Sausio 19 d., Šeštadienis






Vilniaus miesto savivaldybė

» Savivaldybės   » Vilniaus miesto savivaldybė  

» Vadovybė
» Taryba
» Administracija
» Departamentai, jų skyriai ir savivaldybės įmonės
» Seniūnijos
» Švietimo, kultūros ir socialinių paslaugų įstaigos
» Medicinos įstaigos
» Savivaldybės įstaigos, įmonės



Vilniaus miesto savivaldybė


Vilniaus miesto savivaldybė priklauso Vilniaus apskričiai. Tai yra vienintelė miesto savivaldybė Lietuvoje, kuri apima ne vieną miestą (kaip kitų miestų savivaldybės), bet du miestus (Vilnių ir Grigiškes) bei tris kaimus. Tai didžiausia gyventojų skaičiumi savivaldybė.

Vilnius yra viena iš kelių Europos sostinių, esančių kryžkelėje tarp Vakarų ir Rytų, Pietų ir Šiaurės. Tokia išskirtinė padėtis lemia ne tik architektūrinių stilių įvairovę, bet ir miesto dvasią.

Vilnius yra Lietuvos sostinė ir tuo pačiu svarbiausias šalies miestas. Šiuo metu Vilnius yra vienas iš labiausiai lankomų Rytų Europos miestų. 1994 metais Vilniaus senamiestis buvo įtrauktas Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Pasaulinio paveldo sąrašą.

Vilniaus miesto savivaldybės statistika


Gyventojų skaičius - 539 939
Gyventojų tankumas - 1346,5 žm./km²
Plotas - 401 km²
Telefono kodas - 5

Rajone yra 2 miestai – Vilnius ir Grigiškės ir 3 kaimai.

Vilniaus miesto savivaldybei priklauso 21 seniūnija:
* Verkių
* Antakalnio
* Pašilaičių
* Fabijoniškių
* Pilaitės
* Justiniškių
* Viršuliškių
* Šeškinės
* Šnipiškių
* Žirmūnų
* Karoliniškių
* Žvėryno
* Grigiškių
* Lazdynų
* Vilkpėdės
* Naujamiesčio
* Senamiesčio
* Naujosios Vilnios
* Panerių
* Naujininkų
* Rasų

Vilniaus miesto savivaldybės istorija


Didžiojo kunigaikščio Gedimino valdymo metais, 1323 m. Vilnius pirmą kartą paminimas kaip Lietuvos sostinė. 1387 m. Didysis kunigaikštis Jogaila pakrikštija Lietuvą, sudaro Lietuvos uniją su Lenkijos karalyste ir suteikia Vilniui miesto teises. 1495 m. Vilniuje įsteigiami pirmieji auksakalių ir siuvėjų cechai. Vilnius pradeda plėstis kaip Rytų Europos prekybos, pramonės ir kultūros centras. 1522 m. Pranciškus Skoryna įkūria pirmąją spaustuvę mieste. Miestas tampa vienu žymiausių knygų spausdinimo centrų Europoje.

1569 m. Vilnius praranda administracinės sostinės įtaką, nes po Liublino unijos, kuria buvo sukurta bendra Lenkijos ir Lietuvos valstybė (Abiejų Tautų Respublika), Varšuva tampa milžiniškos jungtinės valstybės centru.

1579 m. Vilniuje jėzuitų įsteigtai mokyklai suteikiamas Universiteto vardas. Universitetas tampa svarbiausiu kultūros centru regione.

1795 m. po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Lietuva aneksuojama Rusijos ir tampa Rusijos gubernija. Daug miestiečių buvo išžudyta arba ištremta į rytinius Rusijos imperijos regionus.

1831 m. numalšinus sukilimą prieš Rusijos administraciją, uždaromass Vilniaus universitetas, katalikų bažnyčios verčiamos pravoslaviškomis cerkvėmis, vienuolynai uždaromi arba paverčiami kareivinėmis.

1869 m. nutiesta Sankt Peterburgo–Vilniaus–Varšuvos geležinkelio linija; atidaryta geležies liejykla ir tabako fabrikas; įkurta pirmoji alaus gamykla.

1896-1902 Vilnius tampa nacionalinio atgimimo centru.

1920 m. Lenkija okupuoja Vilniaus kraštą, Lietuvos sostinė perkeliama į Kauną.

1939-1940 m. Lietuvos nepriklausomybė sunaikinama Sovietų sąjungai ir Vokietijai pasirašius Molotovo–Ribbentropo aktą, kuriuo pasidalinamos politinės įtakos sferos Europoje. Sovietų Sąjunga sugrąžina Vilnių Lietuvai ir okupuoja visą Lietuvą. Per Antrąjį pasaulinį karą nukenčia Vilniaus senamiestis. Tačiau dauguma vertingų monumentų išlieka.

1990 m. kovo 11 dieną Aukščiausioji Taryba paskelbia Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. 2004 m. gegužės mėnesį Lietuva tampa Europos Sąjungos ir NATO nare, o Vilnius – ES ir NATO valstybės sostine. 2009 m. Vilnius tampa Europos kultūros sostine.

Vilniuje yra daugybė lankytinų vietų. Iš viršaus apžvelgti apylinkes kviečia aukščiausias miesto pastatas - Vilniaus televizijos bokštas. Jo aukštis – 326,5 metrai, o 165 metrų aukštyje esantis restoranas yra aukščiausia vieša miesto stebėjimo vieta. Apžiūrėti senamiestį iš arčiau galima iš ant Gedimino kalno stovinčios pilies bokšto viršuje įrengtos apžvalgos aikštelės. Į pilį galima užlipti vingiuotu akmenimis grįstu keliu arba užsikelti funikulieriumi. Perėjus per tiltą Sereikiškių parke galima pakilti į kitame Vilnelės krante esančius vienas už kitą aukštesnius Trijų kryžių, Bekešo, Altanos, Stalo ir Gedimino kapo kalnus.

Siauras takelis nuo Gedimino kapo kalno veda į Vilniaus menininkų rajoną Užupį. Čia įsikūrusi „nepriklausomybę“ paskelbusi Užupio Respublika. Ji turi ne tik savo ženklą (prie įvažiavimo į ją nuo senamiesčio pusės per Vilnelės tiltą), antspaudą ar angelą sargą skulptūros pavidalu, bet ir konstituciją, iškabintą Paupio gatvės pradžioje. Šalia Vilnelės įsikūrusios kelios jaukios kavinės ir atviri menininkų kiemeliai.

Kamerinis senamiesčio vaizdas atsiveria nuo Bastėjos kalno. Į dešinę nuo jo, apačioje yra po II Pasaulinio karo sunykęs Tymo kvartalas, jame per miesto šventes veikia amatininkų turgus. Ramybe alsuoja Šv. Trejybės cerkvės ir aplinkiniai kitų sakralinių pastatų kiemai.

Muziejų mėgėjai tikrai nenusivils Lietuvos Nacionalinio, Taikomosios dailės muziejais, Vilniaus paveikslų galerija. Šiuolaikinio meno gerbėjams verta aplankyti Šiuolaikinio meno centrą, o norintiems pajusti šaltą totalitarinės Lietuvos praeities alsavimą padės buvusiuose KGB rūmuose įsikūręs Genocido aukų muziejus.

Kiekvienas turistas apžiūri ir į Vilniaus Arkikatedrą baziliką, Aušros Vartus, Gedimino prospektą, Pilies ir Didžiają gatves, Prezidento rūmus, Rotušę, Stiklių-Žydų-Gaono gatves, Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčią, Šv. Kotrynos bažnyčią, Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių ansamblį, Trijų kryžių kalną, Kalnų parką, Verkių ir Pavilnių regioninius parkus, Vilniaus universitetą ir dar daugybę muziejų, meno centrų ir galerijų, bažnyčių, parkų.

Baroko miestas ant dviejų pasaulių ribos























Vilnius – vienintelė Europos sostinė, stovinti ant dviejų senųjų civilizacijų – lotyniškosios ir bizantinės – ribos. Daugiaamžės ir daugialypės kultūros mieste nuo seno gyva įvairių tautų ir religijų tolerancijos dvasia. Pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose 1323 m. paminėtas Vilnius, XV a. išauga į gražų viduramžių miestą, kurio paveldas žavi ir šiandien.

Vilniaus pasididžiavimas – senamiesčio architektūra. Didžiausias Rytų ir Vidurio Europoje barokinis senamiestis (360 ha), išsaugojęs viduramžių gatvių tinklą ir būdingas erdves, iš Italijos atkeliavusio baroko stiliaus statiniais primena gražiuosius senuosius šios šalies miestus. Padangę remiantys liekni bokštai – jau lietuviškosios baroko mokyklos kūriniai. Puikaus gamtovaizdžio amfiteatre įsikūręs Vilniaus senamiestis – nuo 1994 m. UNESCO pasaulio paveldo sąrašo objektas.

Vilnius, gyvuojantis ant dviejų kultūrų ribos, visada buvo modernus kūrybos miestas, atviras įvairių kultūrų dialogui. Turtingos etninės kultūros tradicijos ir patyrimas, kūrybiškai įjungti į šiuolaikinio meno formas – teatrą, muziką, dailę, šokį, – kuria naują meno kokybę. Mūsų menininkai žinomi Europoje ir pasaulyje, o Vilnius 2009-aisiais tituluotas Europos kultūros sostine.

Lietuvos sostinė – vienas iš gražiausių Senojo žemyno miestų, kuriame harmoningai dera praeities palikimas ir dabarties pasiekimai, mokslas ir kultūra. O vilniečiai – svetingi ir linksmi žmonės.


Vilniaus miesto savivaldybės taryba


Vilniaus miesto savivaldybės taryba – Vilniaus miesto savivaldybės bendruomenės atstovaujamoji savivaldos institucija, atsakinga už savivaldos teisės, savo funkcijų ir bendruomenės iškeltų uždavinių įgyvendinimą bendruomenės interesais savivaldybės teritorijoje. Taryba renkama ketveriems metams visuotiniuose, slaptuose, laisvuose ir lygiuose rinkimuose pagal Lietuvos Respublikoje registruotų politinių partijų pateiktus kandidatų sąrašus. Rinkėjai – savivaldybės teritorijos gyventojai, gali keisti kandidatų eilę sąraše, penkiems kandidatams suteikdami pirmumo balsus.

Tarybą sudaro 51 tarybos narys. Naujai išrinktos tarybos nario įgaliojimai prasideda, o ankstesnės kadencijos tarybos nario įgaliojimai baigiasi nuo tos dienos, kurią naujai išrinkta taryba susirenka į pirmąjį posėdį.

Per du mėnesius nuo pirmojo naujai išrinktos savivaldybės tarybos posėdžio sušaukimo dienos turi būti išrinktas savivaldybės meras, paskirti mero pavaduotojas ir savivaldybės administracijos direktorius, sudaryti tarybos komitetai ir tarybos kolegija. Savivaldybės tarybos veiklos tvarką ir formas nustato Vietos savivaldos įstatymas ir savivaldybės tarybos veiklos reglamentas.

Savivaldybės taryba savo įgaliojimus įgyvendina kolegialiai savivaldybės tarybos posėdžiuose. Tarybos posėdžiams klausimus rengia komitetai bei komisijos savo posėdžiuose, tarybos narių frakcijos bei savivaldybės administracija. Taryba svarstomais klausimais priima sprendimus ir kontroliuoja jų įgyvendinimą.

Savivaldybė yra Lietuvos savivaldybių asociacijos narė.

Merai

1990 m. – Arūnas Grumadas (tarybos pirmininkas), Vytautas Bernatonis, meras
1993 m. – Valentinas Šapalas (tarybos pirmininkas)
1995 m. – Alis Vidūnas
1997 m. – Rolandas Paksas
1999 m. – Juozas Imbrasas
2000 m. – Rolandas Paksas
2001 m. – Artūras Zuokas
2003 m. – Gediminas Paviržis
2003 m. – Artūras Zuokas
2007 m. – Juozas Imbrasas
2009 m. – Vilius Navickas
2010 m. – Raimundas Alekna
2011 m. – Artūras Zuokas
2015 m. – Remigijus Šimašius

Savivaldybės tarybos

Vilniaus miesto taryba 1990–1995 m.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba 1995–1997 m.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba 1997–2000 m.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2000–2003 m.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2003–2007 m.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2007–2011 m.
Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2011–2015 m.







Lankytinų vietų Vilniuje TOP 20


















Naujienos


» Vilniaus gatves valys moderniausia nauja technika
Paskelbta: 2019-01-16 09:51:36
Sostinėje atnaujinamos ne tik miesto gatvės, bet ir joms prižiūrėti skirta technika. Į Vilniaus gatves išrieda net 12 naujų universalių sunkvežimių-savivarčių su valymo ir barstymo įranga, kuriuos įsigijo savivaldybės įmonė „Grinda“.



» Tik kas dešimtas gyventojas šiemet tikisi mažesnių būsto kainų
Paskelbta: 2019-01-15 08:35:07
Daugiau negu pusė gyventojų mano, kad būstas 2019 metais brangs, ir vos dešimtadalis laukia kainų korekcijos.



» Valakampiuose baigtas butų projektas „Rato 2“
Paskelbta: 2019-01-15 08:31:48
Sausio mėnesį baigiamas statyti ir visuomenei pristatomas 13 butų projektas „Rato 2“. Projekto autorių teigimu, būstai skirti žmonėms, svajojantiems apie įperkamus namus išskirtinėje sostinės vietoje, o pagrindinis projekto ypatumas – darna su aplinka.



» Per Europą ritasi pirmųjų BDAR sankcijų banga
Paskelbta: 2019-01-14 09:51:00
Prireikė daugiau nei pusmečio, kad 2018 m. pavasario pabaigoje įsigaliojęs ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) įrodytų buvęs priimtas ne tuščiai. Pirmieji asmens duomenų pažeidimai skaudžiai atsirūgo jau ne vienai įmonei Europoje.



» Medienos drožlių plokštės gamyklos statyboms – 54 mln. eurų paskola
Paskelbta: 2019-01-14 09:46:49
„Swedbank“ Lietuvoje suteikė dvi investicines paskolas 53,9 milijonų eurų sumai medienos drožlių plokštės gamyklos statyboms Akmenės LEZ. Abi paskolos yra ilgalaikės, skirtos gamyklos statybai, įrangos įsigijimui bei infrastruktūros diegimui.