LR valstybinių institucijų kontaktų ir naudingos informacijos tinklalapis | Valstybinės institucijos | Viešieji pirkimai | ES/NATO pirkimai | Naujienos | Naudinga informacija | LR įmonės |
Gegužės 25 d., Penktadienis
En
RuVilniaus miesto savivaldybė
» Savivaldybės » Vilniaus miesto savivaldybė
» Vadovybė
» Taryba
» Administracija
» Departamentai, jų skyriai ir savivaldybės įmonės
» Seniūnijos
» Švietimo ir mokslo įstaigos
» Medicinos įstaigos
Vilniaus miesto savivaldybė priklauso Vilniaus apskričiai. Tai yra vienintelė miesto savivaldybė Lietuvoje, kuri apima ne vieną miestą (kaip kitų miestų savivaldybės), bet du miestus (Vilnių ir Grigiškes) bei tris kaimus. Tai didžiausia gyventojų skaičiumi savivaldybė.
Vilnius yra viena iš kelių Europos sostinių, esančių kryžkelėje tarp Vakarų ir Rytų, Pietų ir Šiaurės. Tokia išskirtinė padėtis lemia ne tik architektūrinių stilių įvairovę, bet ir miesto dvasią.
Vilnius yra Lietuvos sostinė ir tuo pačiu svarbiausias šalies miestas. Šiuo metu Vilnius yra vienas iš labiausiai lankomų Rytų Europos miestų. 1994 metais Vilniaus senamiestis buvo įtrauktas Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Pasaulinio paveldo sąrašą.
Gyventojų skaičius - 553 061
Gyventojų tankumas - 1379,2 žm./km²
Plotas - 401 km²
Telefono kodas - 5
Rajone yra 2 miestai – Vilnius ir Grigiškės ir 3 kaimai.
Vilniaus miesto savivaldybei priklauso 21 seniūnija:
* Verkių
* Antakalnio
* Pašilaičių
* Fabijoniškių
* Pilaitės
* Justiniškių
* Viršuliškių
* Šeškinės
* Šnipiškių
* Žirmūnų
* Karoliniškių
* Žvėryno
* Grigiškių
* Lazdynų
* Vilkpėdės
* Naujamiesčio
* Senamiesčio
* Naujosios Vilnios
* Panerių
* Naujininkų
* Rasų
Didžiojo kunigaikščio Gedimino valdymo metais, 1323 m. Vilnius pirmą kartą paminimas kaip Lietuvos sostinė. 1387 m. Didysis kunigaikštis Jogaila pakrikštija Lietuvą, sudaro Lietuvos uniją su Lenkijos karalyste ir suteikia Vilniui miesto teises. 1495 m. Vilniuje įsteigiami pirmieji auksakalių ir siuvėjų cechai. Vilnius pradeda plėstis kaip Rytų Europos prekybos, pramonės ir kultūros centras. 1522 m. Pranciškus Skoryna įkūria pirmąją spaustuvę mieste. Miestas tampa vienu žymiausių knygų spausdinimo centrų Europoje.
1569 m. Vilnius praranda administracinės sostinės įtaką, nes po Liublino unijos, kuria buvo sukurta bendra Lenkijos ir Lietuvos valstybė (Abiejų Tautų Respublika), Varšuva tampa milžiniškos jungtinės valstybės centru.
1579 m. Vilniuje jėzuitų įsteigtai mokyklai suteikiamas Universiteto vardas. Universitetas tampa svarbiausiu kultūros centru regione.
1795 m. po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Lietuva aneksuojama Rusijos ir tampa Rusijos gubernija. Daug miestiečių buvo išžudyta arba ištremta į rytinius Rusijos imperijos regionus.
1831 m. numalšinus sukilimą prieš Rusijos administraciją, uždaromass Vilniaus universitetas, katalikų bažnyčios verčiamos pravoslaviškomis cerkvėmis, vienuolynai uždaromi arba paverčiami kareivinėmis.
1869 m. nutiesta Sankt Peterburgo–Vilniaus–Varšuvos geležinkelio linija; atidaryta geležies liejykla ir tabako fabrikas; įkurta pirmoji alaus gamykla.
1896-1902 Vilnius tampa nacionalinio atgimimo centru.
1920 m. Lenkija okupuoja Vilniaus kraštą, Lietuvos sostinė perkeliama į Kauną.
1939-1940 m. Lietuvos nepriklausomybė sunaikinama Sovietų sąjungai ir Vokietijai pasirašius Molotovo–Ribbentropo aktą, kuriuo pasidalinamos politinės įtakos sferos Europoje. Sovietų Sąjunga sugrąžina Vilnių Lietuvai ir okupuoja visą Lietuvą. Per Antrąjį pasaulinį karą nukenčia Vilniaus senamiestis. Tačiau dauguma vertingų monumentų išlieka.
1990 m. kovo 11 dieną Aukščiausioji Taryba paskelbia Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. 2004 m. gegužės mėnesį Lietuva tampa Europos Sąjungos ir NATO nare, o Vilnius – ES ir NATO valstybės sostine. 2009 m. Vilnius tampa Europos kultūros sostine.
Vilniuje yra daugybė lankytinų vietų. Iš viršaus apžvelgti apylinkes kviečia aukščiausias miesto pastatas - Vilniaus televizijos bokštas. Jo aukštis – 326,5 metrai, o 165 metrų aukštyje esantis restoranas yra aukščiausia vieša miesto stebėjimo vieta. Apžiūrėti senamiestį iš arčiau galima iš ant Gedimino kalno stovinčios pilies bokšto viršuje įrengtos apžvalgos aikštelės. Į pilį galima užlipti vingiuotu akmenimis grįstu keliu arba užsikelti funikulieriumi. Perėjus per tiltą Sereikiškių parke galima pakilti į kitame Vilnelės krante esančius vienas už kitą aukštesnius Trijų kryžių, Bekešo, Altanos, Stalo ir Gedimino kapo kalnus.
Siauras takelis nuo Gedimino kapo kalno veda į Vilniaus menininkų rajoną Užupį. Čia įsikūrusi „nepriklausomybę“ paskelbusi Užupio Respublika. Ji turi ne tik savo ženklą (prie įvažiavimo į ją nuo senamiesčio pusės per Vilnelės tiltą), antspaudą ar angelą sargą skulptūros pavidalu, bet ir konstituciją, iškabintą Paupio gatvės pradžioje. Šalia Vilnelės įsikūrusios kelios jaukios kavinės ir atviri menininkų kiemeliai.
Kamerinis senamiesčio vaizdas atsiveria nuo Bastėjos kalno. Į dešinę nuo jo, apačioje yra po II Pasaulinio karo sunykęs Tymo kvartalas, jame per miesto šventes veikia amatininkų turgus. Ramybe alsuoja Šv. Trejybės cerkvės ir aplinkiniai kitų sakralinių pastatų kiemai.
Muziejų mėgėjai tikrai nenusivils Lietuvos Nacionalinio, Taikomosios dailės muziejais, Vilniaus paveikslų galerija. Šiuolaikinio meno gerbėjams verta aplankyti Šiuolaikinio meno centrą, o norintiems pajusti šaltą totalitarinės Lietuvos praeities alsavimą padės buvusiuose KGB rūmuose įsikūręs Genocido aukų muziejus.
Kiekvienas turistas apžiūri ir į Vilniaus Arkikatedrą baziliką, Aušros Vartus, Gedimino prospektąč, Pilies ir Didžiają gatves, Prezidento rūmus, Rotušę, Stiklių-Žydų-Gaono gatves, Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčią, Šv. Kotrynos bažnyčią, Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių ansamblį, Trijų kryžių kalną, Kalnų parką, Verkių ir Pavilnių regioninius parkus, Vilniaus universitetą ir dar daugybę muziejų, meno centrų ir galerijų, bažnyčių, parkų.
Vilnius – vienintelė Europos sostinė, stovinti ant dviejų senųjų civilizacijų – lotyniškosios ir bizantinės – ribos. Daugiaamžės ir daugialypės kultūros mieste nuo seno gyva įvairių tautų ir religijų tolerancijos dvasia. Pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose 1323 m. paminėtas Vilnius, XV a. išauga į gražų viduramžių miestą, kurio paveldas žavi ir šiandien.
Vilniaus pasididžiavimas – senamiesčio architektūra. Didžiausias Rytų ir Vidurio Europoje barokinis senamiestis (360 ha), išsaugojęs viduramžių gatvių tinklą ir būdingas erdves, iš Italijos atkeliavusio baroko stiliaus statiniais primena gražiuosius senuosius šios šalies miestus. Padangę remiantys liekni bokštai – jau lietuviškosios baroko mokyklos kūriniai. Puikaus gamtovaizdžio amfiteatre įsikūręs Vilniaus senamiestis – nuo 1994 m. UNESCO pasaulio paveldo sąrašo objektas.
Vilnius, gyvuojantis ant dviejų kultūrų ribos, visada buvo modernus kūrybos miestas, atviras įvairių kultūrų dialogui. Turtingos etninės kultūros tradicijos ir patyrimas, kūrybiškai įjungti į šiuolaikinio meno formas – teatrą, muziką, dailę, šokį, – kuria naują meno kokybę. Mūsų menininkai žinomi Europoje ir pasaulyje, o Vilnius 2009-aisiais tituluotas Europos kultūros sostine.
Lietuvos sostinė – vienas iš gražiausių Senojo žemyno miestų, kuriame harmoningai dera praeities palikimas ir dabarties pasiekimai, mokslas ir kultūra. O vilniečiai – svetingi ir linksmi žmonės.
» Vadovybė
» Taryba
» Administracija
» Departamentai, jų skyriai ir savivaldybės įmonės
» Seniūnijos
» Švietimo ir mokslo įstaigos
» Medicinos įstaigos
Vilniaus miesto savivaldybė
Vilniaus miesto savivaldybė priklauso Vilniaus apskričiai. Tai yra vienintelė miesto savivaldybė Lietuvoje, kuri apima ne vieną miestą (kaip kitų miestų savivaldybės), bet du miestus (Vilnių ir Grigiškes) bei tris kaimus. Tai didžiausia gyventojų skaičiumi savivaldybė.
Vilnius yra viena iš kelių Europos sostinių, esančių kryžkelėje tarp Vakarų ir Rytų, Pietų ir Šiaurės. Tokia išskirtinė padėtis lemia ne tik architektūrinių stilių įvairovę, bet ir miesto dvasią.
Vilnius yra Lietuvos sostinė ir tuo pačiu svarbiausias šalies miestas. Šiuo metu Vilnius yra vienas iš labiausiai lankomų Rytų Europos miestų. 1994 metais Vilniaus senamiestis buvo įtrauktas Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacijos (UNESCO) Pasaulinio paveldo sąrašą.
Vilniaus miesto savivaldybės statistika
Gyventojų skaičius - 553 061
Gyventojų tankumas - 1379,2 žm./km²
Plotas - 401 km²
Telefono kodas - 5
Rajone yra 2 miestai – Vilnius ir Grigiškės ir 3 kaimai.
Vilniaus miesto savivaldybei priklauso 21 seniūnija:
* Verkių
* Antakalnio
* Pašilaičių
* Fabijoniškių
* Pilaitės
* Justiniškių
* Viršuliškių
* Šeškinės
* Šnipiškių
* Žirmūnų
* Karoliniškių
* Žvėryno
* Grigiškių
* Lazdynų
* Vilkpėdės
* Naujamiesčio
* Senamiesčio
* Naujosios Vilnios
* Panerių
* Naujininkų
* Rasų
Vilniaus miesto savivaldybės istorija
Didžiojo kunigaikščio Gedimino valdymo metais, 1323 m. Vilnius pirmą kartą paminimas kaip Lietuvos sostinė. 1387 m. Didysis kunigaikštis Jogaila pakrikštija Lietuvą, sudaro Lietuvos uniją su Lenkijos karalyste ir suteikia Vilniui miesto teises. 1495 m. Vilniuje įsteigiami pirmieji auksakalių ir siuvėjų cechai. Vilnius pradeda plėstis kaip Rytų Europos prekybos, pramonės ir kultūros centras. 1522 m. Pranciškus Skoryna įkūria pirmąją spaustuvę mieste. Miestas tampa vienu žymiausių knygų spausdinimo centrų Europoje.
1569 m. Vilnius praranda administracinės sostinės įtaką, nes po Liublino unijos, kuria buvo sukurta bendra Lenkijos ir Lietuvos valstybė (Abiejų Tautų Respublika), Varšuva tampa milžiniškos jungtinės valstybės centru.
1579 m. Vilniuje jėzuitų įsteigtai mokyklai suteikiamas Universiteto vardas. Universitetas tampa svarbiausiu kultūros centru regione.
1795 m. po trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Lietuva aneksuojama Rusijos ir tampa Rusijos gubernija. Daug miestiečių buvo išžudyta arba ištremta į rytinius Rusijos imperijos regionus.
1831 m. numalšinus sukilimą prieš Rusijos administraciją, uždaromass Vilniaus universitetas, katalikų bažnyčios verčiamos pravoslaviškomis cerkvėmis, vienuolynai uždaromi arba paverčiami kareivinėmis.
1869 m. nutiesta Sankt Peterburgo–Vilniaus–Varšuvos geležinkelio linija; atidaryta geležies liejykla ir tabako fabrikas; įkurta pirmoji alaus gamykla.
1896-1902 Vilnius tampa nacionalinio atgimimo centru.
1920 m. Lenkija okupuoja Vilniaus kraštą, Lietuvos sostinė perkeliama į Kauną.
1939-1940 m. Lietuvos nepriklausomybė sunaikinama Sovietų sąjungai ir Vokietijai pasirašius Molotovo–Ribbentropo aktą, kuriuo pasidalinamos politinės įtakos sferos Europoje. Sovietų Sąjunga sugrąžina Vilnių Lietuvai ir okupuoja visą Lietuvą. Per Antrąjį pasaulinį karą nukenčia Vilniaus senamiestis. Tačiau dauguma vertingų monumentų išlieka.
1990 m. kovo 11 dieną Aukščiausioji Taryba paskelbia Lietuvos nepriklausomybės atkūrimą. 2004 m. gegužės mėnesį Lietuva tampa Europos Sąjungos ir NATO nare, o Vilnius – ES ir NATO valstybės sostine. 2009 m. Vilnius tampa Europos kultūros sostine.
Vilniuje yra daugybė lankytinų vietų. Iš viršaus apžvelgti apylinkes kviečia aukščiausias miesto pastatas - Vilniaus televizijos bokštas. Jo aukštis – 326,5 metrai, o 165 metrų aukštyje esantis restoranas yra aukščiausia vieša miesto stebėjimo vieta. Apžiūrėti senamiestį iš arčiau galima iš ant Gedimino kalno stovinčios pilies bokšto viršuje įrengtos apžvalgos aikštelės. Į pilį galima užlipti vingiuotu akmenimis grįstu keliu arba užsikelti funikulieriumi. Perėjus per tiltą Sereikiškių parke galima pakilti į kitame Vilnelės krante esančius vienas už kitą aukštesnius Trijų kryžių, Bekešo, Altanos, Stalo ir Gedimino kapo kalnus.
Siauras takelis nuo Gedimino kapo kalno veda į Vilniaus menininkų rajoną Užupį. Čia įsikūrusi „nepriklausomybę“ paskelbusi Užupio Respublika. Ji turi ne tik savo ženklą (prie įvažiavimo į ją nuo senamiesčio pusės per Vilnelės tiltą), antspaudą ar angelą sargą skulptūros pavidalu, bet ir konstituciją, iškabintą Paupio gatvės pradžioje. Šalia Vilnelės įsikūrusios kelios jaukios kavinės ir atviri menininkų kiemeliai.
Kamerinis senamiesčio vaizdas atsiveria nuo Bastėjos kalno. Į dešinę nuo jo, apačioje yra po II Pasaulinio karo sunykęs Tymo kvartalas, jame per miesto šventes veikia amatininkų turgus. Ramybe alsuoja Šv. Trejybės cerkvės ir aplinkiniai kitų sakralinių pastatų kiemai.
Muziejų mėgėjai tikrai nenusivils Lietuvos Nacionalinio, Taikomosios dailės muziejais, Vilniaus paveikslų galerija. Šiuolaikinio meno gerbėjams verta aplankyti Šiuolaikinio meno centrą, o norintiems pajusti šaltą totalitarinės Lietuvos praeities alsavimą padės buvusiuose KGB rūmuose įsikūręs Genocido aukų muziejus.
Kiekvienas turistas apžiūri ir į Vilniaus Arkikatedrą baziliką, Aušros Vartus, Gedimino prospektąč, Pilies ir Didžiają gatves, Prezidento rūmus, Rotušę, Stiklių-Žydų-Gaono gatves, Šv. Apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčią, Šv. Kotrynos bažnyčią, Šv. Onos ir Bernardinų bažnyčių ansamblį, Trijų kryžių kalną, Kalnų parką, Verkių ir Pavilnių regioninius parkus, Vilniaus universitetą ir dar daugybę muziejų, meno centrų ir galerijų, bažnyčių, parkų.
Baroko miestas ant dviejų pasaulių ribos
Vilnius – vienintelė Europos sostinė, stovinti ant dviejų senųjų civilizacijų – lotyniškosios ir bizantinės – ribos. Daugiaamžės ir daugialypės kultūros mieste nuo seno gyva įvairių tautų ir religijų tolerancijos dvasia. Pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose 1323 m. paminėtas Vilnius, XV a. išauga į gražų viduramžių miestą, kurio paveldas žavi ir šiandien.
Vilniaus pasididžiavimas – senamiesčio architektūra. Didžiausias Rytų ir Vidurio Europoje barokinis senamiestis (360 ha), išsaugojęs viduramžių gatvių tinklą ir būdingas erdves, iš Italijos atkeliavusio baroko stiliaus statiniais primena gražiuosius senuosius šios šalies miestus. Padangę remiantys liekni bokštai – jau lietuviškosios baroko mokyklos kūriniai. Puikaus gamtovaizdžio amfiteatre įsikūręs Vilniaus senamiestis – nuo 1994 m. UNESCO pasaulio paveldo sąrašo objektas.
Vilnius, gyvuojantis ant dviejų kultūrų ribos, visada buvo modernus kūrybos miestas, atviras įvairių kultūrų dialogui. Turtingos etninės kultūros tradicijos ir patyrimas, kūrybiškai įjungti į šiuolaikinio meno formas – teatrą, muziką, dailę, šokį, – kuria naują meno kokybę. Mūsų menininkai žinomi Europoje ir pasaulyje, o Vilnius 2009-aisiais tituluotas Europos kultūros sostine.
Lietuvos sostinė – vienas iš gražiausių Senojo žemyno miestų, kuriame harmoningai dera praeities palikimas ir dabarties pasiekimai, mokslas ir kultūra. O vilniečiai – svetingi ir linksmi žmonės.