Naujienos
Įtraukti auditoriją virtualiame pristatyme – misija (ne)įmanoma?
Darbui, mokslams ir pramogoms
persikėlus į virtualią erdvę greitai įsitikinome, kad įprasti gyvenimo dėsniai
skaitmeninėje aplinkoje neveikia taip, kaip realybėje. Bene labiausiai tai
pasijuto nuotolinių renginių ir susirinkimų organizatoriams. Pasidarė
akivaizdu, kad virtualiai įtraukti žmones yra gerokai sudėtingiau. Tačiau
viskas yra įmanoma, pasitelkus kūrybiškus sprendimus ir skaitmeninius įrankius.
Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų
biuro“ ekspertas, dalinasi patarimais, kaip virtualiuose renginiuose sudominti
ir įtraukti auditoriją.
#1. Įtraukite žaidybinių elementų. Bene
pagrindinis iššūkis virtualiame renginy yra auditorijos valdymas – kalbėjimas
gali atrodyti pernelyg vienpusiškas, stokojantis žmogiškumo. Vis dėlto, toks
formatas turi ir unikalių galimybių.
Visų pirma, renginiui galite suteikti
žaidybinių elementų: nuo realiu laiku vykstančių apklausų iki viktorinų ar
„lobių medžioklės“.
Pavyzdžiui, „Easypolls“ arba
„Surveymonkey“ galėsite realiu laiku atlikti virtualią apklausą. Taip
įtrauksite auditoriją ir, galbūt, nulemsite viso pranešimo vystymąsi. Paprastai
tokiuose įrankiuose tereikia pasidalinti nuoroda ir apklausos kodu su
auditorija, kad ši galėtų pateikti atsakymus savo įrenginiuose. Atsakymus tiek
jūs, tiek auditorija iš karto matysite jūsų bendrinamame pristatymo ekrane.
Jeigu norite dar
interaktyvesnio pristatymo, rekomenduojame įrankį „Kahoot!“. Be įprastų
virtualių apklausų čia rasite žaidimų, pavyzdžiui, „lobių medžioklė“ (angl.
„Scavengers hunting“). Vykstant renginiui, ekrane vis pasirodys raktiniai
žodžiai ar simboliai, o visus juos pagavusius, žaidimo pabaigoje galima apdovanoti.
Tokios priemonės prikausto auditorijos dėmesį, ji atidžiau seka tai, kas vyksta
ekrane.
Patogu ir tai, kad šis įrankis
suderinamas su platformomis „Microsoft Teams“, „Zoom“, „Google Hangouts“ ir
„Slack“. Čia galėsite patobulinti jau turimą pristatymo medžiagą – tiesiog
importuodami ją į „Kahoot!“ ir papildydami
apklausomis, balsavimais, minčių lietumis ar kitais atributais.
#2. Pažadinkite daugiau pojūčių. Kitas nemenkas virtualių pristatymų
iššūkis – ribotas pojūčių įtraukimas. Vykstant nuotoliniam renginiui iš dalyvių
prašome tiesiog sėdėti, žiūrėti į ekraną ir klausytis. Jeigu tikimės aktyvesnio
auditorijos įsitraukimo, neišvengiamai privalome pagalvoti apie tai, kaip
pažadinti ir likusius tris pojūčius: skonį, uoslę ir lytėjimą.
Pranešimo scenarijų rekomenduojama tiesiogiai susieti su
fiziniais veiksmais. Tarkime, jeigu tik įmanoma, įtraukiant į juos įdomių, namų
sąlygomis atliekamų eksperimentų, praktinių užduočių ir pan.
Jeigu tik leidžia biudžetas ir galimybės, rekomenduojame
savo auditorijai iš anksto pristatyti specialius paketus ar staigmenų dėžutes.
Juose paprastai būna gyviems susibūrimams pritaikyta atributika, užkandžiai,
gėrimai, taip pat priemonės, skirtos minėtiems praktiniams užsiėmimams. Toks
paprastas metodas iš tiesų padeda žmonėms įsitraukti ir užmegzti ryšį su
organizatoriais.
#3. Būkite punktualūs ir ypač konkretūs.
Svarbu prisiminti, kad virtualių renginių auditorija yra gerokai
jautresnė laikui ir jo švaistymui. Realybėje vėlavimus toleruojame atlaidžiau,
juk visgi jau esame įsitaisę konferencijų salės kėdėje ir galime persimesti
keliais žodžiais su greta sėdinčiuoju. Tačiau viską stebint kompiuterio ekrane,
frustracija tampa gerokai didesnė.
Nekantrumas tiesiogiai susijęs
su tuo, kad virtualioje aplinkoje daug sunkiau užmegzti kontaktą ar
pasišnekučiuoti su kitais dalyviais, kas paprastai yra vienas iš svarbiausių
gyvų konferencijų privalumų.
Virtualiame renginyje
praktiškai nėra pasiteisinimo vėluoti. Auditorija tokiais atvejais jaučiasi
paprasčiausiai negerbiama. Tuo pačiu žmonės tikisi, kad tokiame formate
informacija bus pateikiama koncentruotai bei aiškiai – be gaišačių ir
nereikalingų improvizacijų.
#4. Virtualus kontaktų vakaras – (ne)įmanoma. Bandymų išspręsti
minėtą kontaktų užmezgimo iššūkį virtualiame renginyje, būta pačių įvairiausių.
Ko gero, lig šiol labiausiai pasiteisino papildomos veiklos auditorijai
grupelėse. Kitaip tariant, diskusijos ar praktiniai užsiėmimai, kuriuose
dalyvaujama komandomis po maždaug penkis žmones.
Tokiose platformose kaip „Zoom“
ar „Microsoft Teams“ auditoriją galima nesudėtingai suskirstyti į grupeles.
Platformoje „Zoom“, organizuojant renginio kvietimą, galima sukurti atskirus grupių
darbo „kambarius“ ir jiems priskirti dalyvių el. paštus. Tuo tarpu platformoje
„Microsoft Teams“ tereikės iš anksto rankiniu būdu sukurti specialius komandų kanalus
numatytoms grupelėms ir jiems priskirti dalyvius.
#5. Virtualūs renginiai – laikinas fenomenas ar nauja
norma? Vis dėlto, šiandieninėje virtualybėje neišvengiamai kyla klausimas:
kada viskas grįš į normalias vėžes ir ar iš viso grįš? Galbūt, tobulėjant
virtualiems įrankiams, gyvos konferencijos pasirodys nebeaktualios?
Akivaizdu, kad organizatorių per karantiną sukauptos
žinios niekur nedings ir bus sėkmingai naudojamos. Ne vienas iš jų jau prakalbo
apie tai, kad internetas yra ideali terpė pakankamai mažiems, nišiniams
renginiams, kurie realybėje gal net negalėtų egzistuoti. Taigi, tokių
artimiausiais metais tikrai galime tikėtis daugiau ir įvairesnių. Tačiau tuo,
kad jie galės atstoti realius susibūrimus, kol kas sunku tikėti.
Virtualybė galėtų nebent papildyti realybę. Pavyzdžiui,
kalbama apie tokį formatą, kai dar prieš pagrindinį renginį internete vyktų tam
tikras „apšildymas“. Dalyviai užmegztų pirminį kontaktą, kuris vėliau būtų
sustiprintas susitikus gyvai. Akivaizdu, kad per karantiną įvaldyti renginių
formatai mums suteiks daugiau pasirinkimo, galimybių ir patogumo.
Daugiau informacijos:
Andrius Baranauskas
„Tele2“
korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos šalims
M +370 683 66319