Sausio 16 d., Trečiadienis








Tauragės rajono savivaldybė

» Savivaldybės   » Tauragės rajono savivaldybė  

» Vadovybė
» Taryba
» Administracija
» Seniūnijos
» Švietimo, kultūros ir socialinių paslaugų įstaigos
» Medicinos įstaigos
» Savivaldybės įstaigos, įmonės




Tauragės rajono savivaldybė


Tauragės rajono savivaldybė yra vakarų Lietuvoje, Tauragės apskrityje. Centras – Tauragė.

Tauragės rajono savivaldybės statistika


Gyventojų skaičius - 41 870
Gyventojų tankumas - 35,5 žm./km²
Plotas - 1179 km²
Telefono kodas - 446

Rajone yra 2 miestai – Skaudvilė ir Tauragė, 4 miesteliai – Batakiai, Gaurė, Pagramantis, Žygaičiai ir 320 kaimų.

Didžiausios gyvenvietės:
* Tauragė
* Butkeliai (kartu su Taurais)
* Skaudvilė
* Lauksargiai
* Žygaičiai
* Adakavas
* Mažonai
* Pagramantis
* Eičiai

Tauragės rajono savivaldybės istorija


Tauragės miesto vardas yra sudarytas iš dviejų žodžių: tauras ir ragas. Jo atsiradimas siejamas su tais laikais, kai Tauragės apylinkių miškuose dar gyveno taurai. Begrybaudami žmonės čia radę tauro ragų ir todėl šią vietą pavadinę Tauro Ragu - Taurage.

Tauragės miestas išaugęs buvusiame žemaičių ir skalvių genčių paribyje. XIII a. pabaigoje - XV a. pradžioje šias vietas buvo visai nuniokoję kryžiuočiai, todėl senesnių archeologijos, istorijos paminklų nėra.

1499 m. Tauragės vietoje buvo Pajūriu vadintas dvaras. Tuojau pat, 1507 m., iš istorijos ūkų išnyra ir pati Tauragė. Bajoras Paliatsa Bartošinas tais metais pastatydino pirmąją Tauragės bažnyčią, kartu įsteigė prieglaudą ir mokyklą. Minimoji mokykla - seniausia Žemaitijoje.

Miestelis sparčiai augo ir įgijo vis daugiau reikšmės, nes 1539 m. švedų arkivyskupo Magnaus Olauso sudarytame žemėlapyje šalia kitų svarbiausių Lietuvos miestų pažymėta ir Tauragė. Nuo 1567 m. čia, kaip pasienio mieste, pradėjo veikti muitinė. Tais pat metais Žemaitijos kaštelionas Jonas Šemeta pastatė dar vieną - evangelikų liuteronų bažnyčią, aprūpino ją žeme.

1655 m. Tauragę pradėjo valdyti Radvilos. Vienai Radvilaičių ištekėjus už Prūsijos valdovo Fridricho Vilhelmo sūnaus Liudviko, 1687 m. Tauragė tapo Prūsijos dalimi. Į Tauragę ėmė keltis vokiečiai, sustiprėjo evangelikų liuteronų bažnyčia. Tik po gero šimtmečio Lietuvos - Lenkijos valstybės trečiojo padalinimo metu (1795 m.) Rusija su Prūsija susitarė, kad Tauragė priklausys Rusijos imperijai. Carienė Jakaterina II Tauragės dvarą perdavė kunigaikščiui P. Zubovui.

1836 m. visas Tauragės miestelis, buvęs kiek į pietus nuo dabartinio, sudegė. Naujoji Tauragė buvo pradėta atstatinėti naujoje, patogesnėje, aukštesnėje vietoje. 1840 m. iš P. Zubovui duotų plytų buvo sumūrytas paštas.

1843 m. pašventinta nauja evangelikų liuteronų bažnyčia. 1846 - 1886 m. keliais etapais buvo pastatyta nauja muitinė. Jos pastatas išlikęs. 1836 - 1856 m. Tauragę perkirto naujas Tilžės - Šiaulių traktas. Naujasis kelias suaktyvino judėjimą, pagyvėjo prekyba, Tauragė pardėjo augti.

Lietuviškos spaudos draudimo metais Tauragė virto svarbiu tarpiniu knygų gabenimo
punktu. Nuo 1846 m. iki Nepriklausomybės laikų Tauragės dvarą valdė kunigaikščiai Vasilčikovai. 1898 m. jie įsteigė progimnaziją.

I pasaulinio karo metais Tauragė nukentėjo, kaip retas kitas Lietuvos miestas. Beveik visi pastatai buvo sugriauti ar sudegė. Vokiečiams atsitraukus, iš teigiamos pusės juos priminė tik 1915 m. nutiestas ir šiandien pro Tauragę dundantis Lauksargių - Radviliškio geležinkelis.

Nepriklausomybės metais Tauragė tapo svarbiu pakilusios Lietuvos administraciniu, ekonominiu ir kultūriniu centru. Čia įsikūrė apskrities valdžia. Pastatyta daug tokio rango miestui priklausančių statinių - bankas (1935 m.), ligoninė (1932 m.), šaulių namai (1933 m.). Iš tuometinių Tauragės įmonių pažymėtinas nuo 1932 m. veikęs akcinės bendrovės „Maistas” mėsos fabrikas. Senas švietimo tradicijas prieškario Tauragėje tęsė gimnazija, suaugusiųjų gimnazija, žydų progimnazija, mokytojų seminarija, aukštesnioji komercijos mokykla, daugelis kitų
kultūrinių įstaigų.

II pasaulinio karo metais miestas paverstas griuvėsių krūva. Daug pastangų įdėti tauragiškiams teko pokario metais atstatant miestą. Karo sugriautas miestas virto pramonės ir kultūros centru.

Pasitraukus sovietams ir atgavus nepriklausomybę, Tauragė pagaliau auga be trukdžių.



____________________________________________________________

Tarptautinis bendradarbiavimas



Tauragės rajono savivaldybė yra užmezgusi draugiškus ryšius ir plėtoja įvairiapusį bendradarbiavimą su:
  • Vokietijos Federacinės Respublikos Rydštato savivaldybe;

  • Lenkijos Respublikos Belchatovo miesto savivaldybe;

  • Rusijos Federacijos Kaliningrado (Karaliaučiaus) srities Sovetsko (Tilžės) miesto savivaldybe;

  • Lenkijos Respublikos Ostrudos miesto savivaldybe;

  • Lenkijos Respublikos Bytovo miesto savivaldybė;

  • Gruzijos Respublikos Zestafonio savivaldybe;

  • Karlovaco (Kroatija) savivaldybe.


Partnerių dėka užmegzti ryšiai su:
  • Brienne-le-Chateau miesto savivaldybe Prancūzijoje;

  • Sortino miesto savivaldybe Italijoje;

  • Alcobacos miesto savivaldybe Portugalijoje;

  • Považska Bistrica miesto savivaldybe Slovakijoje;

  • Pardubice miesto savivaldybe Čekijoje;

Tauragės rajono savivaldybės partneriai remia betarpiškus ryšius tarp savivaldybių, visuomeninių ir nevyriausybinių, verslo ir ekonominių organizacijų, kitų institucijų. Sėkmingai dalyvauja bendruose projektuose bei specialiose programose tolimesniam bendradarbiavimui užtikrinti.

Draugystės ryšiams stiprinti įkurtos Vokietijos, Lenkijos, Prancūzijos bičiulių draugijos Tauragėje, kurių dėka susiklostė nuoširdūs ir dalykiški santykiai tarp administracijų, draugijų, mokyklų, sporto, meno ir kitų kolektyvų, o svarbiausia - tarp šeimų: kasmet vis daugiau susibičiuliavusių žmonių skuba vieni pas kitus.

Tarptautiniai bendradarbiavimo vizitai, keitimasis patirtimi administravimo, vietos savivaldos darbo organizavimo, verslo, kultūros ir pilietinės visuomenės kūrimo srityje, įvardijant tiek savo stipriąsias, tiek ir tobulintinas sritis padeda suprasti, kur link keliaujame ir kaip sėkmingiausiai tą tikslą galime pasiekti. Draugystės dėka Tauragės rajono savivaldybė tapo žinoma daugelyje Europos valstybių.





Naujienos


» Tik kas dešimtas gyventojas šiemet tikisi mažesnių būsto kainų
Paskelbta: 2019-01-15 08:35:07
Daugiau negu pusė gyventojų mano, kad būstas 2019 metais brangs, ir vos dešimtadalis laukia kainų korekcijos.



» Valakampiuose baigtas butų projektas „Rato 2“
Paskelbta: 2019-01-15 08:31:48
Sausio mėnesį baigiamas statyti ir visuomenei pristatomas 13 butų projektas „Rato 2“. Projekto autorių teigimu, būstai skirti žmonėms, svajojantiems apie įperkamus namus išskirtinėje sostinės vietoje, o pagrindinis projekto ypatumas – darna su aplinka.



» Per Europą ritasi pirmųjų BDAR sankcijų banga
Paskelbta: 2019-01-14 09:51:00
Prireikė daugiau nei pusmečio, kad 2018 m. pavasario pabaigoje įsigaliojęs ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) įrodytų buvęs priimtas ne tuščiai. Pirmieji asmens duomenų pažeidimai skaudžiai atsirūgo jau ne vienai įmonei Europoje.



» Medienos drožlių plokštės gamyklos statyboms – 54 mln. eurų paskola
Paskelbta: 2019-01-14 09:46:49
„Swedbank“ Lietuvoje suteikė dvi investicines paskolas 53,9 milijonų eurų sumai medienos drožlių plokštės gamyklos statyboms Akmenės LEZ. Abi paskolos yra ilgalaikės, skirtos gamyklos statybai, įrangos įsigijimui bei infrastruktūros diegimui.



» Ar pirksime centus iš Estijos?
Paskelbta: 2019-01-11 08:44:54
Smulkūs pinigai Lietuvoje nepraranda populiarumo: apskaičiuota, kad prekybos vietose mūsų šalies gyventojai grynaisiais pinigais atsiskaito du kartus dažniau negu Estijos.