Vis daugiau automobilių gamintojų praneša, kad jau po mažiau nei dešimtmečio visiškai atsisakys vidaus degimo variklių, o nauji modeliai turės tik elektros pavarą. Nors vieni šiuo pokyčiu džiaugiasi ir jau naudojasi elektromobilių teikiamomis naudomis, kiti tokį sprendimą priima pakankamai priešiškai. Vairuotojus neramina ne tik elektromobilių kainos, bet ir įkrovos galimybės. Vis dėlto, specialistai ramina, kad dėl to baimintis nereikėtų – įkrovos stotelių daugės, o kad nereikėtų laiko gaišti mieste, jau dabar galima naudotis patogiais ir dar tvaresniais įkrovos būdais namuose.

Nauda ir gamtai, ir piniginei

„Regitros“ duomenys rodo, kad vien per praėjusius metus elektromobilių skaičius Lietuvoje išaugo beveik dvigubai. Tokios tendencijos pastebimos ir kitose šalyse, o štai Norvegija šiais metais apskritai tapo pirmąja šalimi pasaulyje, kurioje pusė parduotų automobilių yra elektrinai. Tikėtina, kad šis susidomėjimas išliks ir toliau, o ateityje galima laukti net ir dar didesnio jo augimo. Specialistai aiškina, kad tokius statistikos duomenis lemia net keli veiksniai. Pirmiausia, vairuotojai jau įsitikino, kad įsigijus elektra varomą automobilį galima nemažai sutaupyti.

Skaičiuojama, kad elektromobiliu nuvažiuoti 100 km vidutiniškai reikia 12 kWh elektros energijos, tad jį kraunant įkrovos stotelėse, kiekviena kelionė, lyginant su įprastais degalais varomais automobiliais, yra 2–4 eurais pigesnė, nors įveikiamas atstumas būna toks pats. Tiesa, elektros pavarą turinčių automobilių vairuotojai pripažįsta, kad tai ne vienintelė nauda, kuri paskatina rinktis tvaresnę transporto priemonę.

Svarbu ne tik tai, kiek vairuotojui atsieina kasdienės kelionės, tačiau ir bendra automobilio eksploatacija įskaitant techninio aptarnavimo ir remonto darbus. Pastebima, kad elektromobilių savininkams tenkantys išlaikymo kaštai taip pat yra mažesni. Elektrinis motoras yra gerokai paprastesnis nei vidaus degimo variklis ir turi mažiau judančių dalių, be to, tokiems varikliams nereikia keisti alyvos bei nekyla problemų dėl jos prasiskverbimo ar nuotėkio. Negana to, miestuose elektromobilių vairuotojams suteikiama išskirtinė teisė važiuoti A juostomis, tad taip sutaupoma ne tik pinigų, bet ir laiko.

100 proc. gamtai draugiškos kelionės

Tiesa, vairuotojai pripažįsta, kad papildyti degalų baką trunka kur kas trumpiau nei įkrauti elektromobilio bateriją, tačiau įkrovos galimybės šalyje taip pat yra sparčiai plečiamos bei tobulinamos. Taupant laiką dauguma elektromobilių vairuotojų savo transporto priemonę gali įkrauti tiesiog biuro automobilių stovėjimo aikštelėje ar prekybos centre, taip pat vis daugiau sprendimų siūloma ir patogiam automobilio įkrovimui namuose. Negana to, vis dažniau siūloma pasinaudoti 100 proc. aplinkai nekenkiančio automobilio eksploatacijos galimybėmis bei bateriją įkrauti ne tik branduolinėse jėgainėse, bet ir iš atsinaujinančių šaltinių pagaminta elektros energija.

Tomas Žalnora, saulės elektrines siūlančių įmonių „GreenUp.lt“ vykdantysis direktorius aiškina, kad šalyje populiarėjant automobiliams vis dažniau lietuviai dairosi į galimybes, kurios jų keliones galėtų paversti dar tvaresnėmis. Vienas tokių sprendimų – saulės elektrinės pagaminta energija, kurios gavybai, kaip ir elektromobilio įsigijimui, numatyta net ir valstybės parama.

„Šiuo metu rinkoje siūloma iš tiesų nemažai spendimų, kaip galima dar daugiau sutaupyti, o keliones automobiliu paversti 100 proc. „žaliomis“. Gyvenantiems nuosavuose namuose sudaromos ypač palankios sąlygos ne tik sumontuoti saulės baterijų modulius ant namo stogo, bet ir įrengti maždaug 20 kv. m ploto atskirą automobilio stovėjimo vietą su moderniais saulės moduliais. Svarbiausia, kad jau nuo kovo mėnesio gyventojai galės teikti paraiškas ir gauti finansavimą nedidelės galios, iki 10 kW, saulės elektrinėms įsirengti arba įsigyti saulės parkuose. Paramos dydis yra 323 eurai už įrengtąjį kilovatą“, – aiškina T. Žalnora.

Nauda daugeliui metų

Specialistas atkreipia dėmesį, kad tokia saulės elektrinės instaliacija gali padėti sutaupyti dar daugiau, tik nereikia išsigąsti pirminės investicijos. Suderinus elektromobilio veikimą su atsinaujinančia saulės energija, ji greitai atsiperka. T. Žalnora pastebi, kad tai turėtų įvykti per 5–7 metus, nors pati elektrinė eksploatuojama 30-40 metų, tad ilgainiui pasiekiama ir dar didesnė nauda. Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad dar didesniam patogumui sudaromos ir energijos „saugojimo“ galimybės, todėl nereikėtų baimintis, kad saulės Lietuvoje būna per mažai.

„Tinkamai įsirengus saulės elektrinę, jos sugeneruojamą energiją galima reguliuoti dvipusės apskaitos pagalba. Turėdamas dvipusę apskaitą vartotojas visą pagamintą, bet nesuvartotą elektros energiją pateikia į tinklą, o kai elektra jėgainėje negaminama ar pagamintos energijos neužtenka padengti suvartojimą, ją galima atgauti už „pasaugojimo“ kainą. Tiesa, naudojant „GreenUp.lt“ suprojektuotą sistemą su saulės elektrine ir krovimo stotele, perteklių galima atiduoti tiesiai į elektromobilį, taip nemokant „pasaugojimo“ mokesčio tinklams“, – elektros panaudojimo galimybes vardija specialistas.

T. Žalnora pabrėžia, kad sparčiai tobulėjant technologijoms, o pasauliui vis didesniais žingsniais judant tvaraus gyvenimo link, tiek automobilių gamintojai, tiek atsinaujinančių šaltinių elektros energijos sprendimų tiekėjai stengiasi pasiūlyti vis platesnei visuomenės daliai priimtinesnius sprendimus. Specialistas tikina, kad ateityje šie spendimai padės ne tik gyventi švaresniuose miestuose, tačiau ir reikšmingai sumažinti išlaidas.