Tam, kad dėl intelektinės nuosavybės teisių nekiltų nesklandumų, įmonių komandoms derėtų gerai ją išmanyti. Vis dėlto esama nemažai bendrovių, kurios kuria patentais saugotinus produktus, tačiau apie tokią apsaugą net nesusimąsto. Be to, šiame procese pasitaiko ir tyčinių ar netyčinių klaidų. Kokios jos ir kam derėtų skirti daugiau dėmesio?

Klaida Nr. 1: neįvertintas poreikis

Dažniausiai su šia klaida susiduria inžinerijos ir kitokių technologijų įmonės. Paradoksalu, tačiau specialistai būna įsitikinę, kad vienas ar kitas produkto, proceso patobulinimas negali būti patentuojamas. Kartais taip iš tiesų būna, vis dėlto vertinimą geriausia patikėti patentavimo ekspertams. Jie gali kompetentingai įvertinti, ar pokyčiai turi reikšmingos įtakos galutiniam veiklos rezultatui, ar tokio patobulinimo nebuvo sugalvota anksčiau ir kaip geriausia apsaugoti teisę į šį unikalų sprendimą.

Panaši klaida yra ir požiūris, kad apie patentavimą turi nusimanyti tik tiesiogiai su produktu dirbantys specialistai, gaminio kūrėjai ir aukščiausio lygio vadovai. Tačiau iš tiesų ši informacija reikalinga ir pardavimo vadybininkams, ir kitiems įmonės atstovams. Intelektinės nuosavybės teisė nestokoja niuansų, visgi ją išmanyti verta. Teisininkai gali padėti ne tik įvertinti patentavimo poreikį, bet ir iškomunikuoti svarbiausius dalykus jūsų komandos nariams, kad jie žinotų, kada ir kaip kyla rizika šiai teisei į intelektinę nuosavybę.

Klaida Nr. 2: veiksmų sistemos neturėjimas ir (ar) nepritaikymas

Kaip jau minėta, darbuotojai turi išmanyti, kas gali būti laikoma patento vertu išradimu. Be to, jie turi žinoti, ką tokiu atveju, kai priimamas unikalus sprendimas, daryti. Komanda taip pat turėtų būti orientuota į šiuos išradimus, taigi, svarbi ir motyvacinė sistema. Visas šis planas turėtų veikti sklandžiai ir nuolatos. Tokiu būdu darbuotojai jausis įvertinti, o pati įmonė apsisaugos nuo neteisėto ir neidentifikuojamo komercinių paslapčių atskleidimo, taigi, rizikos prarasti teisę į patentuotiną (ar jau patentuotą) sprendimą.

Klaida Nr. 3: dokumentų nepateikimas, vėlavimas juos pateikti

Dokumentus dėl patentavimo reikėtų pateikti apgalvotai. Tai ypač svarbu, jei norima patentu pasirūpinti ne tik mūsų šalyje, bet ir užsienyje. Šiuo atveju reikėtų prisiminti, kad paraišką patentavimui užsienyje paprastai reikia pateikti per metus nuo tada, kai dokumentai pateikti Lietuvos institucijoms.

Specialistų teigimu, geriausia pasirūpinti dokumentais ne vos išradus patentuotiną sprendimą, bet jau ir įsitikinus, jog jis tikrai veiksmingas. Taigi, jei tai programos ar gaminio patobulinimas, reikėtų jį išmėginti. Iki šio momento informaciją apie galimą išradimą derėtų kruopščiai saugoti.

Pavėlavus pateikti dokumentus patentų biurui, rizika akivaizdi: informacija apie išradimą gali paplisti, o tuomet bus sudėtinga įrodyti, kas iš tiesų jį sukūrė.

Klaida Nr. 4: aplaidus konkurentų teisių vertinimas

Neretai įmonės į teisinius ginčus dėl intelektinės nuosavybės įsivelia todėl, kad pačios nežino apie savo konkurentų teises pakankamai. Tad vertėtų paskirti laiko ir išsiaiškinti, kokius sprendimus konkurentai jau yra patentavę. Pasidomėkite jais išsamiau – juk gali būti, jog sukursite patobulinimą tam pačiam produktui, tačiau kitokį – tokį, kurį taip pat bus galima patentuoti. Žinoma, tokiu atveju lengviau nustatysite, kad konkurentas galėjo pažeisti jūsų įmonės teises. Taigi, tokia informacija padės išvengti bylinėjimosi, išlaidų ir sutaupys laiko.

Tai – tik kelios išsamiau aptartos klaidos. Neretai keblumų kyla ir dėl netinkamo patentavimo būtinybės įvertinimo, pačių sprendimų pasirinkimo, klaidingai užpildytų dokumentų. Taigi, teisės į intelektinę nuosavybę priežiūra – nelengva. Dėl šios priežasties verta pagalvoti apie reguliarią teisininkų pagalbą. Šią sritį puikiai išmanantys specialistai gali padėti ne tik įvertinti poreikius, paruošti reikiamus dokumentus, atlikti nuodugnų auditą, bet ir, žinoma, ginti teises susidarius ginčui.