LR valstybinių institucijų kontaktų ir naudingos informacijos tinklalapis | Valstybinės institucijos | Viešieji pirkimai | ES/NATO pirkimai | Naujienos | Naudinga informacija | LR įmonės |
Gegužės 25 d., Penktadienis
En
RuTauragės rajono savivaldybė
» Savivaldybės » Tauragės rajono savivaldybė
» Vadovybė
» Taryba
» Administracija
» Kontrolės ir audito tarnybos
» Seniūnijos
» Švietimo ir mokslo įstaigos
» Medicinos įstaigos
Tauragės rajono savivaldybė yra vakarų Lietuvoje, Tauragės apskrityje. Centras – Tauragė.
Gyventojų skaičius - 51 050
Gyventojų tankumas - 44,0 žm./km²
Plotas - 1179 km²
Telefono kodas - 446
Rajone yra 2 miestai – Skaudvilė ir Tauragė, 4 miesteliai – Batakiai, Gaurė, Pagramantis, Žygaičiai ir 320 kaimų.
Didžiausios gyvenvietės:
* Tauragė
* Butkeliai (kartu su Taurais)
* Skaudvilė
* Lauksargiai
* Žygaičiai
* Adakavas
* Mažonai
* Pagramantis
* Eičiai
Tauragės miesto vardas yra sudarytas iš dviejų žodžių: tauras ir ragas. Jo atsiradimas siejamas su tais laikais, kai Tauragės apylinkių miškuose dar gyveno taurai. Begrybaudami žmonės čia radę tauro ragų ir todėl šią vietą pavadinę Tauro Ragu - Taurage.
Tauragės miestas išaugęs buvusiame žemaičių ir skalvių genčių paribyje. XIII a. pabaigoje - XV a. pradžioje šias vietas buvo visai nuniokoję kryžiuočiai, todėl senesnių archeologijos, istorijos paminklų nėra.
1499 m. Tauragės vietoje buvo Pajūriu vadintas dvaras. Tuojau pat, 1507 m., iš istorijos ūkų išnyra ir pati Tauragė. Bajoras Paliatsa Bartošinas tais metais pastatydino pirmąją Tauragės bažnyčią, kartu įsteigė prieglaudą ir mokyklą. Minimoji mokykla - seniausia Žemaitijoje.
Miestelis sparčiai augo ir įgijo vis daugiau reikšmės, nes 1539 m. švedų arkivyskupo Magnaus Olauso sudarytame žemėlapyje šalia kitų svarbiausių Lietuvos miestų pažymėta ir Tauragė. Nuo 1567 m. čia, kaip pasienio mieste, pradėjo veikti muitinė. Tais pat metais Žemaitijos kaštelionas Jonas Šemeta pastatė dar vieną - evangelikų liuteronų bažnyčią, aprūpino ją žeme.
1655 m. Tauragę pradėjo valdyti Radvilos. Vienai Radvilaičių ištekėjus už Prūsijos valdovo Fridricho Vilhelmo sūnaus Liudviko, 1687 m. Tauragė tapo Prūsijos dalimi. Į Tauragę ėmė keltis vokiečiai, sustiprėjo evangelikų liuteronų bažnyčia. Tik po gero šimtmečio Lietuvos - Lenkijos valstybės trečiojo padalinimo metu (1795 m.) Rusija su Prūsija susitarė, kad Tauragė priklausys Rusijos imperijai. Carienė Jakaterina II Tauragės dvarą perdavė kunigaikščiui P. Zubovui.
1836 m. visas Tauragės miestelis, buvęs kiek į pietus nuo dabartinio, sudegė. Naujoji Tauragė buvo pradėta atstatinėti naujoje, patogesnėje, aukštesnėje vietoje. 1840 m. iš P. Zubovui duotų plytų buvo sumūrytas paštas.
1843 m. pašventinta nauja evangelikų liuteronų bažnyčia. 1846 - 1886 m. keliais etapais buvo pastatyta nauja muitinė. Jos pastatas išlikęs. 1836 - 1856 m. Tauragę perkirto naujas Tilžės - Šiaulių traktas. Naujasis kelias suaktyvino judėjimą, pagyvėjo prekyba, Tauragė pardėjo augti.
Lietuviškos spaudos draudimo metais Tauragė virto svarbiu tarpiniu knygų gabenimo
punktu. Nuo 1846 m. iki Nepriklausomybės laikų Tauragės dvarą valdė kunigaikščiai Vasilčikovai. 1898 m. jie įsteigė progimnaziją.
I pasaulinio karo metais Tauragė nukentėjo, kaip retas kitas Lietuvos miestas. Beveik visi pastatai buvo sugriauti ar sudegė. Vokiečiams atsitraukus, iš teigiamos pusės juos priminė tik 1915 m. nutiestas ir šiandien pro Tauragę dundantis Lauksargių - Radviliškio geležinkelis.
Nepriklausomybės metais Tauragė tapo svarbiu pakilusios Lietuvos administraciniu, ekonominiu ir kultūriniu centru. Čia įsikūrė apskrities valdžia. Pastatyta daug tokio rango miestui priklausančių statinių - bankas (1935 m.), ligoninė (1932 m.), šaulių namai (1933 m.). Iš tuometinių Tauragės įmonių pažymėtinas nuo 1932 m. veikęs akcinės bendrovės „Maistas” mėsos fabrikas. Senas švietimo tradicijas prieškario Tauragėje tęsė gimnazija, suaugusiųjų gimnazija, žydų progimnazija, mokytojų seminarija, aukštesnioji komercijos mokykla, daugelis kitų
kultūrinių įstaigų.
II pasaulinio karo metais miestas paverstas griuvėsių krūva. Daug pastangų įdėti tauragiškiams teko pokario metais atstatant miestą. Karo sugriautas miestas virto pramonės ir kultūros centru.
Pasitraukus sovietams ir atgavus nepriklausomybę, Tauragė pagaliau auga be trukdžių.
» Vadovybė
» Taryba
» Administracija
» Kontrolės ir audito tarnybos
» Seniūnijos
» Švietimo ir mokslo įstaigos
» Medicinos įstaigos
Tauragės rajono savivaldybė
Tauragės rajono savivaldybė yra vakarų Lietuvoje, Tauragės apskrityje. Centras – Tauragė.
Tauragės rajono savivaldybės statistika
Gyventojų skaičius - 51 050
Gyventojų tankumas - 44,0 žm./km²
Plotas - 1179 km²
Telefono kodas - 446
Rajone yra 2 miestai – Skaudvilė ir Tauragė, 4 miesteliai – Batakiai, Gaurė, Pagramantis, Žygaičiai ir 320 kaimų.
Didžiausios gyvenvietės:
* Tauragė
* Butkeliai (kartu su Taurais)
* Skaudvilė
* Lauksargiai
* Žygaičiai
* Adakavas
* Mažonai
* Pagramantis
* Eičiai
Tauragės rajono savivaldybės istorija
Tauragės miesto vardas yra sudarytas iš dviejų žodžių: tauras ir ragas. Jo atsiradimas siejamas su tais laikais, kai Tauragės apylinkių miškuose dar gyveno taurai. Begrybaudami žmonės čia radę tauro ragų ir todėl šią vietą pavadinę Tauro Ragu - Taurage.
Tauragės miestas išaugęs buvusiame žemaičių ir skalvių genčių paribyje. XIII a. pabaigoje - XV a. pradžioje šias vietas buvo visai nuniokoję kryžiuočiai, todėl senesnių archeologijos, istorijos paminklų nėra.
1499 m. Tauragės vietoje buvo Pajūriu vadintas dvaras. Tuojau pat, 1507 m., iš istorijos ūkų išnyra ir pati Tauragė. Bajoras Paliatsa Bartošinas tais metais pastatydino pirmąją Tauragės bažnyčią, kartu įsteigė prieglaudą ir mokyklą. Minimoji mokykla - seniausia Žemaitijoje.
Miestelis sparčiai augo ir įgijo vis daugiau reikšmės, nes 1539 m. švedų arkivyskupo Magnaus Olauso sudarytame žemėlapyje šalia kitų svarbiausių Lietuvos miestų pažymėta ir Tauragė. Nuo 1567 m. čia, kaip pasienio mieste, pradėjo veikti muitinė. Tais pat metais Žemaitijos kaštelionas Jonas Šemeta pastatė dar vieną - evangelikų liuteronų bažnyčią, aprūpino ją žeme.
1655 m. Tauragę pradėjo valdyti Radvilos. Vienai Radvilaičių ištekėjus už Prūsijos valdovo Fridricho Vilhelmo sūnaus Liudviko, 1687 m. Tauragė tapo Prūsijos dalimi. Į Tauragę ėmė keltis vokiečiai, sustiprėjo evangelikų liuteronų bažnyčia. Tik po gero šimtmečio Lietuvos - Lenkijos valstybės trečiojo padalinimo metu (1795 m.) Rusija su Prūsija susitarė, kad Tauragė priklausys Rusijos imperijai. Carienė Jakaterina II Tauragės dvarą perdavė kunigaikščiui P. Zubovui.
1836 m. visas Tauragės miestelis, buvęs kiek į pietus nuo dabartinio, sudegė. Naujoji Tauragė buvo pradėta atstatinėti naujoje, patogesnėje, aukštesnėje vietoje. 1840 m. iš P. Zubovui duotų plytų buvo sumūrytas paštas.
1843 m. pašventinta nauja evangelikų liuteronų bažnyčia. 1846 - 1886 m. keliais etapais buvo pastatyta nauja muitinė. Jos pastatas išlikęs. 1836 - 1856 m. Tauragę perkirto naujas Tilžės - Šiaulių traktas. Naujasis kelias suaktyvino judėjimą, pagyvėjo prekyba, Tauragė pardėjo augti.
Lietuviškos spaudos draudimo metais Tauragė virto svarbiu tarpiniu knygų gabenimo
punktu. Nuo 1846 m. iki Nepriklausomybės laikų Tauragės dvarą valdė kunigaikščiai Vasilčikovai. 1898 m. jie įsteigė progimnaziją.
I pasaulinio karo metais Tauragė nukentėjo, kaip retas kitas Lietuvos miestas. Beveik visi pastatai buvo sugriauti ar sudegė. Vokiečiams atsitraukus, iš teigiamos pusės juos priminė tik 1915 m. nutiestas ir šiandien pro Tauragę dundantis Lauksargių - Radviliškio geležinkelis.
Nepriklausomybės metais Tauragė tapo svarbiu pakilusios Lietuvos administraciniu, ekonominiu ir kultūriniu centru. Čia įsikūrė apskrities valdžia. Pastatyta daug tokio rango miestui priklausančių statinių - bankas (1935 m.), ligoninė (1932 m.), šaulių namai (1933 m.). Iš tuometinių Tauragės įmonių pažymėtinas nuo 1932 m. veikęs akcinės bendrovės „Maistas” mėsos fabrikas. Senas švietimo tradicijas prieškario Tauragėje tęsė gimnazija, suaugusiųjų gimnazija, žydų progimnazija, mokytojų seminarija, aukštesnioji komercijos mokykla, daugelis kitų
kultūrinių įstaigų.
II pasaulinio karo metais miestas paverstas griuvėsių krūva. Daug pastangų įdėti tauragiškiams teko pokario metais atstatant miestą. Karo sugriautas miestas virto pramonės ir kultūros centru.
Pasitraukus sovietams ir atgavus nepriklausomybę, Tauragė pagaliau auga be trukdžių.
Tauragės rajono naujienos
Tauragiškiai laimėjo tarptautinį turnyrąPaskelbta: 05/24/2012 11:13 AM
Klaipėdoje buvo surengtas tarptautinis graikų – romėnų imtynių turnyras, skirtas Lietuvos kariuomenės ir visuomenės dienai paminėti.
Už pasiaukojimą vaikams „Gerumo žvaigžde“ apdovanota tauragiškė V.GajauskienėPaskelbta: 05/24/2012 11:00 AM
Vakar Seime jau šeštąjį kartą vykusios konferencijos „Priglausk mane“ metu buvo pagerbti globėjai iš visos Lietuvos. Už begalinį švelnumą, meilę, rūpestį ir pasiaukojimą vaikams devyniems jų įteiktos „Gerumo žvaigždės“ – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pasižymėjimo ženklai.
Mokyklose skambės paskutinis skambutisPaskelbta: 05/24/2012 10:45 AM
Gegužės 25-ąją bendrojo lavinimo mokyklų abiturientams nuaidės paskutinis skambutis.