Lietuvoje gyvename po permainingu dangumi – nuo lietaus ir sniego iki kaitros, nuo audrų iki rūkų. Natūralu, kad renkantis stogo dangą norisi sprendimo, kuris ištvertų viską. Vienas dažniausių pasirinkimų – metalinė danga, dar vadinama skarda arba plienine stogo danga.

Trumpai apie metalinę dangą

Metalinių dangų spektras platus: nuo paprastos trapecinės skardos iki aukštos kokybės valcuotų ar klasikinio profilio lakštų su specialiomis apsauginėmis dangomis. Plieninė danga lengva, greitai montuojama, dažnai kainuoja pigiau nei kiti sprendimai, tačiau jos reputacija – nevienareikšmė: kai kas giria jos ilgaamžiškumą, o kai kas skundžiasi triukšmu ir kondensatu.

Lietuvos klimatas – kuo skiriasi regionai?

Lietuvoje nėra vienodo klimato – nors šalis maža, skirtumų tarp regionų netrūksta.

●        Vakarų Lietuvoje, ypač pajūryje, klimatas švelnesnis, bet itin drėgnas ir vėjuotas.

●        Rytų Lietuvoje žiemos šaltesnės, daugiau sniego, o pavasariai – vėlyvesni.

●        Pietų Lietuvoje dažnesnės karščio bangos vasarą, o Aukštaitijoje būdingas didesnis temperatūrų kontrastas.

„Šiuos skirtumus labai jaučiame montuodami stogus – pajūryje turi būti maksimali apsauga nuo korozijos, o Dzūkijoje reikia gerai įvertinti sniego apkrovą, todėl ta pati stogo skarda vienur tinka puikiai, kitur – reikalauja papildomų sprendimų,“ – sako stogdengys Julius.

Korozija – didžiausias priešas pajūryje

Metalui pavojingiausias veiksnys – drėgmė. Vakarų Lietuvoje, kur oro drėgnumas gali siekti 85–95 % net ir vasarą, metalinė danga be tinkamos apsaugos greitai pradeda rūdyti. „Jei montuoji stogą Klaipėdoje ar Šilutėje, negali taupyti ant dangos kokybės. Turi būti storesnė skarda, su poliesterio ar PUR danga, ir būtinai – patikimi kraigo ir lietaus sistemų sujungimai. Kitu atveju – rūdys jau po kelerių metų,“ – perspėja Julius.

Šaltis ir sniegas – iššūkiai rytams

Rytų Lietuvoje svarbus aspektas – sniego kiekis ir šalčio sukeliami metalo deformacijos procesai. Skarda plečiasi ir traukiasi reaguodama į temperatūrą, tad būtina palikti deformacines siūles.
„Utenoje ar Ignalinoje žiemą minus dvidešimt – ne naujiena. Jei stogas sumontuotas atmestinai, pavasarį turėsi girgždančias bangas arba atsiklijavusius tvirtinimus. Tai – dar viena priežastis nesirinkti pigiausių gaminių,“ – teigia Julius.

Karštis ir triukšmas – kas svarbu pietuose

Pietų Lietuvoje, kur vasaromis temperatūra gali siekti 30 °C, metalas įkaista. Dėl to kyla dvi problemos: triukšmas ir perteklinis įšilimas. „Plieninė danga labai įkaista, todėl būtina gera ventiliacija ir termoizoliacija. Kitaip vasarą po stogu – kaip saunoje. O kai nėra šilumos izoliacijos – girdėsi kiekvieną lašo kritimą,“ – sako Julius.

Bituminės čerpės ar čerpės tokiu atveju izoliuoja garsą geriau, bet reikalauja tvirtesnio stogo konstruktyvo. Tuo tarpu metalinė danga lengva, tačiau triukšmingesnė – todėl būtinas geras apšiltinimas.

Ar metalinė danga tinka ir renovacijai?

Svarbu paminėti, kad metalinė stogo danga puikiai tinka ne tik naujai statybai, bet ir senų pastatų renovacijai. Kadangi ji lengvesnė nei keraminės ar betoninės čerpės, dažnai nereikia keisti visos stogo konstrukcijos. „Renovuojant senus namus, ypač kaimuose ar mažesniuose miesteliuose, metalinė danga yra vienas racionaliausių sprendimų. Ji neapkrauna senų sijų, montuojama greitai, o vizualiai namas iš karto įgauna vertės. Svarbu tik nedaryti kompromisų dėl medžiagų storio ir montavimo darbų kokybės,“ – pabrėžia Julius.

Sprendimas – kokybė ir profesionalus montavimas

Išvada paprasta – metalinei dangai lietuviškas klimatas tinka, jei pasirenkama tinkama medžiaga ir profesionalus montuotojas. „Blogai sumontuota net ir geriausia skarda bus prastas sprendimas. Bet gerai sumontuota – tarnaus 30 metų ir ilgiau. Tik reikia atsižvelgti į regiono specifiką. Ką tinka daryti Marijampolėje – nebūtinai tiks Nidoje,“ – apibendrina Julius.