Turtingesni, bet atsargesni

Lyginant skirtingo amžiaus žmonių investavimo įpročius, atsiveria gana ryškūs skirtumai. Millennialsai (arba Tūkstantmečio karta) šiuo metu yra ekonomiškai aktyviausi, turi galimybių investuoti didesnes sumas, tačiau jų tolerancija rizikai nėra didelė, jie atsargiau renkasi investicijų formas ir pirmenybę teikia pasyviam investavimui.

Šios kartos atstovai labiau linkę rinktis akcijas, investuoti tiesiogiai į skirtingas Baltijos šalių, Europos ir JAV bendroves arba naudotis biržoje prekiaujamais fondais (ETF). Uždirbantys didesnes pajamas dažnai naudoja sudėtingesnes investavimo formas, kaip alternatyvūs turto fondai.

Tuo tarpu, jaunesnės Z kartos požiūris į finansus gerokai skiriasi – jų turimos lėšos investicijoms yra ribotesnės, tačiau jie nebijo rizikuoti, tikisi greitesnio ir didesnio pelno, domisi naujoviškomis investavimo galimybėmis.

Šios kartos atstovai naudojasi įvairiomis socialinėmis medijomis ir tai neišvengiamai turi įtakos jų pasirinkimams gyvenime, taip pat ir investiciniams sprendimams. Taip tarp pasirinkimų atsiranda naujos madingos investicijos, pavyzdžiui, kriptovaliutos, NFT ar socialiniuose tinkluose sėkmės bangą pagavusios memų akcijos („meme stocks“).

Populiarėja tvarios investicijos

Analizuojant skirtingų kartų investavimo įpročius pastebimas ir augantis susidomėjimas investicijomis, kurios susijusios su aplinką tausojančiais sprendimais. Jau dabar ryškėja tendencija, kai tarp jaunosios kartos atstovų sparčiai populiarėja prie tvarumo prisidedančios investavimo priemonės, o tokių investicijų pelningumas ateityje, tikėtina, turėtų augti.

Gilėjant klimato kaitos problemoms ir siekiant mažinti poveikį gamtai, aplinkai draugiški sprendimai tampa vis aktualesni tiek versle, tiek vartotojų kasdienybėje. Atsižvelgiant į šias tendencijas rinkoje atsiranda daugiau tvarumą skatinančių, „žaliųjų“ investavimo bei taupymo priemonių, kurių pagalba žmonės turi galimybę ne tik uždirbti grąžą, bet ir prisidėti prie vykdomų aplinkai draugiškų projektų. Kadangi tokių investavimo priemonių paklausa auga, jų daugės, o tai reiškia ir patrauklesnę grąžą vartotojams.

Pagrindinė investavimo klaida – impulsyvumas

Žinoma, vieno, visiems tinkančio investavimo recepto nėra, jis priklauso nuo tikslų, pajamų ir toleruojamos rizikos. Tačiau, pirmiausia, svarbu nepamiršti užsitikrinti finansinę saugumo pagalvę nenumatytiems atvejams, jos dydis turėtų siekti bent trijų – šešių mėnesių būtinųjų išlaidų sumą. Ją turint, jau galima galvoti, kokią lėšų dalį pavyktų skirti investicijoms.

Prieš apsisprendžiant kur investuoti, reikėtų apsibrėžti investavimo tikslą ir strategiją – numatyti, kiek laiko planuojate investuoti, įsivertinti kokia rizika yra priimtina, nuspręsti, kaip dalinsite investicijas, kurių tikslai ir priemonės skirsis. Pradedantiesiems dažniausiai rekomenduojamas ilgalaikio reguliaraus investavimo metodas, kuriuo išvengiama impulsyvių, nepagrįstų sprendimų.