Pastaruoju metu pastebima neraminanti tendencija – širdies ir kraujagyslių ligos vis dažniau paliečia ir jaunesnius suaugusiuosius žmones.. Lietuvoje šios ligos išlieka dažniausia mirties priežastis, tad suprantama, kodėl vis daugiau jaunų žmonių apsilanko pas kardiologus dėl įvairių negalavimų ar profilaktinių patikrinimų. Jeigu anksčiau į kardiologus daugiausia kreipdavosi vyresnio amžiaus pacientai, šiandien net ir jauni suaugusieji rūpinasi savo širdimi. Kodėl taip vyksta ir ką reikėtų žinoti apie širdies sveikatą sulaukus 30-ies?

Kaune įsikūrusioje „Radvilų klinika“ dirbantys patyrę kardiologai taip pat pastebi šią naują tendenciją. Jaunesni pacientai vis dažniau kreipiasi dėl širdies „permušimų“, spaudimo jausmo krūtinėje ar tiesiog norėdami pasitikrinti profilaktiškai. Gydytojų teigimu, ankstyva diagnostika leidžia laiku užkirsti kelią rimtoms ligoms ir užtikrinti, kad širdis būtų sveika kuo ilgiau.

Priežastys: nuo streso iki paveldimumo

Viena pagrindinių priežasčių – šiuolaikinis gyvenimo tempas. Nuolatinis stresas darbe ir asmeniniame gyvenime lemia, kad širdies ir kraujagyslių ligos diagnozuojamos vis jaunesniems pacientams. Nuolatinė įtampa bei poilsio stoka silpnina organizmą, o lėtinis miego trūkumas (nemiga) sukelia organizmo „stresinę“ reakciją – padažnėja pulsas, pakyla kraujospūdis, todėl ilgainiui didėja širdies ligų rizika.

Svarbus veiksnys yra ir paveldimumas. Jei artimi giminaičiai sirgo širdies ligomis ankstyvame amžiuje, ši rizika gali užklupti ir jaunesnius. Tokie žmonės dažniau lankosi pas gydytojus profilaktiškai, siekdami užbėgti už akių paveldimiems negalavimams.

Prie rizikos veiksnių prisideda gyvenimo būdas. Daug jaunų suaugusiųjų dirba sėdimą darbą, mažai juda, todėl kaupiasi antsvoris, didėja kraujospūdis. Netinkama mityba, rūkymas taip pat apsunkina širdies darbą. Be to, dažnas suaugęs žmogus šiuolaikiniame gyvenimo ritme neapsieina be stimuliantų – gausiai vartoja kofeiną, energinius gėrimus ir kitus tonizuojančius produktus. Medicinos ekspertai įspėja, kad energiniuose gėrimuose esantys stimuliatoriai gali išprovokuoti širdies ritmo sutrikimus ir padidinti kraujospūdį, ypač jauniems žmonėms. Jeigu jaunas žmogus nuolat griebiasi kavos ar energinių gėrimų norėdamas įveikti nuovargį, tačiau vis tiek jaučia išsekimą, ilgainiui tai gali pasireikšti širdies permušimais, nerimu, nemiga – užburtas ratas, silpninantis širdį.

Viskas prasideda nuo kardiologo konsultacijos

Kardiologo konsultacijos metu įvertinama paciento širdies būklė – matuojamas kraujospūdis, atliekami reikalingi tyrimai, išklausomi simptomai. Kardiologo apžiūra neretai tampa pirmuoju žingsniu, padedančiu užkirsti kelią širdies ligoms. Profilaktinio vizito metu patyręs gydytojas įvertina paciento rizikos veiksnius, prireikus atlieka elektrokardiogramą (EKG), širdies echoskopiją ar kitus tyrimus ir pataria, kokių tolesnių veiksmų imtis. Vis daugiau žmonių renkasi reguliariai tikrintis sveikatą – kai kurie specialistai netgi rekomenduoja sulaukus 30-ies bent kartą per metus atlikti pagrindinius kraujo tyrimus ir pasikonsultuoti su kardiologu. Tokia apžiūra padeda anksti nustatyti padidėjusį kraujospūdį ar cholesterolio kiekį, širdies ritmo sutrikimus bei kitas problemas, kurios dar nesukelia akivaizdžių simptomų.

Kada vertėtų susimąstyti apie širdies sveikatą?

Sveikatos priežiūros specialistai vis dažniau akcentuoja, kad nereikėtų laukti pirmųjų rimtų simptomų ar infarkto, jog susirūpintume širdimi. Apie būtinybę pasitikrinti gali signalizuoti tam tikri požymiai bei situacijos:

●      Patiriate nuolatinį didelį stresą, juntate nerimo požymius ar nuolat vargina miego sutrikimai (nemiga), dėl kurių prastėja savijauta.

●      Dažnai vartojate daug kofeino ar energinių gėrimų ir pastebite neigiamą poveikį – pavyzdžiui, juntamus širdies „permušimus“ ar padažnėjusį pulsą.

●      Jūsų kraujospūdžio ar kraujo tyrimų rodikliai (cholesterolio, gliukozės kiekis) yra padidėję virš normos.

●      Turite artimų giminaičių, kuriems jaunystėje diagnozuotos rimtos širdies ligos – paveldimumas didina riziką.

●      Gyvenate sėdimai, mažai judate, turite antsvorio ar kitų rizikos veiksnių (rūkote, dažnai vartojate alkoholį).

●      Pajutote įspėjamuosius simptomus – spaudimą ar skausmą krūtinėje, dažną oro trūkumą fizinio krūvio metu, širdies ritmo sutrikimus ar neįprastą nuovargį.

Kiekvienas iš šių signalų – proga neatidėlioti vizito pas gydytoją. Net ir nejaučiant jokių rimtų negalavimų, verta profilaktiškai pasitikrinti bent kartą per kelerius metus. Kardiologai primena, kad daugelis širdies ligų iš pradžių vystosi be ryškių simptomų, todėl ankstyva konsultacija padeda laiku imtis reikiamų veiksmų.

Prevencija – geriausia investicija į sveiką širdį

Apibendrinant, vis daugiau jaunų suaugusiųjų kardiologo kabinete atsiduria ne be priežasties. Šiuolaikinis gyvenimas kelia didelius iššūkius mūsų širdžiai, tačiau daugelio problemų galima išvengti pasirūpinus savimi iš anksto. Vis dažniau sveikatos priežiūros specialistai atkreipia dėmesį, kad laiku pradėta širdies ligų prevencija yra vienas efektyviausių būdų apsaugoti save nuo ankstyvų širdies problemų. Tai reiškia – sveika gyvensena, streso kontrolė, pakankamas poilsis, reguliari mankšta ir periodiniai vizitai pas gydytoją. Kuo anksčiau susirūpinsite širdies sveikata, tuo didesnė tikimybė, kad ir sulaukus vyresnio amžiaus galėsite džiaugtis stipria bei sklandžiai dirbančia širdimi. Reguliari kardiologo konsultacija ir laiku atlikti tyrimai – tai ne prabanga, o būtinybė, padedanti užtikrinti ilgesnį ir kokybiškesnį gyvenimą.