Rinkdamiesi lovą dažniausiai galvojame apie jos plotį, čiužinio tipą, dizainą ar stalčių skaičių, bet retai susimąstome apie vieną iš svarbiausių techninių detalių – lovos aukštį. Tuo tarpu žmonėms, kenčiantiems nugaros, kelių ar klubų skausmus, būtent šis parametras gali turėti lemiamos įtakos miego kokybei, rytiniam atsikėlimui ir net sąnarių apkrovai.

Miegamojo lovos aukštis nėra tik estetinis sprendimas – tai ergonomiškas veiksnys, kuris lemia, kaip patogiai žmogus į ją atsigula ir iš jos atsikelia, kiek streso patiria sąnariai, ir ar stuburas išlieka neutralioje padėtyje.

Kuo mažiau pastangų, tuo geriau kūnui

Ergonomika – tai mokslas, analizuojantis, kaip žmogus sąveikauja su aplinka. Vienas iš pagrindinių principų: kiekvienas judesys turi būti kuo natūralesnis, be papildomos įtampos ar pasipriešinimo. Taikant tai lovai – atsisėdimas ir atsikėlimas turėtų vykti be lenkimosi, raumenų įtampos ar klūpimo.

Jei lova per žema – norint atsigulti ar atsikelti, reikia sulenkti kelius, pasilenkti pirmyn, o tai sukelia padidintą apkrovą stuburui, juosmeniui, kelių ir klubų sąnariams. Ypač tai juntama vyresniame amžiuje ar po traumų.

Jei lova per aukšta – reikia „užšokti“, nuleisti kojas iš aukščiau, o tai apsunkina pusiausvyrą, kelia riziką nukristi ar net sukelia nestabilumo jausmą, ypač kai skauda sąnarius ar apsvaigsta galva.

Koks lovos aukštis laikomas tinkamu?

Pagal ergonominius standartus – optimalus lovos aukštis yra toks, kai sėdint ant jos kojos pilnai remiasi į grindis, o keliai sudaro 90 laipsnių kampą. Tai reiškia, kad bendras aukštis nuo grindų iki čiužinio paviršiaus turėtų būti:

●        45–55 cm žemo ūgio žmonėms.

●        55–65 cm vidutinio ūgio žmonėms.

●        65–70+ cm aukštesnio ūgio žmonėms arba tiems, kuriems sunku atsistoti.

Svarbiausia – ne skaičius, o tai, kaip kūnas jaučiasi praktikoje: ar galite lengvai atsisėsti be klūpimo, ar atsikeliate be atsispyrimo rankomis, ar nesijaučia tempimo ar spaudimo apatinėje nugaros dalyje.

Nugaros skausmai – ką daro netinkamas aukštis?

Kai žmogus kenčia nuo lėtinio apatinės nugaros dalies skausmo, bet kaskart norint atsigulti reikia stipriai lenktis į priekį, stuburui tenka papildoma apkrova. Tai gali sukelti uždegiminių procesų paūmėjimą, spausti tarpslankstelinius diskus ir net išprovokuoti išvaržos simptomus.

Atsikėlimas iš per žemos lovos reikalauja didesnio klubo ir kelio sąnarių mobilumo, kuris dažnai būna ribotas sergant artritu, po endoprotezavimo ar esant antsvoriui. Tuomet kiekvienas rytinis judesys tampa ne poilsiu po nakties, o iššūkiu.

Sąnarių ligos ir lovos aukštis

Kelių osteoartritu sergantys pacientai dažnai jaučia skausmą atsistojant iš žemo paviršiaus, nes padidėja spaudimas girnelės sąnario srityje. Tokiais atvejais rekomenduojama rinktis aukštesnes lovas arba specialias ortopedines pakylas, kurios leidžia atsikelti švelniau, su mažesne sąnarių apkrova.

Kai kuriais atvejais per aukšta lova taip pat nepadeda, ypač jei žmogus turi vestibulinės sistemos sutrikimų arba koordinacijos problemų. Tokiems pacientams rekomenduojama naudoti lovas su reguliuojamu aukščiu, ypač sveikatos priežiūros įstaigose ar vyresnio amžiaus žmonių namuose.

Reguliuojamo aukščio lovos – sprendimas ne tik slaugai

Technologijų pažanga leidžia turėti lovas, kurių aukštį galima reguliuoti nuotoliniu būdu. Tokios lovos vis dažniau perkamos ne tik ligoninėms, bet ir privačioms namų erdvėms. Galimybė pakelti ar nuleisti čiužinį leidžia pritaikyti lovą ne tik pagal ūgį, bet ir pagal sveikatos būklę, o kai kuriais atvejais net palengvina kvėpavimą ar virškinimą.

Tai tampa puikiu sprendimu žmonėms po operacijų, vyresniems su sumažėjusiu fiziniu aktyvumu ar net tiems, kurie nori turėti daugiau nepriklausomybės kasdienėje rutinoje.

Kai skauda nugarą ar sąnarius, kiekvienas judesys tampa reikšmingas. Lovos aukštis turi tiesioginį poveikį tiek atsikėlimui, tiek užgulimui, o tai – pirmieji ir paskutiniai veiksmai kiekvieną dieną. Jei jie sunkūs, skausmingi ar sukelia įtampą – kenčia ne tik miegas, bet ir gyvenimo kokybė.

Lovos pasirinkimas neturi būti tik stiliaus klausimas. Tai – funkcinis, mediciniškai svarbus sprendimas, kurio tinkamumas jaučiamas kas rytą. O kai rytas prasideda be skausmo – tai jau pusė dienos laimėta.