LR valstybinių institucijų kontaktų ir naudingos informacijos tinklalapis | Valstybinės institucijos | Viešieji pirkimai | ES/NATO pirkimai | Naujienos | Naudinga informacija | LR įmonės |
Gegužės 25 d., Penktadienis
En
RuTelšių rajono savivaldybė
» Savivaldybės » Telšių rajono savivaldybė
» Vadovybė
» Taryba
» Administracija
» Seniūnijos
» Švietimo ir mokslo įstaigos
» Medicinos įstaigos
Telšių rajono savivaldybė yra šiaurės vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Telšių apskrityje. Centras – Telšiai.
Gyventojų skaičius - 55 230
Gyventojų tankumas - 39,1 žm./km²
Plotas - 1439 km²
Telefono kodas - 444
Rajone yra 2 miestai – Telšiai ir Varniai, 11 miestelių (Eigirdžiai, Gadūnavas, Janapolė, Lauko Soda, Luokė, Nerimdaičiai, Nevarėnai, Pavandenė, Tryškiai, Ubiškė ir Žarėnai) ir 415 kaimų.
Didžiausios gyvenvietės:
* Telšiai
* Tryškiai
* Varniai
* Rainiai
* Degaičiai
* Ryškėnai
* Luokė
* Eigirdžiai
* Dūseikiai
* Nevarėnai
Telšiai - Žemaitijos sostinė, Telšių apskrities, rajono, Žemaitijos katalikybės centras. Tai miestas, įsikūręs ant septynių kalvų, iš rytų ir vakarų supantis legendomis pagarsėjusį Masčio ežerą. Vardą miestui davė mažytis Telšės upelis, įtekantis į Mastį.
Seniausieji archeologiniai radiniai Telšių miesto teritorijoje yra iš akmens amžiaus. Ryškesnis apylinkių centras ankstyvaisiais viduramžiais buvo Džiuginėnų piliakalnis su gyvenvieta bei senkapiu.
Istoriniuose šaltiniuose Telšiai minimi nuo 1450 metų.
XV a. Telšiuose jau stovėjo valstybinis dvaras. Telšių dvarą ir valsčių valdė Žemaičių seniūnai.
1536 m. Tešiai buvo Žemaičių valstiečių sukilimo centras.
1536 m. Telšiuose pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia ir įkurta parapija.
XVII a. pabaigoje Telšiai tapo Žemaičių kultūriniu ir politiniu centru. Telšiuose buvo šaukiami bajorų seimeliai, veikė teismas, bet prieš Telšių teismą precedenciją turėjo Raseinių teismas. XVII a. Telšiams suteiktos Magdeburgo teisės.
XVII a. pr. į Telšius atkviesti vienuoliai bernardinai ir jiems pastatytas medinis vienuolynas bei koplyčia. XVII a. pab. pastatytas mūrinis vienuolynas. 1765 m. bernardinų iniciatyva ant aukščiausios miesto kalvos pastatyta puiki vėlyvojo baroko - klasicizmo stiliaus mūrinė bažnyčia (nuo 1926 m. ji vadinama Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra).
1612 m. Telšiuose atidaryta pirmoji mokykla. 1820 m. mokyklai pripažintos gimnazijos teisės.
1721 m. Augustas II leido Telšiuose rengti turgus. 1791 m. Stanislovas Augustas atnaujino ir patvirtino Telšių magdeburgines teises ir leido naudoti herbą. 1795 Telšiai buvo paskelbti apskrities miestu.
1710 m. Telšiai smarkiai nukentėjo nuo švedų: gyventojai apiplėšti, dvaras sudegintas, išgrobtos vertybės. Be to, kilęs maras sunaikino daug Telšių ir apylinkės gyventojų.
Telšius stipriai palietė 1831 bei 1863 m. sukilimai. 1831 m. Telšiai buvo sukilėlių paimti. Čia sudaryta revoliucinė sukilėlių valdžia. Atidaryta karo instruktorių mokykla karininkams ir puskarininkiams paruošti, įsteigta ginklams gaminti įmonė. 1863 m. telšiai buvo vienas iš sukilimo centrų Žemaičiuose. Čia telkėsi sukilėlių būriai, vadovaujami kun. Noreikos, Dluskio - Jablonskio, Aleksandravičiaus, kurie Telšių apylinkėse susirėmė su rusų kariuomenės daliniais, kazokais.
Į XIX a. pabaigą Telšių miestas plėtėsi ir didėjo. 1876 m. jau buvo įsisteigusi skolinamoji - taupomojo kasa, 1878 m. pradėjo veikti ugniagesių komanda, 1881 m. - Goldnerio vaistinė. 1890 m. atidarytas savotiškas teatras. 1908 m. Telšiuose įvyko pirmas lietuviškas koncertas - spektaklis.
1907 m. Telšius sunaikino gaisras.
Nepriklausomybės laikais Telšiai išaugo į žymiausią Žemaičių švietimo - kultūros centrą. Veikė berniukų gimnazija, 1912 m. mergaičių gimnazija gavo progimnazijos vardą, 1914 m. atidaryti žemės ūkio kursai, 1915 m. pradėjo veikti lietuvių progimnazija, paskui Saulės draugijos gimnazija, pavadinta Motiejaus Valančiaus vardu. Nuo 1922 m. veikė mokytojų seminarija. Veikė viena garsiausių pasaulyje rabinų mokykla Ješiva, į kurią atvykdavo studijuoti iš viso pasaulio. 1931 m. įsteigta vidurinė amatų mokykla. Didelį kultūrinį vaidmenį vaidino Žemaičių Meno ir Mokslo centras, Telšių teatras. Aktyviai buvo leidžiama spauda.
1935 m. Telšiai įteisinti kaip pirmaeilis Lietuvos miestas. Jie tapo apskrities administraciniu centru. Nepriklausomybės laikais pakilo miesto ūkis: sutvarkyta kelių sistema, pravestas geležinkelis, įkurtas lininių audinių fabrikas “Mastis”, kojinių fabrikas, veikė 2 malūnai, elektros jėgainė, 3 lentpjūvės, pieninė. Atsigavo prekyba. Veikė Žemaitijos žemės ūkio draugijų sąjunga Žemaitūkis, pastatyta 140 lovų ligoninė.
1926 įkurta Telšių vyskupija, o Telšiai tapo jos sostine. 1927 m. Telšiuose įkurta kunigų seminarija, uždaryrta 1940 m. bolševikų okupacinės vadžios. 1929 m. Telšiuose pastatyti vyskupų rūmai, kuriuose šiuo metu veikia Vyskupijos kurija.
Bolševikų okupacija ilgam nutraukė miesto vystymąsi. Šis procezas atsinaujino tik šeštame dešimtmetyje.
Dabar Telšiai - Žemaitijos perlas ir nuolat besiplečiantis miestas.
» Vadovybė
» Taryba
» Administracija
» Seniūnijos
» Švietimo ir mokslo įstaigos
» Medicinos įstaigos
Telšių rajono savivaldybė
Telšių rajono savivaldybė yra šiaurės vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Telšių apskrityje. Centras – Telšiai.
Telšių rajono savivaldybės statistika
Gyventojų skaičius - 55 230
Gyventojų tankumas - 39,1 žm./km²
Plotas - 1439 km²
Telefono kodas - 444
Rajone yra 2 miestai – Telšiai ir Varniai, 11 miestelių (Eigirdžiai, Gadūnavas, Janapolė, Lauko Soda, Luokė, Nerimdaičiai, Nevarėnai, Pavandenė, Tryškiai, Ubiškė ir Žarėnai) ir 415 kaimų.
Didžiausios gyvenvietės:
* Telšiai
* Tryškiai
* Varniai
* Rainiai
* Degaičiai
* Ryškėnai
* Luokė
* Eigirdžiai
* Dūseikiai
* Nevarėnai
Telšių rajono savivaldybės istorija
Telšiai - Žemaitijos sostinė, Telšių apskrities, rajono, Žemaitijos katalikybės centras. Tai miestas, įsikūręs ant septynių kalvų, iš rytų ir vakarų supantis legendomis pagarsėjusį Masčio ežerą. Vardą miestui davė mažytis Telšės upelis, įtekantis į Mastį.
Seniausieji archeologiniai radiniai Telšių miesto teritorijoje yra iš akmens amžiaus. Ryškesnis apylinkių centras ankstyvaisiais viduramžiais buvo Džiuginėnų piliakalnis su gyvenvieta bei senkapiu.
Istoriniuose šaltiniuose Telšiai minimi nuo 1450 metų.
XV a. Telšiuose jau stovėjo valstybinis dvaras. Telšių dvarą ir valsčių valdė Žemaičių seniūnai.
1536 m. Tešiai buvo Žemaičių valstiečių sukilimo centras.
1536 m. Telšiuose pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia ir įkurta parapija.
XVII a. pabaigoje Telšiai tapo Žemaičių kultūriniu ir politiniu centru. Telšiuose buvo šaukiami bajorų seimeliai, veikė teismas, bet prieš Telšių teismą precedenciją turėjo Raseinių teismas. XVII a. Telšiams suteiktos Magdeburgo teisės.
XVII a. pr. į Telšius atkviesti vienuoliai bernardinai ir jiems pastatytas medinis vienuolynas bei koplyčia. XVII a. pab. pastatytas mūrinis vienuolynas. 1765 m. bernardinų iniciatyva ant aukščiausios miesto kalvos pastatyta puiki vėlyvojo baroko - klasicizmo stiliaus mūrinė bažnyčia (nuo 1926 m. ji vadinama Telšių Šv. Antano Paduviečio katedra).
1612 m. Telšiuose atidaryta pirmoji mokykla. 1820 m. mokyklai pripažintos gimnazijos teisės.
1721 m. Augustas II leido Telšiuose rengti turgus. 1791 m. Stanislovas Augustas atnaujino ir patvirtino Telšių magdeburgines teises ir leido naudoti herbą. 1795 Telšiai buvo paskelbti apskrities miestu.
1710 m. Telšiai smarkiai nukentėjo nuo švedų: gyventojai apiplėšti, dvaras sudegintas, išgrobtos vertybės. Be to, kilęs maras sunaikino daug Telšių ir apylinkės gyventojų.
Telšius stipriai palietė 1831 bei 1863 m. sukilimai. 1831 m. Telšiai buvo sukilėlių paimti. Čia sudaryta revoliucinė sukilėlių valdžia. Atidaryta karo instruktorių mokykla karininkams ir puskarininkiams paruošti, įsteigta ginklams gaminti įmonė. 1863 m. telšiai buvo vienas iš sukilimo centrų Žemaičiuose. Čia telkėsi sukilėlių būriai, vadovaujami kun. Noreikos, Dluskio - Jablonskio, Aleksandravičiaus, kurie Telšių apylinkėse susirėmė su rusų kariuomenės daliniais, kazokais.
Į XIX a. pabaigą Telšių miestas plėtėsi ir didėjo. 1876 m. jau buvo įsisteigusi skolinamoji - taupomojo kasa, 1878 m. pradėjo veikti ugniagesių komanda, 1881 m. - Goldnerio vaistinė. 1890 m. atidarytas savotiškas teatras. 1908 m. Telšiuose įvyko pirmas lietuviškas koncertas - spektaklis.
1907 m. Telšius sunaikino gaisras.
Nepriklausomybės laikais Telšiai išaugo į žymiausią Žemaičių švietimo - kultūros centrą. Veikė berniukų gimnazija, 1912 m. mergaičių gimnazija gavo progimnazijos vardą, 1914 m. atidaryti žemės ūkio kursai, 1915 m. pradėjo veikti lietuvių progimnazija, paskui Saulės draugijos gimnazija, pavadinta Motiejaus Valančiaus vardu. Nuo 1922 m. veikė mokytojų seminarija. Veikė viena garsiausių pasaulyje rabinų mokykla Ješiva, į kurią atvykdavo studijuoti iš viso pasaulio. 1931 m. įsteigta vidurinė amatų mokykla. Didelį kultūrinį vaidmenį vaidino Žemaičių Meno ir Mokslo centras, Telšių teatras. Aktyviai buvo leidžiama spauda.
1935 m. Telšiai įteisinti kaip pirmaeilis Lietuvos miestas. Jie tapo apskrities administraciniu centru. Nepriklausomybės laikais pakilo miesto ūkis: sutvarkyta kelių sistema, pravestas geležinkelis, įkurtas lininių audinių fabrikas “Mastis”, kojinių fabrikas, veikė 2 malūnai, elektros jėgainė, 3 lentpjūvės, pieninė. Atsigavo prekyba. Veikė Žemaitijos žemės ūkio draugijų sąjunga Žemaitūkis, pastatyta 140 lovų ligoninė.
1926 įkurta Telšių vyskupija, o Telšiai tapo jos sostine. 1927 m. Telšiuose įkurta kunigų seminarija, uždaryrta 1940 m. bolševikų okupacinės vadžios. 1929 m. Telšiuose pastatyti vyskupų rūmai, kuriuose šiuo metu veikia Vyskupijos kurija.
Bolševikų okupacija ilgam nutraukė miesto vystymąsi. Šis procezas atsinaujino tik šeštame dešimtmetyje.
Dabar Telšiai - Žemaitijos perlas ir nuolat besiplečiantis miestas.
Telšių rajono naujienos
Picerijoje šėlę jaunuoliai sudaužė bokalus, iškeikė pareigūnusPaskelbta: 05/25/2012 05:07 AM
Gegužės 23 dieną 20 valandų 27 minutės užregistruotas pranešimas, kad ,,Belanapolio“ picerijoje trys jaunuoliai kelia triukšmą, metė butelį į barą, sudaužė bokalus.
Vyras naktį užpuolė sutuoktinęPaskelbta: 05/25/2012 05:01 AM
Gegužės 23 dieną apie 2 valandą Nevardėnų kaime, namuose, P. Š. (gimęs 1962 metais), trenkdamas puoduku per galvą bei spardydamas kojomis, daužydamas kumščiais sutuoktinei J. Š. (gimusiai 1970 metais) sukėlė fizinį skausmą.
Rainiuose degė angarasPaskelbta: 05/24/2012 11:13 PM
Gegužės 19 dieną 9 valandos 51 minutė Telšių apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba gavo pranešimą, kad UAB "Mastupis", Rainių kaime, dega angaras.
