Naujienos
Lietuvoje aktyvėja propagandinio turinio svetainės: koks jų likimas?
Prasidėjęs karas
Ukrainoje paryškino Lietuvai aktualią problemą – propagandinio turinio
portalus. Interneto svetainės, naudojamos tikslingam dezinformacijos skleidimui
nėra naujiena, tačiau ypatingomis aplinkybėmis jų žala pasiekia aukštesnį lygį.
Pranešimų apie netinkamo turinio svetaines tik daugėja, todėl užtikrintų
veiksmų stabdant kenksmingus veiksmus imasi ne tik atsakingos institucijos, bet
ir daugiausiai interneto domenų Lietuvoje administruojanti „Interneto vizija“.
Nuo propagandos
nėra apsaugotas nei vienas
Propagandiniais
portalais vadiname tas svetaines, kuriose atsikartoja pranešimai skirti
sąmoningam žmonių klaidinimui bei pavojingų pažiūrų formavimui. Savo esme
propaganda yra atviras melas, kuris yra įvairiai užmaskuojamas bei naudojamas
visuomenės manipuliavimui. Tad kaip atskirti, kur yra tik alternatyvi nuomonė,
o kur – kryptingas melo skleidimas?
„Kenksmingi portalai
neatsirado tik dabar, jie egzistuoja jau eilę metų, be to, yra aktyviai stebimi
teisėsaugos institucijų. Norint atpažinti propagandinio tipo turinį, būtina atidžiai
patikrinti pateiktą informaciją, ieškoti jos patvirtinimo bent keliuose
skirtinguose portaluose. Be to, net jei informacija ir atsikartoja,
rekomenduojama tikrinti jos šaltinius, pasidomėti informaciją skleidžiančių
asmenų kompetencija kalbėti. Pastebime, jog žalingo turinio svetainės savo
pateikiamą turinį mėgsta įvardyti kaip „itin slaptą“, taip gilinant skaitytojų
nepasitikėjimą tradicinėmis žiniasklaidos priemonėmis“, – komentuoja „Interneto
vizijos“ vadovas Valentinas Čirba.
Dažnai pasitaiko,
jog kenksmingas domenas iš pradžių veikia kaip įprastas interneto portalas, skleidžiantis
specifinę informaciją, susijusią su sveikata, ūkininkavimu ar net humoru.
Tačiau po kiek laiko tokie portalai pakeičia savo veiklą ir juose pradeda
rastis dalis propagandinės, melagingos medžiagos. Tokie pokyčiai įvyksta ir dėl
tyčia suplanuotų priežasčių, ir dėl pasikeitusių portalo savininkų. To
priežastis paprasta –užsitikrinus auditorijos palankumą lengviau ja
manipuliuoti.
Ką daryti pastebėjusius
dezinformaciją skleidžiančius portalus?
Kiekvienas
informacijos teisingumu susirūpinęs asmuo, susidūręs su abejotiną turinį
talpinančia svetaine, pirmiausiai turėtų pranešti Policijai arba Ryšių
reguliavimo tarnybai,
užpildžius tam skirtas formas. Informuojama, jog su išaugusiu nusiskundimų
skaičiumi prasidėjus karui Ukrainoje susidūrė ir „Interneto vizijos“
darbuotojai.
„Aktyvūs gyventojai
kreipėsi dėl nuolat melagienas skleidžiančių portalų, kurių domenai registruoti
mūsų bendrovėje. Skundų gausa neturėtų stebinti: „Interneto vizija“ yra
interneto prieglobos paslaugų lyderis Lietuvoje, todėl daugiausiai abejotino
turinio domenų užregistruota būtent pas mus. Visgi noriu priminti, jog „Interneto
vizija“ yra prisijungusi prie „Memorandumo dėl švarios interneto aplinkos“ ir bendradarbiauja
su Ryšių reguliavimo tarnyba, palaikant skaidrią ir saugią interneto erdvę“, – paaiškina
Valentinas Čirba.
„Interneto
vizija“ priėmė sprendimą užblokuoti jau 9 svetaines Lietuvoje
Pasak „Interneto
vizijos“ vadovo, visi į bendrovę dėl žalingo turinio besikreipę gyventojai įprastai
buvo nukreipiami į atsakingas institucijas, kurios rūpinasi interneto higiena. Visgi
susidūrus su išaugusia priešiškų jėgų veikla, įmonė savarankiškai priėmė
sprendimą nebetęsti sutarčių su propagandinio arba prorusiško turinio interneto
svetainėmis. Viso šiandien nutrauktos sutartys su 9-is lietuviškomis svetainėmis,
kuriose buvo skelbiama propagandinė ar prorusiška informacija karo Ukrainoje
fone. Nepaisant to, kiekviena interneto prieglobos įmonė yra priversta suvokti
savo veiklos ribotumą: tokios bendrovės yra tik interneto paslaugų tarpininkės,
todėl užblokuotų domenų savininkai savo svetainių veiklą gali atnaujinti pas
kitą paslaugos tiekėją.
„Tikrai efektyvių
rezultatų, kovojant su propaganda, pasieksime tada, kai kenksmingi šaltiniai bus
ignoruojami pačių interneto tiekėjų. Deja, bet bent kol kas šioje vietoje
trūksta operatyvumo. Tad kol kas kviečiu visus su dezinformacijos šaltiniais
kovoti savarankiškai, išlaikant blaivų protą bei kritinį gaunamos informacijos
įvertinimą“, – apibendrina Valentinas Čirba.