Naujienos
„Atgal į ateitį“: kodėl populiarėja garsiniai socialiniai tinklai
Naujo tipo socialinio tinklo – savotiško grupinių
pokalbių ir radijo derinio – „Clubhouse“ bumas paskatino diskusijas apie tai,
kad galbūt socialinių tinklų ateitis priklauso garsui. Be jokių nuotraukų ar
vaizdo tiesiog – garsui. Iš kur tokios išvados ir kiek jos pagrįstos?
Jūsų dėmesiui – Arnoldas Lukošius, „Tele2 Inovacijų
biuro“ ekspertas, pasakoja apie garso formato turinio reikšmę bendravimui
socialiniuose tinkluose.
Vengiame skambučių, tačiau siunčiame
balso žinutes
„Bankmycell“ apklausa parodė, kad skambučių
negali pakęsti net 75 proc. Y kartos (gimusių
1981–1996 metais) amerikiečių. Tiek jie, tiek jaunesnė Z karta pirmenybę teikia tekstinei
komunikacijai. Kaip tuomet nutiko, kad staiga ėmė populiarėti garsiniai
socialiniai tinklai?
Pirmiausia vertėtų pasigilinti į tai, kodėl
didelė dalis vartotojų vengia skambinti ar atsiliepti į skambutį. Kaip
pagrindinę priežastį apklausoje respondentai dažniausiai išskyrė savotišką
skambučio įsibrovėliškumą. Mes vis labiau norime bendrauti savo tempu:
perskaityti ar atrašyti žinutę tada, kada norime.
Skambutis tarsi neleidžia to padaryti. Visgi iš
naujo pamilti garsą paskatino garso žinutės. Susirašinėjimo programėlės suteikė
galimybę, užuot spaudžius mygtukus, tiesiog įrašyti balso pranešimą.
Kita priežastis, paskatinusi garso žinučių populiarėjimą
– pandemija. Praėjusiais metais kaip niekada intensyviai bendravome per nuotolį.
Audiožinutės siunčiamos tada, kai jau pavargstama nuo teksto rinkimo. Tuo
pačiu, jos turi ir didesnę sentimentalią vertę – geriau perteikia emociją bei leidžia
išgirsti pasiilgto žmogaus balsą.
Į garso pasaulį žengia ir žinomi
socialiniai tinklai
Audioturiniui vis daugiau dėmesio skiria ir tos
platformos, kurios žinomos tapo ne vien dėl tokio funkcionalumo. Audiožinutės jau
įdiegtos praktiškai visose susirašinėjimo programėlėse, pavyzdžiui, „Facebook
Messenger“, „Instagram“ ar „WhatsApp“. Ši funkcija taip pat dažnai naudojama ir
populiariausiame Kinijos komunikacijos įrankyje – „WeChat“. Darbo vietose ji
netgi praktiškai nukonkuravo elektroninį paštą ir tapo dominuojančiu užduočių
delegavimo įrankiu.
Kitas puikus pavyzdys yra „Discord“. Tai jau seniai
žinoma platforma, šiuo metu siekianti išplėsti savo auditoriją ir atsikratyti
vietos, skirtos tik vaizdo žaidimų mėgėjams, įvaizdžio. JAV ji netgi turi
funkciją, kai įkalbėta žinutė automatiškai paverčiama tekstu, taip gerokai
palengvinant komunikaciją.
Dar viena panaši paslauga yra „Twitter Spaces“ – naujas,
visiems žinomo socialinio tinklo, produktas, veikiantis labai panašiai, kaip ir
anksčiau minėtoji „Clubhouse“.
Garsinių socialinių tinklų
atsiradimas
Aptartas garsinės komunikacijos populiarėjimas svarbus
tuo, kad ji tiesia kelią garsinių socialinių tinklų atsiradimui. Šiuo metu pati
žinomiausia tokia platforma, be abejonės, yra „Clubhouse“. Jos veikimas primena
„Reddit“ ir tinklalaidžių miksą, o pastaraisiais mėnesiais ji sulaukė
milžiniško vartotojų susidomėjimo.
Žmonės čia renkasi į uždarus pokalbių kambarius,
kuriuose turinys publikuojamas tik audioįrašais, o perklausytas išnyksta. Taip
užtikrinamas maksimalus privatumas ir galimybė bendrauti be suvaržymų. Tačiau
tai toli gražu – ne vienintelis toks tinklas. Sparčiai besivystančioje garsinių
socialinių tinklų rinkoje yra ir daugiau intriguojančių žaidėjų.
Būtina paminėti socialinį tinklą „Cappuccino“. Jeigu „Clubhouse“ labiau skirtas pokalbiams su žinomais nuomonės formuotojais bei diskusijoms su bendraminčiais, tai „Capuccinno“ pirmiausia yra nukreiptas į šeimas ir draugų kompanijas. Vartotojai čia kuria pokalbių kambarius, kuriuose su artimaisiais dalinasi dienos naujienomis, pastebėjimais, juokais, skausmais ir pan. Šią programėlę galima pavadinti platforma, kurioje draugai kuria tinklalaides sau patiems.
Audioformatas atkeliauja net ir į pasimatymų lauką.
Programėlė „Checkmate“ veikia panašiai kaip ir populiarusis pažinčių tinklas „Tinder“.
Skirtumas tas, kad čia bendraujama garso arba vaizdo įrašais. Įrankio kūrėjai
teigia, kad taip kuriama realesnė virtualaus pasimatymo patirtis, o vartotojai
lengviau išvengia apgavikiškų profilių ir kitų nemalonių patirčių. Garsinių socialinių tinklų ateitis Garsiniai socialiniai tinklai dar tik žengia
pirmuosius žingsnius. Tačiau auditorijos susidomėjimas leidžia teigti, kad tai nėra
tik trumpalaikė mada. Audioformatas suteikia galimybę mėgautis pokalbio
intymumu mums patogiausiu laiku ir būdu. Pavyzdžiui, „Zoom“ ar „Google Meet“ pašnekesius
reikia planuoti, jiems ruoštis. Su „Clubhouse“ ar „Cappuccino“ viskas vyksta
jūsų tempu. Tai ne tik patogu. Toks formatas leidžia geriau įsiklausyti į
žmonių žodžius, skirti kiekvienam sakiniui deramą dėmesį. Bendravimas su savo telefonu balsu daugybei
žmonių vis dar atrodo gana keistas užsiėmimas. Mums tarsi norisi žinoti, kad
kažkas yra kitame laido gale. Vis dėlto, tobulėjant balso atpažinimo
technologijai ir dirbtiniam intelektui, į išmanųjį kalbėsime vis dažniau, tad
ir garsinė socialinių tinklų evoliucija ima atrodyti visiškai natūrali. Daugiau informacijos: Andrius
Baranauskas „Tele2“ korporacinės komunikacijos direktorius Baltijos
šalims M +370 683 66319