Naujienos
Kokių priemonių gali imtis verslai, norėdami sušvelninti karantino padarinius?
Pasaulinė
COVID-19 pandemija neabejotinai turėjo įtakos ir verslui Lietuvoje. Karantino
apribojimai valstybėse sukėlė nemažai sunkumų įvairiems verslams. Alternatyvaus
finansavimo bendrovės „Factris“ Rizikos skyriaus vadovas Edmundas Volskis
komentuoja, kokių priemonių gali imtis įmonės, šiuo sunkmečiu siekdamos kuo
greičiau atsitiesti ir toliau plėtoti veiklą. Koks galėtų būti veiksmų planas
verslui ir ką reikia žinoti apie papildomą finansavimą?
INVEGA
duomenimis, pernai verslui per įvairias finansines ir dotacijų priemones skirta
daugiau kaip 526 mln. eurų. Didžiausia šių lėšų dalis – 378,6 mln. eurų –
skirta įmonėms ir verslininkams padėti sušvelninti pandemijos poveikį. O šiuo
metu bent 30 % apyvartos susitraukimą patiriančių įmonių, galinčių
pretenduoti į valstybės pagalbą, yra 94 tūkst. Tam jau ruošiamos ir netrukus
turėtų startuoti pagalbos priemonės. Skaičiai iškalbingi ir tik dar kartą
patvirtinantys apie skaudžius pandemijos padarinius.
Labiausiai
nukentėję sektoriai
Aptardamas
Lietuvos verslo situaciją, E. Volskis išskiria kelis verslo sektorius, kurie pandemijos
metu nukentėjo bene labiausiai. Be dažniausiai minimų turizmo, aviacijos, maitinimo,
apgyvendinimo paslaugų verslų, jis išskiria ir transporto sektorių, ypač tarptautinį
transportą. Pirmo karantino metu dėl sugriežtintos sienų kontrolės ir
pasaulinio neapibrėžtumo vežėjams teko ilgai laukti pasienio punktuose,
procesai strigo. „Ypatingai paveiktos buvo automobilių transporto pervežimo
įmonės. Jų veikla praktiškai buvo sustojusi, nes pagrindinės gamyklos buvo
užsidariusios,“ – pastebi finansų ekspertas.
Gamybos ir
prekybos sektoriai irgi nemenkai paliesti pandemijos padarinių. Gamybos
sektoriaus įmonėms reikėjo ir tebereikia atrasti naujų būdų, kaip organizuoti
darbą ir užtikrinti darbuotojų saugumą. „Įmonės pakeitė darbo organizavimo
principus, kontroliuoja judėjimą, darbo laiką ir net maisto pertraukas įmonės
viduje. Neretai įmonės taiko 2 ar net 3 pamainų darbo principus, kai vienos
pamainos darbuotojai visiškai nesusitinka su kitos pamainos darbuotojais,“ –
komentuoja pašnekovas.
Prekybos
sektorius turi būti itin lankstus, norėdamas prisitaikyti prie naujų ribojimų
ir į juos laiku reaguoti. „Pradedant nuo priverstinio nebūtinųjų prekių
parduotuvių uždarymo iki papildomų saugumo priemonių, tokių kaip privalomo
atstumo išlaikymas, apribojimai automobilių aikštelėse, privalomo prekybos ploto
užtikrinimas vienam klientui ir jų srautų kontrolė,“ – pastebi finansų
ekspertas.
Darbuotojų
nuomos įmonės, ypač teikiančios paslaugas tarp skirtingų šalių, taip pat iki
šiol susiduria su dideliais sunkumais. Pavasario karantino metu apgyvendinimo veikla buvo sutrikdyta, todėl darbuotojus reikėjo saugiai
transportuoti namo, tam buvo užsakomi net specialūs skrydžiai.
„Stresinei
situacijai atslūgus įmonės vėl siuntė savo darbuotojus į objektus, tačiau
susidūrė su kita problema: priverstine 2 savaičių izoliacija, tai didino įmonių
kaštus,“ – išskiria E. Volskis, paminėdamas ir nekilnojamojo turto plėtojimo
sektorių, kuris dėl ateities neapibrėžtumo irgi tapo vienas labiausiai pandemijos
paveiktų.
Šių
sunkumų sprendimas verslui buvo aktualus ne tik po pavasario karantino, bet ir
dabar, mąstant, kaip ateityje pašalinti šios žiemos karantino padarinius.
Papildomas
finansavimas ir finansų valdymas
Paklaustas,
ko šiuo metu verslams reikia labiausiai, finansų ekspertas akcentuoja, kad dabar
dažniausiai pritrūksta apyvartinių lėšų. „Karantino apribojimai padarė didelę
įtaką daugumos įmonių pajamoms. Kai kurie verslai visiškai prarado pajamas,
tačiau turėjo dengti einamąsias išlaidas: darbuotojų užmokesčius, patalpų nuomą
ir panašiai. Dėl šios priežasties verslams reikalinga išorinė pagalba,“ –
komentuoja pašnekovas. Jis priduria, kad visgi buvo ir tokių įmonių, kurių
pardavimai išaugo, todėl papildomos lėšos reikalingos investiciniams projektams
arba augančio užsakymų srauto finansavimui.
Pagrindinis
klausimas išlieka, kaip verslai turėtų valdyti pinigų srautus ir kokių veiksmų
imtis, kad padariniai nebūtų skaudūs. Finansų ekspertas pataria aktyviai komunikuoti su pagrindiniais kreditoriais pristatant realią įmonės mokumo
būklę. „Jei įmonės mokėtinų sumų vėlavimo lygis yra išaugęs, reikia formuoti
bent jau dalinio atsiskaitymo planus ir ieškoti papildomų pardavimo rinkų,
kanalų, kurie padėtų atstatyti pajamų srautus“, – tikina E. Volskis, pridurdamas, kad turint aiškų veiklos planą galima
kreiptis ir į išorinius kreditorius, kurie gali kompensuoti laikiną pajamų
trūkumą.
Kada apsimoka
toliau tęsti veiklą?
Ko gero,
daugeliui verslininkų kirba klausimas, ar tikrai verta ir yra protinga skolintis
šiuo metu. Karantinas dar nesibaigia, tad verslai yra nežinioje. Galbūt vietoj
papildomo finansavimo ieškojimo mažiau padarinių sukeltų veiklos sustabdymas? Finansų
ekspertas tikina, kad veiklos stabdymas nerekomenduojamas, kol išlaikomas
įmonės mokumas, tačiau veiklos adaptacija atsižvelgiant į pasikeitusias rinkos
sąlygas yra būtina. Tai padės lengviau atsitiesti, be to, kreditoriai taip pat
palankiau žiūri į verslus, kurie turi sudarę tolesnį veiksmų planą.
E. Volskis
atkreipia dėmesį, kad net jei šiuo metu nėra reikalingas papildomas išorės
finansavimas, verslams vertėtų pasitikrinti savo galimybes.
„Kreditoriai
atlieka rizikos vertinimą ir gali pasakyti, kokią lėšų sumą turi galimybę pasiskolinti
besikreipianti įmonė, pakomentuoti pagrindinius verslo rizikos veiksnius,
įvertinti verslo plano stabilizavimo priemones, patarti verslo vystymo ar
kitais klausimais,“ – pabrėžia finansų ekspertas, pridurdamas, kad dabar būtina
pasinaudoti ir valstybės teikiama pagalba, kuri leidžia finansavimą gauti kur
kas palankesnėmis nei standartinėmis rinkos sąlygomis.