Stebindavo automobilių su lietuviškais numeriais gausa. Tačiau reikalai pradėjo keistis nuo pernai metų lapkričio, kuomet buvo nustatytas terminas, kada važinėti su Ukrainoje neregistruotu automobiliu taps itin brangu, o tokio automobilio registracija – taip pat kirs per piniginę.

Pačioje Ukrainoje kilo lengvųjų mašinų registravimo bumas – mat iki vasario 22 d. tai galima buvo padaryti dvigubai pigiau. Naujus namus įgijo per 195 tūkst. transporto priemonių, iki tol važinėjusių su Lietuvos ir ES šalių registravimo numeriais ir dažniausiai priklausiusių tose šalyse veikiančioms įmonėms.

„Tokių ne vieną randame ir Lietuvoje, – teigia verslo informacijos rinkimu bei analize užsiimančios bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas, – dažniausiai jų akcininkai ir vadovai yra užsienio piliečiai, joms priklauso šimtai ir net tūkstančiai lengvųjų automobilių, kurie senesni nei 5 metai, o visomis tomis transporto priemonėmis paprastai rūpinasi vos keli darbuotojai arba personalo tokioje automobilių turtingoje įmonėje išvis nėra.

Neretai tokios kompanijos registruotos verslo daigynų adresais, kur be jų dar reziduoja ne vienas šimtas įvairiausių verslų. Yra ir benamių įmonių, kurių adresas – savivaldybės teritorija. Kaip rodo surinkti duomenys, pokyčiai su transporto priemonių registracija Ukrainoje šioms įmonėms bent jau kol kas neturėjo didelės įtakos. Analizei buvo pasirinktos kompanijos, kurių registruota veikla – automobilių pardavimas, o turimi automobiliai yra senesni nei 5 metų.“

Didžiausi nemažėja

Didžiausią lengvųjų automobilių parką (3203 lengvieji automobiliai 2019 m. pradžioje) valdanti bendrovė „Lucsana“ pernai metų sausį turėjo 2290 transporto priemonių.

Antroji pagal automobilių gausą UAB „Moldas“ turimą transportą sumažino nuo 2450 iki 1156, tačiau greičiausiai dėl to, kad šiuo metu bankrutuoja. Trečia likusi UAB „Acerbum“ valdo 810 automobilių, kai prieš metus jų buvo 269.

Per 500 transporto priemonių turi dar 3 kompanijos. Visos jos 2018 m. pradžioje disponavo mažesniais automobilių kiekiais. Iš viso šių metų pradžioje buvo net 44 naudotų automobilių prekybos įmonės, kurioms priklauso 50 ir daugiau lengvųjų transporto priemonių. Jei sudėsime visų šių kompanijų turimą lengvąjį transportą, gausime beveik 14 tūkst. automobilių parką.

Valdo užsieniečiai

Padėvėtų automobilių versle itin didelis čia besisukančių užsieniečių skaičius. Nenuostabu, juk turima įmonė ES šalyje leidžia gauti leidimą gyventi ir keliauti po visą Šengeno erdvę. Įmonių registre nėra informacijos apie vienos ar kitos įmonės direktoriaus pilietybę, tačiau pačios vadovų pavardės kalba už save.

Didžiausio naudotų automobilių parko savininkės UAB „Lucsana“ direktorius yra Jurij Luciuk, jau minėtos bendrovės „Moldas“ – Marina Lozovan, ketvirtą vietą pagal valdomus automobilius užėmusiai UAB „Vertela“ vadovauja Andrii Didenko, o Ivan Didenko direktoriauja mažojoje bendrijoje „Valeriya“ (550 automobilių). Lengvuoju transportu prekiaujančioms kompanijoms vadovauja ir Anatolii Munteanu, Ruslan Piddubniak, Oleksandr Prylepa, Serhii Tiukavkin, Valeriu Dobinda, Andrii Chertiuk, Zamir Kemulariya, Aslambek Saitov ir kt.

Kaip matyti iš surinktų duomenų, prekybos automobiliais įmonės gerokai tarpusavyje susijusios. Jau minėta „Lucsana“ turi šiuo metu bankrutuojančią sesutę „Luxsana“, metų pradžioje vis dar disponavusią 163 lengvaisiais automobiliais. Abiejų direktorius tas pats asmuo. „Moldas“ susijusi su taip pat naudotais automobiliais prekiaujančiomis UAB „Loim Invest“ (298 automobiliai) ir UAB „Vierus LT“ (313). Kai kurias autoprekybos firmas sieja ta pati jas aptarnaujanti buhalterijos kompanija, tie patys teisininkai.

Rezultatais neblizga

Kone 14 tūkstančių automobilių parko savininkės visos kartu yra įdarbinusios tik 71 darbuotoją, arba po vieną dirbantįjį dviem šimtams mašinų. Iš tikrųjų bent vieną darbuotoją turi 18 kompanijų, kitos su dideliais transporto kiekiais kažkaip tvarkosi išvis be personalo. O tos, kurios darbuotojų turi, nėra jiems itin dosnios. Štai „Lucsana“ vienam iš penkių savo dirbančiųjų šių metų sausį mokėjo vidutiniškai po 457 eurus iki mokesčių. Bendrovė „Lortesa“ (130 automobilių) sugebėjo savo dirbantiesiems sukrapštyti tik po 63,45 euro.

Nors kilnojamojo turto šios įmonės valdo tikrai nemažai, to nepasakysi apie uždirbamas pajamas. Jau minėta „Lucsana“ 2017 m. deklaravo 1,4 mln. eurų apyvartą, o dauguma kitų uždirba katės ašaras ar išvis nerodo jokių pajamų. Užtat ne viena turi prisirinkusi turto areštų, teismo ieškinių ar įsiskolinusi Sodrai. Trys naudotų automobilių pardavėjai jau yra bankrutuojantis ar bankrutavę, vienas – pertvarkomas.

Įtarimą kelia ir kai kurių autoprekeivių registraciniai adresai. Štai UAB „Lucsana“ registruota Kaune, Draugystės g. 17-1, UAB „Luxsana“ – Islandijos pl. 95-57, UAB „Vertela“ – Vilniuje, Laisvės pr. 60-1107. Įdomu, kur jos laiko tokius kiekius automobilių, nes registruotos verslo daigynų adresais, kuriais reziduoja šimtai ir tūkstančiai įvairiausių įmonių. Nemaža dalis jų yra skirtos parduoti.

Problema opėja

Ukrainos sprendimas apriboti neregistruotų automobilių iš ES šalių naudojimą šalyje verčia autoprekeivius atsisukti į kitas NVS valstybes, kur įstatymai ar paliktos spragos juose dar leidžia toliau važinėtis mašinomis su Lietuvos, Lenkijos ar Rumunijos numeriais.

Kaip teigia Jurij Latii iš Kišioniovo, Rumunijos pasienyje su Moldova esančios automobilių stovėjimo aikštelės jau prigrūstos automobilių su ES šalių numeriais, kurių po Ukrainoje įsigaliojusių įstatymo pataisų atsikratė šios šalies piliečiai.

Beje, Moldovos valstybiniame registre dar 2018 m. pradžioje buvo įregistruota 193 tūkst. laikinai įvežtų transporto priemonių, kas jau tuomet sudarė apie 20 proc. viso šalies transporto parko.