Neįtikėtina, bet A. Arbačiauskas išsaugojo ir patį pirmą eksponatą, nuo kurio viskas prasidėjo – prieškario laikų vaistų buteliuką. O labiausiai jis didžiuojasi populiaraus tarpukario Kauno burmistro Jono Vileišio laikrodžiu.

Šimtamečiai batai

Greta antikvaro namų įsteigtame antikvariate – šimtai įvairiausių eksponatų. Didelė dalis jų mena tarpukario laikus ir yra susiję su Kaunu ir jo istorija. Nemažai istorinių daiktų pašnekovas įsigijo ir Kaune jau daugiau kaip dešimtmetį vykstančiame senturgyje „Laiko ratu“, kuris vėl įvyks jau šį savaitgalį.

„Stengiuosi nepraleisti nė vieno turgaus, kurie vyksta tris kartus per metus. Visada atvykstu anksti, dar iki 8 val., kol patys geriausi perliukai dar neišgraibstyti. Įsimintiniausi dalykai, kuriuos per keletą pastarųjų metų pavyko įsigyti šioje mugėje – 1924 m. pagaminti moteriški batai, Art Deco stiliaus kavos servizas, keletas aukštos vertės antikvarinių sidabrinių įrankių, originalios medinės tarpukario laikų „Volfas Engelman“ alaus statinės“, - pasakojo antikvaras.

Pasak jo, šimto metų senumo avalynės Lietuvoje yra išlikę nedaug, todėl minėti moteriški batai, pagaminti Rygoje, yra vienas retesnių eksponatų. Dėl to juos buvo galima pamatyti ir prieš metus

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus A. ir P. Galaunių namuose vykusioje Kauno inteligentijos apdarų ir aksesuarų parodoje „Kasdienybės geometrija. Apie rėdymosi meną tarpukariu“.

Burmistras laikrodžio nepasiėmė

Tačiau yra tokių eksponatų, kurių antikvaras neparduoda. Tarp jų išsiskiria didžiulis pastatomas tarpukario laikų laikrodis, dabar puošiantis pašnekovo namų interjerą. Šis laikrodis anuomet priklausė įžymiajam Kauno burmistrui Jonui Vileišiui.

„Tai vokiškas firmos „Mauthe“ laikrodis, o medinė jo apdaila padaryta Lietuvos meistrų. Prieš pat prasidedant okupacijoms J. Vileišis davė šį laikrodį pataisyti meistrui. Bet tada prasidėjo sumaištis, karas, daug burmistro giminaičių buvo ištremta į Sibirą. Tai neprisidėjo prie jo sveikatos ir jis 1942 m. mirė. Laikrodžio jis taip ir nepasiėmė, o vėliau jis atsidūrė pas Lietuvos kariuomenės karininką Praną Urbonavičių, kur sulaukė šių dienų.

Iš jo šį išskirtinį laikrodį prieš dešimtmetį ir įsigijau. Jau buvo norinčių jį pirkti, bet aš jo neparduodu. Tai – man turbūt pats svarbiausias kolekcijos eksponatas, turintis išskirtinę istoriją, sąsajas su žymiu žmogumi ir labai džiaugiuosi, kad galiu kasdien jį matyti savo namuose“, - aiškino A. Arbačiauskas.