Naujienos
Finansavimas pandemijos apsuptyje: šventės nepavogs, jei įmonė pasiruoš
Netrukus
prasidės šventinis metas. Tiesa, šiemet jis bus kitoks. Nežinomybė ir
neapibrėžtumas tęsiasi nuo pat pavasario ir kol kas neslūgsta. Vieni verslai priversti
į ateitį žvelgti su baime ar užsidaryti, kiti ieško būdų, kaip operatyviai
prisitaikyti. Paprastai, augančiam paklausos srautui šventiniu laikotarpiu įmonės
pradeda ruoštis jau vasaros pabaigoje – rudenį, tačiau šie metai, kaip pastebi
specialistai, kitokie. Nemaža dalis verslų, pasiryžusių tęsti ar net plėsti veiklą,
tebeieško operatyvių optimalių sprendimų šventiniam sezonui.
Šie metai –
nestandartiniai
Edmundas Volskis, faktoringo bendrovės „Factris“ Rizikos skyriaus vadovas
Lietuvoje, pasakoja, kad, remiantis 2019 m. duomenimis, kreditavimo
užklausų skaičius pasiruošimo šventiniam laikotarpiui ir Kalėdų metui išaugo
apie 20 proc. palyginti su kreditavimo poreikiu vasaros metu. Paprastai, ruošiantis
šventiniam laikotarpiui, labiausiai suaktyvėja transporto ir prekybos įmonės.
Pavyzdžiui, užpernai šventiniu laikotarpiu, lyginant su vasara, prekybos įmonių
dalis bendrovės portfelyje išaugo apie 69 proc., transporto – apie 82 proc. Taip
pat prieš šventes aktyviau finansavimo ieško sezoninių verslų savininkai,
pavyzdžiui, kalėdinių eglių, dovanų, fejerverkų pardavėjai.
„Finansavimo
klausimas tampa aktualus ir smulkiam verslui, kuris veikia maisto produktų rinkoje,
pavyzdžiui, parduoda medų, riešutų sviestą, sausainius ar kai kuriuos kitus
nišinius produktus, kurie gali tapti puikia dovana: rankų darbo piniginės,
pirštinės ir kita. Paskutinis metų ketvirtis labai svarbus visiems
prekybininkams. Nuo jo kokybės priklauso net ir visų metų rezultatas“, – komentuoja
E. Volskis.
Tačiau ne
paslaptis, kad šie metai – nestandartiniai. Užsienio rinkos stipriai paveiktos
COVID-19 pandemijos, nemažai žmonių neteko darbo, o tai paveikė paklausą ir
Lietuvos įmonių parduodamai produkcijai. Tad eksporto srautai, kaip pastebi E.
Volskis, neišvengiamai mažesni.
„Šiuo metu užslinko
antroji COVID-19 banga, mūsų šalyje ir kai kuriose kitose įvestas visuotinis
karantinas, o tai didina neapibrėžtumą ir vietinėje, ir užsienio rinkose. Darbuotojai
nėra užtikrinti savo padėtimi, nėra aiški įmonių, kuriose jie dirba, perspektyva,
poreikis jų parduodamai produkcijai bei paslaugoms. Tad natūralu, kad verslai
pasidarė atsargesni, todėl ir poreikis papildomam finansavimui yra kiek mažesnis.
Tiesa, matome, kad įmonės stengiasi verstis ne tik savomis lėšomis, bet ir
naudotis valstybės taikomomis pagalbos priemonėmis, į kurias, beje, dar ne vėlu
pretenduoti“, – primena E. Volskis.
Dar ne vėlu
pasiruošti plėtrai
Nepaisant pandemijos
sukeltų problemų, šis metas gali būti palankus pokyčiams ir netgi plėtrai.
Pirmas karantinas įrodė – kai kurie verslai kone per naktį prisitaikė prie
realijų ir sėkmingai koregavo savo paslaugas arba netgi sukūrė naujų,
pasiūlydami jas įsigyti nuotoliniu būdu. Tad dar nevėlu priimti tinkamus
sprendimus ir pasiruošti aktyviam šventiniam metui.
„Žinoma, augančiam
paklausos srautui įmonės pradeda ruoštis jau vasarą – rudens pradžioje. Tuo metu
verslai didina gamybą, pildo atsargas sandėliuose, planuoja papildomos darbo
jėgos srautus, plečia tiekėjų ratą, ruošia papildomus prekybos kanalus, tariasi
dėl pristatymo sąlygų su vežėjais, tobulina el. komercijos kanalą. Tačiau
kadangi šis sezonas kupinas nežinomybės ir pokyčių, matome, kad
apsisprendusiems tęsti ar net išplėsti veiklą, šis pasiruošimas tebevyksta“, –
komentuoja E. Volskis.
Jis pataria dabar itin
atsakingai planuoti finansus, formuojant įmonės biudžetą būtinai numatyti
eilutę nenumatytoms išlaidoms.
„Poreikis
nenumatytoms išlaidoms atsiranda paklausos augimo laikotarpiu, kai reikia
ieškoti nestandartinių prekių pristatymo būdų, spręsti tinklo apkrovos
problemas, įdarbinti papildomų darbuotojų, o pandemijos metu gali būti įvesti
net papildomi ribojimai, reikalavimai, kurie taip pat gali pareikalauti
papildomų išlaidų. Įmonės turėtų vertinti istorines fiksuotas ir kintamas
išlaidas bei kaupti lėšas nenumatytoms reikmėms. Standartiškai jos galėtų
sudaryti 5–10 proc. išlaidų struktūros, bet optimalus lygis turėtų būti
nustatytas remiantis istoriniais duomenimis, adaptuotais pagal kiekvieno verslo
specifiką bei vertinant bendrą neapibrėžtumo lygį ekonomikoje“, – pastebi „Factris“
Rizikos skyriaus vadovas Lietuvoje.
Kita dažna, ypač
sezoniniam verslui, problema – reikalingi pinigai plėtrai ar laikiniems
nuostoliams padengti yra versle, tačiau jie „užrakinti“ neapmokėtose
sąskaitose. Jei pirkėjai sąskaitą apmoka po kelių mėnesių, įmonė,
nesubalansavusi pinigų srautų, gali tik dar labiau didinti savo įsiskolinimus
tiekėjams bei kreditoriams. Susidūrę su šia situacija verslininkai jau žino,
kad sąskaitų faktūrų finansavimo paslauga gali padėti išvengti ilgo pinigų
laukimo. Tokiu atveju įmonei nereikia laukti kelis mėnesius ar daugiau, kad
sąskaitos būtų apmokėtos, o gauti pinigai dirbtų ten, kur jie labiausia
reikalingi.
Drąsiai kreiptis
ir ieškoti alternatyvų
Anot E. Volskio, net
ir toms įmonėms, kurios naudojasi nuosavomis lėšomis arba finansuojasi tiekėjų
sąskaitas, pravartu rasti išorinių finansavimo sprendimų, kurie galėtų
pagelbėti atsiradus nenumatytoms išlaidoms, delsiant atsiskaityti pirkėjams ar
tvarkantis su išaugusia paklausa.
Tiesa, ieškant
papildomo finansavimo reikia atsiminti, kad finansavimo procesas reikalauja
laiko, tad siekiant greičiau jį gauti būtina iš anksto tinkamai pasiruošti.
„Pirmiausia patariu
nebijoti kreiptis į finansų institucijas ir sužinoti savo galimybes. Žinoma,
reikia turėti aiškų verslo ir finansų valdymo planą. Kartais tenka susidurti su
tokiais atvejais, kai įmonių ar atitinkamų skyrių vadovai nesusidėlioja ar
neišmano savo veiklos procesų, negali argumentuoti finansinių ataskaitų,
atsakyti į elementarius jų verslo specifikos klausimus. Tai būtina siekiant
bendradarbiavimo su patikimais finansų partneriais“, – pastebi E. Volskis.
Anot jo, dar pasitaiko
verslininkų, kurie negavę paskolos iš didelės tradicinės finansų institucijos
pasiduoda ir atsisako ar neribotam laikui atideda plėtrą. Visgi smulkiojo
verslo atstovams vertėtų nepamiršti, kad jie turi ir alternatyvių finansavimo
pasirinkimų.