuviškų prekių, pasirinkimas. Tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ yra
didžiausia lietuviško kapitalo įmonė, viena didžiausių mokesčių mokėtojų bei didžiausia darbo vietų kūrėja šalyje. Šiuo metu
Lietuvoje veikia daugiau nei pustrečio šimto „Maximos“ parduotuvių, kuriose
dirba daugiau nei 13 tūkst. darbuotojų ir kasdien apsilanko daugiau nei 550
tūkst. klientų.
Daugiau
informacijos
Ernesta Dapkienė
„Maximos“
Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė
Mob. +370 611
43548
El. paštas ernesta.dapkiene@maxima.lt