Naujienos
Kas vyksta sostinės požemiuose?
Gyvenime pilna nesusipratimų. Kartais jie būna
nemalonūs, bet pasitaiko ir malonių. Tai galėjo patirti ir viena vilniečių
pora, patekusi į keistą ir įdomią situaciją pačiu netikėčiausiu momentu.
Istoriją papasakotojo 27 metų vilnietis Andrius (vardas pakeistas, tikrasis
vardas redakcijai žinomas).
Pasivaikščiojimas naktiniame Užupyje visada
yra kupinas įvairių netikėtumų ir siurprizų. Tą šaltoką pavasario vakarą (buvo
jau apie 23 val.) vilnietis Andrius kartu su savo mergina vaikštinėjo
senovinėmis Užupio gatvėmis, gėrėjosi architektūra ir šio Vilniaus rajono
menine dvasia.
Užupio rajonas pasižymi savo senoviškais
pastatais ir įdomiais kiemeliais, kuriuose ten gyvenantys menininkai įrengia
savo nedideles meno galerijas nuo pat Vilnelės upės pakrantės iki pat
judriosios Olandų gatvės. Drąsesni romantikai net sugeba įsigauti į senas
Užupio kapines, kuriose galėtų būti filmuojamas siaubo filmas be didesnių
dekoracijų.
Andrius su savo drauge vaikštinėjo būtent po
tokius kiemelius ir įsiamžino keliose vietose salia įvairių instaliacijų. Ar į
kiemelius visada užėjo teisėtai, pašnekovas nepageidavo atskleisti visų
detalių.
Porelė sustojo prie vienų ne itin išvaizdžių
vartelių, vedančių į vidinį kiemą. Paklibinę duris (vartuose paprastai yra
nedidelės durys pėstiesiems įeiti) ir neįėję vidun, jie surengė nedidelę
fotosesiją. Juos patraukė gana apleistos pastato sienos ir apgriuvę vartai,
kuriems tikrai reiktų restauravimo. Kaip sakė pašnekovas – vartai ir visas
pastatas atrodė kaip iš kino filmo apie vaiduoklius, todėl jie bandė perteikti
išsigandusių turistų, papuolusių į siaubingą kraštą idėją. Poros nuostabai,
vartuose esančios durys atsivėrė ir pro jas išėjo baltai apsirengusi moteris.
Ji paklausė, ką čia jaunuoliai veikia. Andrius su drauge nesutriko – jie
paaiškino, kad gėrisi miesto architektūra, fotografuojasi ir neturi jokių
nusikalstamų intencijų. Moteris paklausė, ar jie nenorėtų įeiti vidun
apsidairyti. Pora nesutriko – kodėl gi ne? Greičiausiai jie tikėjosi pamatyti
dar vieną menininkų instaliaciją ar kelis apleistus statinius kiemo viduje,
liudijančius, kad kai kuriose vietosi laikas gali sustoti...
Moteris abiems ant riešo uždėjo baltas medžiagines
kontrolines apyrankes. Andrius bandė apyrankę nusiimti, tačiau ji buvo
užspausta specialiu spaustuku. Moteris jį sulaikė sakydama, kad tai yra
savotiškas bilietas į tai, kur jie dabar pateks. Buvo šiek tiek baugu, tačiau
kartu ir labai suintrigavo.
Pora nusekė moterį į kitame kiemelio gale
esantį rūsį. Atvėrė sunkias medines duris ir įleido į vidų. Rūsyje iš karto už
durų buvo nedidelė patalpa su spintelėmis ir rūbais. Moteris paprašė poros į
spintelę įdėti savo išmaniuosius telefonus ir asmeninius daiktus, o rūbus
pasikabinti kabykloje. Keistas prašymas, tačiau pora pakluso.
Tada buvo atvertos dar vienos durys, vedančios
į požeminį koridorių. Palypėję laiptais žemyn, Andrius ir jo mergina suprato,
kad pateko į kažkokį uždarą vakarėlį.
Mirguliavo šviesos, grojo klubinė muzika,
tačiau ne itin garsiai, kaip įprasta normaliuose Vilniaus naktiniuose klubuose.
Požeminėje salėje iš tikrųjų vyko uždaras vakarėlis. Kai kurie žmonės buvo su
kaukėmis, daugelis buvo apsirengę baltai. Moteris nuo nedidelio baro paėmė pora
kokteilių ir davė nustebusiai porai, kurie vis dar bandė įsivaizduoti, kur jie
čia pateko. Andrius pajuokavo, kad dabar juos parduos į sekso vergiją arba jie
papuolė į svingerių vakarėlį. Požeminės salės pakraščiuose ant grindų buvo
padėti čiužiniai ir sėdmaišiai, daug pagalvėlių. Ant jų sėdėjo vakarėlio
svečiai, bendravo, vartojo gėrimus iš vienkartinių indelių, tad sunku pasakyti,
kuo jie vaišinosi.
Salės gale buvo kelios nišos, kuriose vyko
kažkokia veikla. Svečiai neišdrįso aplankyti kiekvienos iš jų, tačiau
pastebėjo, kad viena niša buvo apšviesta labai ryškia šviesa. Ten Andrius su
savo drauge ir nuėjo – juk klubuose būna dažniausiai prietema, todėl šviesoje
jautėsi kur kas saugiau. Nišoje buvo medinė pertvara, už kurios kažkas vyko.
Pora nedrąsiai pravėrė duris ir tai, ką jie pamatė, iš tiesų šokiravo.
Apšviestoje patalpoje sėdėjo keletas žmonių su molbertais ir kažką piešė.
Pasirodo, nišos pakraštyje buvo įrengta nedidelė scena, ant jos buvo sukrauti
šieno kubai, ant sienų kabėjo senoviški žemės ūkio padargai. Toks jausmas, kad
papuolė į senovišką daržinę. Ant sukrauto šieno gulėjo visiškai nuoga gana
apkūni moteris. Tai buvo dailininkų kampelis. Į juos niekas per daug dėmesio
nekreipė, tačiau pora kartų dailininkai paprašė garsiai nekalbėti.
Šiek tiek pastebėję piešimo procesą,
jaunuoliai išėjo į kitas patalpas. Gėrimai buvo nemokami, jie pasiėmė pora
kokteilių ir atsisėdo pasienyje ant sėdmaišių. Po kurio laiko prie jų priėjo ta
pati moteris ir pakvietė pasikalbėti į ramesnę vietą vienoje iš nišų. Ji
paklausė, ar jie nenorėtų sudalyvauti dailininkų performanse? Kai Andrius
kategoriškai atsisakė, moteris patikino, kad gali dalyvauti abu, ne tik jo
mergina. Įkalbinėjo gal kokias 15 minučių. Buvo pažadėtas ir atlygis – po
performanso jie galės pasilikti jiems patikusį paveikslą.
Keletas kokteilių padarė savo ir pora
galiausiai sutiko. Juk ne kiekvieną dieną tenka pabūti modeliais menininkų
plenere. Sąlyga, kad nebūtų jokių vulgarybių...
Nišoje buvo padaryta nedidelė širmą, kur
jaunuoliai nusirengė. Moteris juos pakvietė ant scenos, sudėliojo šieno kubus
ir juos abu paguldė. Tema: aistra be atsako. Tik aistringu turėjo būti Andrius,
o jo mergina – šalta ir abejinga. Taip prisiglaudę vienas prie kito jie turėjo
pragulėti vieną valandą. Jaunuoliams iš pradžių buvo gana nejauku, tačiau
vėliau sunkiai suvaldė juoką. Pasirodo, nejudėti visą valandą ne taip jau ir
paprasta. Andriaus fiziologija kelis kartus savavališkai sutrikdė pozavimą, tad
prireikė poros pertraukėlių už širmos, kad būtų galima susitvarkyti ir pozuoti
toliau. Po valandos jaunuoliai baigė savo „aistringą“ pasirodymą. Palikdami
dailininkus baigti savo kūrinių.
Kai moteris paklausė, kas buvo sunkiausia,
Andrius atsakė, kad susivaldyti, o jo merginai – užgniaužti juoką ir atrodyti
šaltai ir abejingai. Apsirengę jie peržiūrėjo kelis paveikslų eskizus. Visi jie
buvo atlikti skirtingomis technikomis. Kai kurie labai realistiški, kiti
siurrealistiniai, tačiau meniški. Salėje jie liko dar pora valandų, vaišinosi
gėrimais, bendravo. Kelis kartus buvo nuėję pasižiūrėti, kaip vyksta kiti
dailininkų darbai. Vėliau moteris atnešė jų išsirinktą paveikslą, įvyniotą į
popierių. Menininkų požemį pora paliko jau paryčiais su paveikslu rankose ir
pažadu neplatinti informacijos apie tai, kas ten nutiko.