Naujienos
Apgaulės programėlės: kas tai ir kaip nuo jų apsisaugoti?
Pandemijos metu ypač suaktyvėja programišiai, siekiantys pakenkti mobiliųjų telefonų vartotojams. Viena dažniausiai naudojamų atakų priemonių – apgaulės programėlės. Jas į įrenginius atsisiuntę žmonės nieko neįtardami gali netekti savo asmens duomenų, privatumo ir net pinigų. Skaičiuojama, kad šių programėlių padaryta žala šiemet sieks daugiau nei milijardą eurų. Kaip jas atpažinti ir nuo pavojaus apsisaugoti tinkamai?
Kas yra apgaulės programėlės?
Apgaulės
programėlės (angl. rogue apps) iš pirmo žvilgsnio primena mums įprastas –
atrodo taip pat, atlieka kūrėjų žadėtą funkciją. Bet iš tiesų jos sąmoningai sukurtos
taip, jog apkrėstų įrenginius, neteisėtai naudotų nieko neįtariančių vartotojų
informaciją ar kitaip kenktų vartotojams.
„Į telefoną atsisiuntę
smagią programėlę, kuri, pavyzdžiui, gali juokingai iškraipyti ar pakeisti jūsų
balsą, net neįtartumėte, kad šiai funkcijai atlikti reikalinga prieiga prie
jūsų įrenginio mikrofono gali būti panaudota neteisėtai ir jums nežinant.
Būtent taip ir veikia „rogue“ programėlės – vartotojas masinamas jas atsisiųsti
dėl smagios ar naudingos funkcijos, tačiau jos, patekusios į įrenginį, šį apkrečia
ar gautą prieigą prie telefono funkcijų naudoja neteisėtai“, – aiškina „Huawei
Mobile Services“ verslo vystymo ir operacijų vadovas Audrius Granickas.
Įsidiegę šias
programėles telefone, vartotojai nieko nežinodami gali netekti savo asmens
duomenų, privatumo, prieigos prie kai kurių įrenginio funkcijų, o kartais – net
ir pinigų. Pavojų jos kelia ir verslams – žinomą prekės ženklą apgaulei
panaudoję programišiai jam gali padaryti neatitaisomą reputacinę žalą.
„Apie apgaulės programėles būtina kalbėti, nes tai nėra tik smulkus pavojus internete – skaičiuojama, kad jų padarytos žalos mastas 2021 m. sieks net 1,38 milijardo eurų. Net 93 proc. mobiliųjų operacijų pernai buvo įvertintos kaip apgaulingos ir dėl to užblokuotos, rodo „Mobile Ad Fraud 2019 Report“ tyrimo duomenys“, – pasakoja A. Granickas.
Kaip jos patenka į įrenginį?
Norint nuo
apgaulės programėlių apsisaugoti, pirmiausiai būtina žinoti, kokiais būdais jos
patenka į vartotojų mobiliuosius. Dažniausiai taip nutinka tuomet, kai
vartotojai jas atsisiunčia iš nepatikimų šaltinių ar paspaudę keistus jų
atsisiuntimo adresus.
„Įprastai tuo,
kad į telefoną nepatektų kenksmingos programėlės, rūpinasi ir patys gamintojai.
Jie testuoja savo oficialias parduotuves, kur kenksmingos programėlės
patikrinamos ir akimirksniu užblokuojamos, jei neatitinka saugumo reikalavimų.
Bet kartais žmonės dominančias programėles randa kur nors internete,
nežinomuose puslapiuose, ar nepažįstamų siuntėjų gautuose laiškuose. Iš tokių
vietų atsisiųstos programėlės beveik visada yra apgaulingos, tad rekomenduojama
nepatikimų šaltinių vengti“, – sako A. Granickas.
Jei norimos
programėlės nerandate oficialioje parduotuvėje, paieškokite jos oficialiame
gamintojo puslapyje. Net „Facebook“ visiškai saugiai galima atsisiųsti naudojant naršyklę.
Jei produkto nerandate ir šiose vietose, verčiau tokių programėlių iš viso venkite.
„Programėlių parduotuvės
siekia maksimaliai užtikrinti vartotojų saugumą, tad taiko įvairias prevencijos
priemones. Pavyzdžiui, „AppGallery“ parduotuvėje, pirmiausiai, nustatome ir
patikriname kūrėjų tapatybę, tuomet – ar programėlės nėra apgaulingos, kokių
duomenų prieigos jos reikalauja, o galiausiai turime vietinius specialistus,
kurie rankiniu būdu išbando parduotuvėje esančius produktus. Net ir jau vartotojų
naudojamas programėles vis pakartotinai testuojame, atliekame vartotojų
naudojimo patirties vertinimą, kad būtume tikri, kad šiuose produktuose niekas
nepakito ir vartotojai jais toliau gali sėkmingai naudotis“, – pasakoja A.
Granickas.
Eksperto
teigimu, „AppGallery“ vien praėjusiais metais atmetė apie 37 proc. programėlių,
nes šios neatitiko saugumo reikalavimų.
Ką daryti tokią
programėlę atsisiuntus?
Dažnai apgaulės
programėlės sukelia bėdų ne tik todėl, kad gali apkrėsti įrenginius, bet ir
todėl, kad prašo prieigos prie svarbių telefono funkcijų, kurias vėliau
neteisėtai naudoja. Todėl prieš įsirašydami bet kokią išmaniąją programėlę, atidžiai
patikrinkite, kokios prieigos ir prie kurių telefono funkcijų prašoma.
„Laikykitės
esminės taisyklės – prieigos prašymas turi atitikti programėlės tiesiogines
funkcijas. Pavyzdžiui, jei siunčiatės žemėlapių programėlę, jai gali prireikti
prieigos prie jūsų vietos nustatymo, kad GPS nuorodos būtų
tikslios. Bet jai tikrai nereikės jūsų mikrofono ar kameros valdymo galimybės,
nes su tokia prieiga susijusių funkcijų joje tiesiog nėra. Jei tokios prieigos prašoma,
tai turėtų kelti įtarimų“, – pataria A. Granickas.
Jei esate tikri, kad apgaulės programėles atpažinti galite, bet įtariate, kad netyčia jau esate įsidiegę vieną tokių, atkreipkite dėmesį, ar nedidėja telefono išnaudojamos energijos kiekis, ar nesulėtėjusios gamintojo įrašytos programos. Jei telefono veikimas kelia įtarimų, nerizikuokite ir kaip įmanoma greičiau pašalinkite įtartinas programėles.
„Apgaulės
programėlės dažniausiai veikia taip, kad neturėtumėte jos įjungti, kad ji
atliktų savo neteisėtą funkciją. Todėl paprastas jos išjungimas ir nenaudojimas
nuo duomenų vagystės jūsų neapsaugos. Programėlę reikės ištrinti – geriausia
tai padaryti naudojant saugųjį telefono režimą (angl. Safe Mode)“, – pasakoja „Huawei“
ekspertas.
Norėdami
gauti reguliarias „Huawei Consumer BG“ naujienas, sekite mus:
Facebook:
https://www.facebook.com/huaweimobile/
Twitter:
https://twitter.com/HuaweiMobile
Instagram:
https://www.instagram.com/huaweimobile/
YouTube:
https://www.youtube.com/user/HuaweiDeviceCo
LinkedIn:
https://www.linkedin.com/company/10617746/
Susisiekite
su mumis:
Justė
Karpavičiūtė
„Huawei“
komunikacijos vadovė Baltijos šalyse
Tel.
nr. +370 695 95176