Ekskavatorius yra viena universaliausių ir dažniausiai naudojamų statybinės technikos rūšių. Jis naudojamas kasimui, krovimui, griovimui ir įvairiems žemės darbams, tačiau kartu tai yra ir viena pavojingiausių mašinų statybvietėje. Tiesa, didelis svoris, sudėtinga hidraulinė sistema ir galingi mechanizmai gali sukelti rimtų nelaimingų atsitikimų, todėl saugaus darbo praktikos yra ne tik rekomendacija, bet ir būtinybė kiekvienam operatoriui bei įmonei, atsakingai žiūrinčiai į savo darbuotojų sveikatą.

Pasak Europos darbo saugos ir sveikatos agentūros, daugiau nei 20 % visų sunkiąja statybine technika įvykstančių nelaimingų atsitikimų susiję būtent su ekskavatoriais. Tai rodo, kad net ir patyrę operatoriai negali atsipalaiduoti, o saugos taisyklės turi būti laikomasi griežtai. Tik tokiu atveju ekskavatorius našiai atliks jam skirtą darbą.

Kas kelia didžiausią riziką dirbant su ekskavatoriumi?

Ekskavatoriaus valdymas iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nesudėtingas, tačiau realybėje kiekvienas neatsargus judesys gali kainuoti brangiai. Tai galinga technika, kurios svoris siekia kelias dešimtis tonų, o judesiai vykdomi hidraulikos pagalba.

●       Apvirtimo pavojus.

Dirbant ant nelygaus grunto, šlaitų ar nestabilios dangos, ekskavatorius gali netikėtai prarasti stabilumą. Didelis svoris ir aukštai pakelta strėlė dar labiau didina apvirtimo riziką. Statybvietėse tai yra viena pagrindinių sunkių nelaimingų atsitikimų priežasčių. Netinkamas apkrovos paskirstymas arba pernelyg staigus judesys gali nulemti, kad mašina apvirs kartu su operatoriumi, todėl svarbu griežtai laikytis darbo ant šlaitų ir nelygaus paviršiaus rekomendacijų.

●       Susidūrimai su aplinkiniais objektais.

Dėl riboto operatoriaus matomumo ir didelių mašinos gabaritų neretai pasitaiko susidūrimų su šalia esančiais darbuotojais, pastatais ar infrastruktūra. Tai gali būti šviesos stulpai, tvoros, pastatų kampai ar net požeminės komunikacijos. Tokie incidentai ne tik gadina aplinką, bet ir kelia realų pavojų žmonių saugumui. Štai kodėl statybvietėse dažnai skiriamas signalinis darbuotojas, kuris padeda operatoriui saugiai manevruoti ribotoje erdvėje.

●       Hidraulinės sistemos pavojai.

Ekskavatorius veikia naudodamas aukšto slėgio hidraulines sistemas, kurios užtikrina strėlės ir kaušo judesius. Tačiau bet koks sistemos gedimas, pavyzdžiui, trūkus žarnai – gali būti itin pavojingas. Išsiveržęs hidraulinis skystis gali sukelti rimtus kūno sužalojimus, o staiga praradusi kontrolę strėlė gali sukelti avariją. Dėl šios priežasties būtina reguliariai tikrinti žarnas, jungtis ir užtikrinti, kad technika būtų tinkamai prižiūrima.

●       Elektros linijos.

Ekskavatoriaus strėlė yra pakankamai ilga, kad pasiektų aukštai esančius elektros laidus. Net menkiausias kontaktas gali sukelti elektros smūgio pavojų ne tik operatoriui, bet ir visiems aplink esantiems darbuotojams. Šios nelaimės paprastai būna itin sunkios ir dažnai baigiasi mirtimi, todėl prieš pradedant darbus visuomet būtina įvertinti, ar netoliese nėra oro linijų, ir laikytis saugaus atstumo taisyklių.

Kaip užtikrinti saugumą prieš pradedant darbą?

Saugus darbas su ekskavatoriumi neprasideda tik sėdus už operatoriaus sėdynės. Didžioji dalis rizikos veiksnių gali būti pašalinta dar prieš užvedant variklį. Pasiruošimas yra vienas svarbiausių etapų, nes būtent čia padedami pagrindai saugiam ir efektyviam darbui.

Techninės būklės patikra

Pirmas žingsnis – įsitikinti, kad pats ekskavatorius yra tvarkingas ir tinkamas naudoti. Prieš kiekvieną pamainą būtina patikrinti visus pagrindinius komponentus: ar hidraulinės žarnos neturi įtrūkimų, ar alyvos ir kuro lygiai yra pakankami, ar nėra matomų pažeidimų važiuoklėje.

Net ir maža detalė, pavyzdžiui, nusidėvėjusi tarpinė – gali tapti rimtos avarijos priežastimi. Taip pat rekomenduojama įsitikinti, kad visi valdymo prietaisai veikia tinkamai, o įspėjamieji signalai (pvz., garsiniai signalai ar šviesos) funkcionuoja. Prevencinė priežiūra padeda išvengti nenumatytų gedimų darbo metu.

Darbo zonos įvertinimas

Net ir tvarkingas ekskavatorius tampa pavojingas, jei dirbama neįvertinus aplinkos, todėl operatorius visada turi apžiūrėti darbo vietą. Svarbiausia – nustatyti, ar gruntas pakankamai stabilus, ar nėra rizikos, kad mašina apvirs.

Taip pat būtina įsitikinti, kad po žeme neina komunikacijos – vandentiekio vamzdžiai, elektros kabeliai, dujotiekis. Jeigu tokie objektai yra, apie juos turi būti aiškiai pažymėta, o darbai suplanuoti taip, kad būtų išvengta jų pažeidimo.

Dar vienas svarbus aspektas – aplinkos kliūtys: šalia esantys pastatai, medžiai ar elektros linijos gali apriboti ekskavatoriaus strėlės judesius. Ši analizė leidžia suplanuoti darbo eigą ir iš anksto numatyti pavojingas zonas, taip sumažinant nelaimių riziką.

Asmens apsaugos priemonės

Net ir kruopščiai prižiūrint techniką bei darbo zoną, vis tiek išlieka įvairių rizikų, todėl individualios apsaugos priemonės yra neatsiejama saugaus darbo dalis. Operatorius ir šalia esantys darbuotojai privalo dėvėti šalmą, signalinę liemenę, apsauginius batus.

Jei darbai atliekami triukšmingoje aplinkoje, būtinos klausos apsaugos priemonės, o dirbant su dulkėmis – respiratoriai. Apsauga akims taip pat svarbi, ypač kai atliekami griovimo darbai arba naudojami hidrauliniai priedai. Šios priemonės nėra tik formalumas, nes jos realiai sumažina traumų riziką ir padeda išvengti skaudžių pasekmių nelaimės atveju.

Saugus ekskavatorius – valdymas darbo metu

Ekskavatoriaus operatorius yra atsakingas ne tik už savo, bet ir už aplinkinių darbuotojų saugumą, todėl darbo metu būtina laikytis aiškių taisyklių.

●       Matomumo užtikrinimas. Operatorius turi turėti aiškų vaizdą į darbo zoną. Jei matomumas ribotas – būtina pasitelkti signalinį darbuotoją.

●       Darbo greitis. Nereikėtų skubėti – ekskavatoriaus judesiai turi būti lėti ir tikslūs, ypač ribotoje erdvėje. Skubėjimas yra viena dažniausių nelaimių priežasčių.

●       Bendravimas su kitais darbuotojais. Statybvietėje turi būti aiškiai nustatytos bendravimo taisyklės. Rankų signalai ar radijo ryšys užtikrina, kad visi supranta operatoriaus veiksmus.

●       Stabilumo užtikrinimas. Dirbant ant šlaitų ar nelygaus paviršiaus – būtina laikytis rekomenduojamų pasvirimo kampų. Ekskavatorius turi būti pastatytas taip, kad išvengtų apvirtimo.

Kaip išvengti nelaimių užbaigiant darbus?

Darbo pabaigoje taip pat svarbu laikytis aiškių saugumo principų, nes būtent uždarant darbo procesą dažnai daroma klaidų. Ekskavatoriaus kaušas visuomet turi būti nuleistas ant žemės, kad technika netyčia nepradėtų judėti ar nesukeltų papildomo pavojaus. Variklį galima išjungti tik tuomet, kai visos hidraulinės sistemos yra sustabdytos, nes staigus jų atjungimas gali pažeisti mechanizmus ar sukelti netikėtą judesį.

Pats ekskavatorius darbo pabaigoje turi būti paliekamas saugioje, stabilioje vietoje, užrakintas, su įjungta stovėjimo stabdžių sistema.

Be šių pagrindinių veiksmų, yra ir papildomų rekomendacijų, kurios gali smarkiai sumažinti nelaimių tikimybę. Viena svarbiausių – niekada nedirbti visiškai vienam. Net ir patyręs operatorius gali patekti į netikėtą situaciją, todėl šalia visada turėtų būti kolega, kuris gali padėti nelaimės atveju. Taip pat svarbu nuolat atnaujinti žinias. Juk technologijos sparčiai keičiasi, todėl reguliariai dalyvaujant mokymuose galima įgyti naujų įgūdžių ir išvengti senų klaidų.

Dar vienas reikšmingas aspektas – tinkamų priedų naudojimas. Ekskavatorius turi veikti tik su gamintojo rekomenduota įranga, nes nesuderinti priedai gali ne tik sumažinti darbo kokybę, bet ir sutrikdyti mašinos stabilumą. Galiausiai, būtina griežtai laikytis leidžiamų krovinių svorio ribų. Perkrovus kaušą ar naudojant techniką darbams, kuriems ji nėra pritaikyta, ženkliai padidėja apvirtimo rizika.

Toks atsakingas požiūris į darbo užbaigimą ir papildomas saugos priemones leidžia išvengti nelaimingų atsitikimų ir užtikrinti, kad ekskavatorius visada bus pasiruošęs kitai darbo dienai.

Saugus darbas su ekskavatoriumi yra visų atsakomybė – nuo operatoriaus iki statybos įmonės vadovo. Laikantis saugaus darbo praktikų galima ne tik išvengti nelaimingų atsitikimų, bet ir užtikrinti didesnį darbo efektyvumą bei mažesnes išlaidas dėl technikos gedimų.