Kovo 21 d., Ketvirtadienis






Susisiekimo ministerija

» Ministerijos ir departamentai   » Susisiekimo ministerija  

» Vadovybė
» Specialieji atašė
» Personalo administravimo skyrius
» Komunikacijos ir protokolo skyrius
» Vidaus audito skyrius
» Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamentas
» Informacinės visuomenės politikos departamentas
» Plėtros ir tarptautinių ryšių departamentas
» Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamentas
» Biudžeto ir valstybės turto valdymo departamentas
» Vyriausiasis patarėjas (vyriausiasis valstybės informacinių išteklių valdymo įgaliotinis)
» Oro uostų koncesijos projekto vadovas
» Teisės skyrius
» Buhalterinės apskaitos skyrius
» Informacinių sistemų ir dokumentų valdymo skyrius
» Ūkio skyrius
» Ministerijos reguliavimo sričiai priskirtos įmonės, įstaigos ir bendrovės













Lietuvos Respublikos Susisiekimo Ministras

Rokas Masiulis



















Biografijos faktai


Gimimo data: 1969 m. rugpjūčio 6 d.

Išsilavinimas


1989–1994 m. Vilniaus universitetas, Ekonomikos ir gamybos valdymo fakultetas, Ekonomikos specialybė

1992–1994 m. Vilniaus universitetas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, Tarptautinių santykių ir politikos mokslų magistras

Darbo patirtis


Nuo 2016 m. gruodžio 13 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras

2014–2016 m. Lietuvos Respublikos energetikos ministras

2010–2014 m. AB „Klaipėdos nafta“, generalinis direktorius

2012–2013 m. UAB „LITGAS“, generalinis direktorius

2010 m. Likviduojama AB „LEO LT“, administracijos direktorius

2009–2010 m. AB „LEO LT“, verslo vystymo direktorius, finansų direktorius

2007–2009 m. UAB „IS partners“, direktorius

1999–2007 m. „Arthur Andersen“, „Ernst &Young“, patyręs audito vadovas

1996–1999 m. „Arthur Andersen“, vyresnysis auditorius

1994–1996 m. „Arthur Andersen“, audito asistentas

Dalyvavimas įmonių valdyme


2010–2014 m. AB „Klaipėdos nafta“, valdybos narys

2013–2014 m. Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija, viceprezidentas

2012–2013 m. UAB „LITGAS“, valdybos narys

2011–2012 m. UAB „BALTPOOL“, valdybos narys

2012–2012 m. UAB „BALTPOOL“, valdybos pirmininkas

2009–2010 m. AB „LEO LT“, valdybos narys

Užsienio kalbos


Anglų, rusų, lenkų, kinų (pagrindai).



PASLAUGOS VERSLUI



LICENCIJOS IR LEIDIMAI KELIŲ TRANSPORTE

Keleivių vežimas:

Krovinių vežimas:

Tahografai:

Mokymas ir egzaminavimas kelių transporte:

LICENCIJOS IR LEIDIMAI GELEŽINKELIŲ TRANSPORTE

LICENCIJOS IR LEIDIMAI VANDENS TRANSPORTE

LICENCIJOS IR LEIDIMAI ORO TRANSPORTE

RYŠIŲ PASLAUGOS




PASLAUGOS GYVENTOJAMS


SKRYDŽIAI IŠ LIETUVOS TARPTAUTINIŲ ORO UOSTŲ

KELEIVIŲ VEŽIMO GELEŽINKELIAIS TVARKARAŠČIAI

KELEIVIŲ VEŽIMO AUTOBUSAIS TVARKARAŠČIAI

KELTŲ TVARKARAŠČIAI

PAŠTO PASLAUGOS

KITI




TRANSPORTO ISTORIJA



LIETUVOS TRANSPORTO ISTORIJA

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybai paskelbus apie nepriklausomos valstybės atkūrimą, nuo pat pirmųjų dienų imta galvoti apie transporto sistemos, kaip vienos svarbiausių savarankiškos šalies ūkio šakų, steigimą.

Krašte likusi okupacinė Vokietijos valdžia įvairiausiais būdais trukdė organizuoti visų valstybinių institucijų kūrimą. 1918 m. lapkričio 4 d. Valstybės Tarybos prezidiumas įgaliojo prof. Augustiną Voldemarą suformuoti Ministrų kabinetą, kurio sudėtis patvirtinta lapkričio 11-ąją. Dėl įvairių nesutarimų jame nebuvo paskirti trys ministrai: krašto apsaugos, viešųjų darbų ir maitinimo bei susisiekimo. Susidarius tokiai padėčiai, susisiekimo ministro pareigas sutiko eiti finansų ministras Martynas Yčas, tuo pačiu įkurdamas ir Susisiekimo ministeriją.

1918 m. lapkričio 14 d. M.Yčas įsteigė Susisiekimo ministerijos Tarybą, kurios nariais tapo inžinieriai J. Čiurlys, B. Tamoševičius, J. Šimoliūnas ir A. Rachlinas Rumiancevas. Šiems asmenims 1918 m. gruodžio 3 d. susisiekimo ministro įsakymu Nr. 1 pavesta tvarkyti visus geležinkelių ir kitus susisiekimo reikalus. Kuriant ministeriją buvo numatyta, jog ji vadovaus geležinkeliams, laivynui, civilinei aviacijai, sausumos kelių transportui bei paštui, telefonui ir telegrafui.

Iš buvusios carinės imperijos ir okupacinės Vokietijos valdžios ministerija paveldėjo gerokai suardytus kelius ir negausias susisiekimo priemones. Todėl nuo pat pradžių viena pagrindinių užduočių buvo nurodyti visoms ministerijai pavaldžioms įstaigoms ir organizacijoms jų darbo gaires, kuriant nepriklausomos Lietuvos transporto sistemą.

SSRS kariuomenei 1940 m. birželio 15 d. okupavus Lietuvą, sovietai netrukus ėmė galvoti apie Susisiekimo ministerijos likvidavimą. 1940 m. rugpjūčio 25 d. „Liaudies Seimo“ sudarytoje Liaudies komisarų taryboje (vyriausybėje) nebeliko susisiekimo ministro posto. Nuo 1940 m. rugsėjo 16 d. ministerija likviduojama, o jai pavaldžios įstaigos priskiriamos įvairioms SSRS ministerijoms bei žinyboms.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, 1990 m. kovo 22 d. suformuota naujoji Vyriausybė, buvo atkurta ir Susisiekimo ministerija. Nuo pat pirmųjų darbo dienų svarbiausiais jos uždaviniais tapo transporto ūkio perėmimas iš sąjunginių ministerijų pavaldumo, naujosios transporto strategijos ir teisinės sistemos sukūrimas, Lietuvos transporto sektoriaus integracija į Europos transporto tinklą.


KELIAI IR KELIŲ TRANSPORTAS

XIII a. Baltijos pajūriu pro Kuršių neriją, Klaipėdą, Palangą, Liepoją ėjo svarbus kelias, jungęs Kryžiuočių ordino valstybę su Ryga. 1381-1402 m. ordino žvalgų pranešimuose minima net apie 100 Lietuvos kelių. XIV a. svarbiu susisiekimo mazgu tapo Vilnius.

XVI a. Vilnių ir Kauną keliai jungė su Dancigu, Karaliaučiumi, Gardinu, Krokuva. XVII-XVIII a. buvo nutiesti du svarbūs keliai iš Kauno: vienas į Rygą (per Kėdainius, Šiaulius), kitas – Varšuvos link (Nemuno kairiąja pakrante). Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Statutas reglamentavo mokesčius už važiavimą keliais bei kelių tvarkymo darbus.

XVIII a. vieškeliai, jungiantys didesnius miestus, bei pašto keliai buvo žvyruoti, platesni, su šalia kelio iškastais grioviais. XIX a. pradžioje per Lietuvą ėjo keli pašto traktai. Svarbiausias jų – Peterburgo-Varšuvos (per Švenčionis, Pabradę, Vilnių, Šalčininkus). Kelionė iš Vilniaus į Kauną dažnai trukdavo ilgiau nei parą.

1830-1835 m. per Lietuvą buvo tiesiamas Sankt Peterburgo-Varšuvos plentas, ėjęs pro Zarasus, Ukmergę, Kauną, Suvalkus. 1896 m. užregistruotas pirmasis automobilis - Rusijos susisiekimo ministerijos žinybai priklausęs „Panhard Levasseur“.

Dėl lėšų stokos nepriklausoma Lietuvos valstybė 1918-1934 m. nutiesė tik 78 km naujų plentų. 1934-1938 m. nutiestas 193 km ilgio Žemaičių plentas (Kaunas-Raseiniai-Rietavas-Gargždai), sujungęs laikinąją sostinę su Lietuvos pajūriu. 1937-1940 m. nutiestas 170 km ilgio Aukštaičių plentas, prasidėjęs nuo Žemaičių plento ties Babtais ir pro Kėdainius, Panevėžį, Pasvalį ėjęs į Biržus.

1970 m. užbaigti pirmosios Lietuvoje automagistralės Vilnius-Kaunas statybos darbai. Joje kiekvienai eismo krypčiai įrengta po 2 juostas, nuo priešpriešinio eismo juostų jos atskirtos veja.


GELEŽINKELIAI

1861 m. Lietuvoje nutiesta pirmoji geležinkelio linija Sankt Peterburgas-Varšuva, ėjusi pro Dūkštą, Ignaliną, Vilnių, Lentvarį ir Varėną su atšaka pro Kauną į Kybartus, taip pasiekiant tuometinės Prūsijos sieną. Pirmasis traukinys inauguraciniu reisu iš Daugpilio į Vilnių atvyko 1860 m. rugsėjo 17 d. Kelionė iš Peterburgo į Vilnių trukdavo beveik 19 valandų, iš Vilniaus į Kauną – 2 val. 33 min.

1871-1874 m. pro Mažeikius, Radviliškį, Kaišiadoris, Naująją Vilnią paklota Liepojos-Romnų linija iš Ukrainos į Liepojos uostą gabenti grūdai. 1873 m., nutiestas Mažeikių-Jelgavos ir Radviliškio-Panevėžio-Daugpilio, o 1884 m. – Vilniaus-Lydos geležinkelis.

Nepriklausoma Lietuvos Respublika pirmuosius garvežius ir vagonus išsinuomojo iš Vokietijos. Jie buvo gerokai pasenę, be to, vietoj anglių, kurių neturėjo, tekdavo naudoti malkas. Traukiniui dažnai sustojus, išlipę keleiviai padėdavo mašinistui prisirinkti malkų. Naujų riedmenų dėka sutrumpėjo traukinių kelionės laikas. Pvz., 1921 m. traukinys iš Kauno į Šiaulius atvykdavo per 4 val. 50 min., o jau 1937 m. šis laikas sutrumpėjo iki 2 val. 19 min. 1920 m. didžiausias traukinių greitis buvo vos 40 km/h, ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje jis galėjo pasiekti 95 km/h greitį.1939 m. Lietuvos plačiųjų geležinkelių parką sudarė 172 garvežiai, 219 keleivinių, 53 bagažo ir pašto, 3760 prekinių vagonų bei 13 automotrisių.

1940 m. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, pradėta ypač intensyviai keisti geležinkelių bėgius į sovietinių plotį – iš 1435 mm į 1524 mm. 1979 m. Lietuvos geležinkeliais baigė važinėti paskutinysis garvežys – juos pakeitė dyzeliniai lokomotyvai.

1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, didelę svarbą įgijo 22 km ilgio europinio standarto (1435 mm) vėžės atkarpa Šeštokai - Lietuvos siena su Lenkija. Šis ruožas tapo Lietuvos geležinkelių „langu į Europą“ - keleivius vežti šia linija pradėta 1992 m., atidarius eismą Šeštokų - Trakiškių (Lenkija) perėjoje, o krovinius pradėjo gabenti 1994 m., pastačius Šeštokų krovinių terminalą.

Parengta pagal istoriko Laimono Gryvos monografiją. Šaltinis: www.sumin.lrv.lt


» Nauja tendencija – dovanoja inkilus
Paskelbta: 2019-03-20 11:20:31
Inkilų gamintojai ir pardavėjai pastebi, kad vis daugiau lietuvių perka namelius paukščiams ne tik sau, bet ir norėdami juos padovanoti. Tokia dovana atneša daug teigiamų emocijų ir kartu prisideda prie gamtos puoselėjimo.



» Kas ketvirtas Lietuvos vairuotojas kelyje yra pristigęs degalų
Paskelbta: 2019-03-18 10:33:56
Ketvirtadalis Lietuvos vairuotojų yra išgyvenę nemalonią patirtį – kelyje pristigę degalų. Tyrimas parodė, kad dauguma jų šią situaciją sprendė kreipdamiesi pagalbos į šeimos narius, draugus ar kolegas, kiti – rizikavo ir kelionę tęsė, kol transporto priemonė užgeso.



» Prekės grąžinimas – kokios mano teisės?
Paskelbta: 2019-03-18 10:30:04
Nusipirkę prekę, dėl grąžinimo sąlygų ar kitų turimų teisių paprastai susirūpiname tik susidūrę su nesklandumais. Pavyzdžiui, kai vėluoja prekės pristatymas, ją gavę pamatome, kad ši nekokybiška, neatitinka lūkesčių arba kai negalime jos naudoti pagal paskirtį.



» Kokias urbanistines piktžaizdes turėtų gydyti naujieji savivaldybių vadovai?
Paskelbta: 2019-03-18 10:26:36
Savivaldybių rinkimai baigėsi. Tarp daugybės problemų, kurias teks spręsti naujiesiems miestų vairininkams, vieni aktualiausių – urbanistiniai iššūkiai.



» Atostogautojai laukia kelionių sezono į Turkiją starto
Paskelbta: 2019-03-15 08:27:10
Iki atostogų sezono Turkijoje starto liko vos kelios savaitės – pirmieji lėktuvai iš Lietuvos į populiariuosius kurortus kils nuo pat balandžio pradžios. Kelionių organizatorius „Kidy Tour“ šiemet planuoja parduoti apie 20–30 proc. daugiau kelionių į Turkiją nei praėjusiais metais.


Daugiau...