Naujienos
Išmaniųjų įrenginių kovos: ar planšetė gali atstoti kompiuterį?
Ribos tarp skirtingų išmaniųjų
įrenginių kasmet vis labiau nyksta. Planšetės įgyja vis daugiau funkcijų,
galios ir universalumo. Todėl dažnam iškyla klausimas, ar galima apsieiti be
stacionaraus ar nešiojamo kompiuterio? Svarstantiems, ką pasirinkti – planšetę
ar kompiuterį, pravers naudinga atmintinė.
Jūsų
dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų biuro“ ekspertas, dalinasi įžvalgomis kada planšetė
gali pakeisti kompiuterį ir kaip išnaudoti visas jos suteikiamas galimybes.
Ar galima išgyventi be kompiuterio?
Apie planšetes kalbėta daug – buvo
svarstoma, kad jos sukurtos kaip rinkodaros triukas ir jas ilgainiui išstums
kompiuteriai ir išmanieji telefonai. Tačiau metai bėga, o planšetės vis dar
čia, ir panašu, kad niekur greitai nesitrauks.
Nors kompiuteris dažnai atrodo
visiškai nepakeičiamas įrenginys, jis nėra būtinas visais gyvenimo atvejais.
Didžiąją dalį įprasto kompiuterio naudotojo poreikių gali išpildyti ir
planšetė. Be to, dažnai ji tiesiog suteikia didesnį mobilumą – kompaktišką
planšetę daug patogiau nešiotis su savimi į paskaitas, darbo susitikimus,
keliones ar naudoti namuose. Tai optimalus tarpinis variantas tarp nešiojamo
kompiuterio ir išmaniojo telefono.
Savo galimybėmis ir funkcionalumu
planšetės šiandien jau mažai kuo nusileidžia nešiojamiems kompiuteriams, o
sujungtos su funkcionaliais priedais (išmaniuoju pieštuku, belaide pele,
pridedama klaviatūra) juos gali netgi ir visiškai atstoti.
Planšetės vertinamos ir dėl ilgo
baterijos veikimo laiko. Pilnai įkrauta planšete galite naudotis vidutiniškai nuo
8 iki 10 val. Be to, lyginant su kompiuteriais, planšečių kainos mažiau „kandžiojasi“.
Planšetinių kompiuterių panaudojimo
būdai
Apie planšetes nebereikėtų galvoti
vien tik kaip apie pramogoms skirtą prietaisą. Jos tampa vis universalesnės ir galingesnės,
sugeba susidoroti su vis daugiau užduočių bei stebina savo plačiu pritaikymu tiek
moksluose ar darbe, tiek ir pramogaujant. Planšetinis kompiuteris gali atstoti
net kelis išmaniuosius įrenginius. Pavyzdžiui, jis lengvai gali tapti
skaitykle. Tam tereikės įsidiegti „Google Play Books“, „Amazon Kindle“ ar kitą
pasirinktą aplikaciją elektroninių knygų skaitymui.
Taip pat jis puikiai pritaikomas
filmų peržiūrai, vaizdo skambučiams, naršymui bei susirašinėjimui su
artimaisiais. Dėl šių priežasčių planšetės idealiai tinka senjorams. Jomis
naudotis patogiau ir dėl didesnio ekrano, lyginant su išmaniaisiais telefonais.
Naujausiomis planšetėmis jau galima
ne tik naršyti internete, žiūrėti filmus ar skaityti knygas. Jose galima
atlikti ir grafinio dizaino darbus, rašyti ranka ar net tokį rašytinį tekstą
paversti spausdintu. Taip pat čia galima redaguoti įvairaus formato dokumentus,
žymėtis juose pastabas ir atlikti kitas panašias užduotis.
Planšetė nepakeičiama ir šeimoms,
turinčioms vaikų. Į planšetinį kompiuterį galima įrašyti edukacinių žaidimų,
mokomųjų programėlių arba naudoti jį kaip interaktyvią piešimo lentą.
Skeptikai pasakytų, kad didžiausias
planšečių minusas yra ribota šių įrenginių talpa. Tačiau naujausios tendencijos
rodo, kad kompiuterija stabiliai bei užtikrintai juda virtualių duomenų
kryptimi. Šiandien jau retai duomenis perkeliame USB raktu ar kitokia laikmena.
Dabar juos paprastai laikome debesijoje: „iCloud“, „Google Drive“, „Dropbox“ ar
kituose saugiuose serveriuose. Tuo tarpu muzikos klausomės arba filmus bei
serialus žiūrime per vaizdo transliavimo platformas: „Spotify“, „Apple Music“, „Netflix“,
„Apple TV+“, „Amazon Prime Video“ ir kitas.
Kaip išsirinkti tinkamą planšetę
Pirmasis instinktas besirenkant
planšetinį kompiuterį – kuo didesnės įstrižainės pasirinkimas. Visgi tai
nebūtinai geriausias sprendimas. Svarbiausi kriterijai turėtų būti lankstumas
ir mobilumas. Optimaliausias variantas daugeliui žmonių – modelis su 9–11 colių
įstrižaine. Jie labai kompaktiški, todėl lengvai telpa į krepšį ar rankinę. Taip
pat jie yra ypač lengvi, tad juos patogu laikyti rankoje bei pakankamai dideli,
kad nereikėtų žiūrėti įtempus akis. 12 colių ir didesni modeliai skirti
reiklesniems vartotojams – dirbantiems su vaizdo ir nuotraukų redagavimu ar
tiesiog atliekantiems daug kruopštumo reikalaujančias užduotis. Visgi dėl
didesnio dydžio ir sunkesnio svorio jie praranda dalį savo mobilumo.
Kitas kriterijus – planšetės talpa.
Jei planuojate laikyti dalį savo duomenų, nuotraukų ar kitų failų planšetėje,
rinkitės įrenginį su didesne vidine talpa, o jei žadate duomenis laikyti
„debesyse“, tuomet užteks planšetės su minimaliu atminties dydžiu.
Svarbu apsispręsti ir dėl operacinės
sistemos. Naudojantiems telefonus su „Android“ operacine sistema, patogiausios
bus ją palaikančios planšetės. Pavyzdžiui, vartotojų pamėgta „Samsung Galaxy
Tab“ planšetinių kompiuterių serija. Tuo tarpu „iPhone“ naudotojams geriausias
pasirinkimas bus „iPad“ planšetės su „iOS“ operacine sistema. Taip pat galite
rinktis planšetes su „Windows“ operacine sistema. Svarbiausia, kad planšetinis
kompiuteris lengvai sąveikautų su kitais jūsų naudojamais įrenginiais – taip iš
prietaiso išpešite dar daugiau privalumų.
Nepamirškite, kad planšečių
galimybių ribas galima dar labiau praplėsti joms skirtais priedais. Tai ir planšetėms
skirta įstatoma arba „Bluetooth“ ryšiu prisijungianti klaviatūra, piešimui ir
kruopščioms užduotims atlikti reikalingas išmanusis pieštukas, per USB–C
adapterį prisijungianti pelė ar ausinės.
Kokiu atveju geriau rinktis
nešiojamą kompiuterį
Prieš apsispręsdami ką pasirinkti –
planšetę ar kompiuterį, įvertinkite kokiai veiklai įrenginys jums reikalingas.
Norintiems mobilumo ir
planuojantiems jį naudoti skaitymui, vaizdo turinio žiūrėjimui, piešimui ir
smulkioms užduotimis atlikti, verčiau rinktis planšetinį kompiuterį. Tiems,
kuriems reikalingas didesnis ekranas, ypatingas galingumas, didesnė talpa ir kasdienis
darbas su įvairiais dokumentais ir rašymu, geriausias pasirinkimas būtų
nešiojamas kompiuteris.
Daugiau informacijos:
Andrius Baranauskas
„Tele2“ korporacinės komunikacijos
direktorius Baltijos šalims
M +370 683 66319
@ andrius.baranauskas@tele2.com