LR valstybinių institucijų kontaktų ir naudingos informacijos tinklalapis | Valstybinės institucijos | Viešieji pirkimai | ES/NATO pirkimai | Naujienos | Naudinga informacija | LR įmonės |
Gegužės 25 d., Penktadienis
En
RuŠilalės rajono savivaldybė
» Savivaldybės » Šilalės rajono savivaldybė
» Vadovybė
» Taryba
» Kontrolės ir audito tarnyba
» Administracija
» Seniūnijos
» Švietimo ir mokslo įstaigos
» Medicinos įstaigos
Šilalės rajono savivaldybė yra vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Tauragės apskrityje. Centras – Šilalė.
Gyventojų skaičius - 30 433
Gyventojų tankumas - 26,1 žm./km²
Plotas - 1188 km²
Telefono kodas - 449
Savivaldybėje yra 1 miestas – Šilalė, 7 miesteliai – Kaltinėnai, Kvėdarna, Laukuva, Pajūris, Teneniai, Upyna ir Žvingiai bei 435 kaimai.
Didžiausios gyvenvietės:
* Šilalė
* Kvėdarna
* Laukuva
* Pajūris
* Kaltinėnai
* Pajūralis
* Šiauduva
* Vingininkai
* Upyna
* Teneniai
Istoriniuose šaltiniuose Šilalė minima nuo XVI a. pradžios – 1533 m. Tuomet buvo pastatyta pirmoji Šilalės bažnyčia. Tačiau archeologiniai tyrinėjimai rodo, kad Šilalė pradėjo kurtis kur kas anksčiau – jau XIV a.
Šilalė ir aplinkiniai kaimai nuo seno priklausė istorinei Karšuvos žemei. Šis mažas kalvotosios Žemaitijos kampelis nusėtas didesniais ir mažesniais piliakalniais: : jų žinoma net 32. Esama 15 šventviečių (alkakalniai, mitologiniai akmenys), 59 senkapiai bei pilkapiai.
1660 m. Šilalei buvo suteikta prekybos privilegija (pakartota 1744 m.) ir gyvenvietę imta vadinti miesteliu. Iki XVII a. jis priklausė Orvydams, o vėliau atiteko Pilsudskiams, kurių giminė Šilalę valdė iki pat XX a. Vėliau Šilalės dvaro dokumentai buvo išvežti į Lenkiją ir saugomi Senųjų aktų archyve.
Kaip ir daugelį kitų Žemaitijos miestelių, Šilalę ne kartą niokojo gaisrai. 1769 m. vietoje sudegusios senosios Šilalės katalikų bažnyčios pastatyta nauja. Dabartinė Šilalės bažnyčia pastatyta 1903-1909 metais. 1806 m. iškilo evangelikų liuteronų bažnyčia, prie kurios 1852-1867 m. veikė parapinė mokykla. 1867 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla.
Svarbūs Šilalės apylinkėse 1863 metų sukilimo įvykiai. Su caro kariuomene pirmasis Šilalės apylinkėse (Pažvėrio miške) susikovė B. Dluskio vadovaujamas sukilėlių būrys. Susirėmimo metu žuvo apie 150 žmonių.
Už dalyvavimą sukilime ir jo rėmimą nukentėjo daug Šilalės krašto dvasininkų ir dvarininkų.
Lietuviškos spaudos draudimo metais keletas pagrindinių Žemaitijos knygnešių centrų buvo Šilalės rajono teritorijoje: Kvėdarnoje, Žvingiuose, Teneniuose, Pajūryje. Už lietuviškų knygų platinimą į žandarų rankas buvo pakliuvę kvėdarniškiai J. Budrikis, N. Paulauskis, B. Serapinienė, J. Steponavičius, A. Jokubauskis iš Kaltinėnų, J. Arcišauskis iš Pajūrio, V. Birbilas iš Tenenių ir daug kitų šio krašto lietuviško žodžio skleidėjų.
1812 m. Bijotuose įkurtas pirmasis Lietuvoje kraštotyros muziejus – D. Poškos "Baublys". Vytogaloje veikia "Lituanikos" lakūno S. Girėno, Lembo kaime kalbininko K. Jauniaus tėviškės – muziejai, Upynos liaudies amatų muziejus. 2006 m. į naujas patalpas įsikraustė Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus.
1950 m. Šilalė tapo rajono centru. 1952 m. jai suteiktos miesto teisės. Savivaldybėje šiuo metu gyvena daugiau nei 30 tūkst. gyventojų.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Šilalės miestas ypač atsinaujino ir išgražėjo. 1994 m. atidaryti nauji Kultūros centro rūmai, sutvarkyta Nepriklausomybės aikštė, kurioje pastatyta skulptūra "Laisvės šauklys".
Nuo seno Šilalę garsino talentingi ir darbštūs šio krašto žmonės: kultūros ir gimtosios kalbos puoselėtojas, poetas ir istorikas Dionizas Poška (1765-1830), kalbininkas, profesorius, kunigas K. Jaunius, generolas - leitenantas, vyriausiasis Lietuvos kariuomenės vadas P. Liatukas (1876-1945).
Iš Šilalės krašto yra kilęs ir 1938-1939 metais Lietuvos teisingumo ministru dirbęs J. Gudauskis (1890-1980), A. Stulginskis – Steigiamojo seimo narys, pirmininkas ir eina prezidento pareigas. I Seimas (1922 m.) jį išrinko Lietuvos Respublikos prezidentu, toms pat pareigoms perrinktas II Seime (nuo 1923 m. birželio iki 1926 m. birželio). III Seime buvo jo pirmininkas (1926 12 17–1927 04); nemažai kitų žymių Lietuvos valstybės, visuomenės veikėjų.
Šilalės žemė brandino ir kompozitorių V. Jurgutį, dainininkus S. Laurinaitytę, Č. Nausėdą, Z. Paulauską, profesorių K. Antanavičių, mokslininkus A. Pošką, L. Kaulakį, skulptorių A. Toleikį, dailininkus P. Gerliką, V. Žilių, A. Čepauską, tautosakininkus N. Vėlių, S. Skrodenį, kalbininką V. Grinaveckį, kraštotyrininkę M. Čilvinaitę, poetę A. Lankauskytę, vitražistą L. Pocių, lakūną Jurgį Kairį.
Savivaldybėje veikia Šilalės rajono savivaldybės viešoji biblioteka, Šilalės rajono savivaldybės kultūros centras, Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus, Šilalės rajono savivaldybės Pajūrio vaikų globos namai, Šilalės rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba, VšĮ Šilalės rajono socialinių paslaugų centras, Šilalės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, Šilalės rajono švietimo centras, parapiniai Kvėdarnos ir Kaltinėnų senelių globos namai.
Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje yra 5 gimnazijos, 3 bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos (tarp jų 1 Suaugusiųjų bendrojo lavinimo vidurinė mokykla), 7 pagrindinės mokyklos (tarp jų 4 dešimtmetės), 1 pradinė mokykla, 1 pradinio ugdymo skyrius, 1 vaikų lopšelis-darželis, meno, sporto mokyklos ir Tauragės profesinio rengimo centro Pajūrio skyrius.
Savivaldybė kontroliuoja uždarąsias akcines bendroves "Šilalės vandenys", "Šilalės šilumos tinklai", "Šilalės autobusų parkas", "Gedmina" (šarvojimo ir laidojimo paslaugos), "Šilalės knygynas".
» Vadovybė
» Taryba
» Kontrolės ir audito tarnyba
» Administracija
» Seniūnijos
» Švietimo ir mokslo įstaigos
» Medicinos įstaigos
Šilalės rajono savivaldybė
Šilalės rajono savivaldybė yra vakarų Lietuvoje, Žemaitijoje, Tauragės apskrityje. Centras – Šilalė.
Šilalės rajono savivaldybės statistika
Gyventojų skaičius - 30 433
Gyventojų tankumas - 26,1 žm./km²
Plotas - 1188 km²
Telefono kodas - 449
Savivaldybėje yra 1 miestas – Šilalė, 7 miesteliai – Kaltinėnai, Kvėdarna, Laukuva, Pajūris, Teneniai, Upyna ir Žvingiai bei 435 kaimai.
Didžiausios gyvenvietės:
* Šilalė
* Kvėdarna
* Laukuva
* Pajūris
* Kaltinėnai
* Pajūralis
* Šiauduva
* Vingininkai
* Upyna
* Teneniai
Šilalės rajono savivaldybės istorija
Istoriniuose šaltiniuose Šilalė minima nuo XVI a. pradžios – 1533 m. Tuomet buvo pastatyta pirmoji Šilalės bažnyčia. Tačiau archeologiniai tyrinėjimai rodo, kad Šilalė pradėjo kurtis kur kas anksčiau – jau XIV a.
Šilalė ir aplinkiniai kaimai nuo seno priklausė istorinei Karšuvos žemei. Šis mažas kalvotosios Žemaitijos kampelis nusėtas didesniais ir mažesniais piliakalniais: : jų žinoma net 32. Esama 15 šventviečių (alkakalniai, mitologiniai akmenys), 59 senkapiai bei pilkapiai.
1660 m. Šilalei buvo suteikta prekybos privilegija (pakartota 1744 m.) ir gyvenvietę imta vadinti miesteliu. Iki XVII a. jis priklausė Orvydams, o vėliau atiteko Pilsudskiams, kurių giminė Šilalę valdė iki pat XX a. Vėliau Šilalės dvaro dokumentai buvo išvežti į Lenkiją ir saugomi Senųjų aktų archyve.
Kaip ir daugelį kitų Žemaitijos miestelių, Šilalę ne kartą niokojo gaisrai. 1769 m. vietoje sudegusios senosios Šilalės katalikų bažnyčios pastatyta nauja. Dabartinė Šilalės bažnyčia pastatyta 1903-1909 metais. 1806 m. iškilo evangelikų liuteronų bažnyčia, prie kurios 1852-1867 m. veikė parapinė mokykla. 1867 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla.
Svarbūs Šilalės apylinkėse 1863 metų sukilimo įvykiai. Su caro kariuomene pirmasis Šilalės apylinkėse (Pažvėrio miške) susikovė B. Dluskio vadovaujamas sukilėlių būrys. Susirėmimo metu žuvo apie 150 žmonių.
Už dalyvavimą sukilime ir jo rėmimą nukentėjo daug Šilalės krašto dvasininkų ir dvarininkų.
Lietuviškos spaudos draudimo metais keletas pagrindinių Žemaitijos knygnešių centrų buvo Šilalės rajono teritorijoje: Kvėdarnoje, Žvingiuose, Teneniuose, Pajūryje. Už lietuviškų knygų platinimą į žandarų rankas buvo pakliuvę kvėdarniškiai J. Budrikis, N. Paulauskis, B. Serapinienė, J. Steponavičius, A. Jokubauskis iš Kaltinėnų, J. Arcišauskis iš Pajūrio, V. Birbilas iš Tenenių ir daug kitų šio krašto lietuviško žodžio skleidėjų.
1812 m. Bijotuose įkurtas pirmasis Lietuvoje kraštotyros muziejus – D. Poškos "Baublys". Vytogaloje veikia "Lituanikos" lakūno S. Girėno, Lembo kaime kalbininko K. Jauniaus tėviškės – muziejai, Upynos liaudies amatų muziejus. 2006 m. į naujas patalpas įsikraustė Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus.
1950 m. Šilalė tapo rajono centru. 1952 m. jai suteiktos miesto teisės. Savivaldybėje šiuo metu gyvena daugiau nei 30 tūkst. gyventojų.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Šilalės miestas ypač atsinaujino ir išgražėjo. 1994 m. atidaryti nauji Kultūros centro rūmai, sutvarkyta Nepriklausomybės aikštė, kurioje pastatyta skulptūra "Laisvės šauklys".
Nuo seno Šilalę garsino talentingi ir darbštūs šio krašto žmonės: kultūros ir gimtosios kalbos puoselėtojas, poetas ir istorikas Dionizas Poška (1765-1830), kalbininkas, profesorius, kunigas K. Jaunius, generolas - leitenantas, vyriausiasis Lietuvos kariuomenės vadas P. Liatukas (1876-1945).
Iš Šilalės krašto yra kilęs ir 1938-1939 metais Lietuvos teisingumo ministru dirbęs J. Gudauskis (1890-1980), A. Stulginskis – Steigiamojo seimo narys, pirmininkas ir eina prezidento pareigas. I Seimas (1922 m.) jį išrinko Lietuvos Respublikos prezidentu, toms pat pareigoms perrinktas II Seime (nuo 1923 m. birželio iki 1926 m. birželio). III Seime buvo jo pirmininkas (1926 12 17–1927 04); nemažai kitų žymių Lietuvos valstybės, visuomenės veikėjų.
Šilalės žemė brandino ir kompozitorių V. Jurgutį, dainininkus S. Laurinaitytę, Č. Nausėdą, Z. Paulauską, profesorių K. Antanavičių, mokslininkus A. Pošką, L. Kaulakį, skulptorių A. Toleikį, dailininkus P. Gerliką, V. Žilių, A. Čepauską, tautosakininkus N. Vėlių, S. Skrodenį, kalbininką V. Grinaveckį, kraštotyrininkę M. Čilvinaitę, poetę A. Lankauskytę, vitražistą L. Pocių, lakūną Jurgį Kairį.
Savivaldybėje veikia Šilalės rajono savivaldybės viešoji biblioteka, Šilalės rajono savivaldybės kultūros centras, Šilalės Vlado Statkevičiaus muziejus, Šilalės rajono savivaldybės Pajūrio vaikų globos namai, Šilalės rajono savivaldybės priešgaisrinė tarnyba, VšĮ Šilalės rajono socialinių paslaugų centras, Šilalės rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuras, Šilalės rajono švietimo centras, parapiniai Kvėdarnos ir Kaltinėnų senelių globos namai.
Šilalės rajono savivaldybės teritorijoje yra 5 gimnazijos, 3 bendrojo lavinimo vidurinės mokyklos (tarp jų 1 Suaugusiųjų bendrojo lavinimo vidurinė mokykla), 7 pagrindinės mokyklos (tarp jų 4 dešimtmetės), 1 pradinė mokykla, 1 pradinio ugdymo skyrius, 1 vaikų lopšelis-darželis, meno, sporto mokyklos ir Tauragės profesinio rengimo centro Pajūrio skyrius.
Savivaldybė kontroliuoja uždarąsias akcines bendroves "Šilalės vandenys", "Šilalės šilumos tinklai", "Šilalės autobusų parkas", "Gedmina" (šarvojimo ir laidojimo paslaugos), "Šilalės knygynas".
Šilalės rajono naujienos
Pajūryje vėl skambėjo „Pavasario balsai“Paskelbta: 05/24/2012 11:10 AM
2012 – ieji metai - Maironio metai. Lietuvoje vyksta daug renginių, skirtų Lietuvos dainiui, todėl ir ši šventė – ne išimtis. Praėjusį penktadienį, gegužės 18 dieną, Maironio eilėmis prasidėjo jau tradicija tapęs renginys „Pavasario balsai“.
3 sekundės iki pergalėsPaskelbta: 05/24/2012 11:03 AM
Tiek laiko pritrūko buvusiam Šilalės sporto mokyklos auklėtiniui, ilgamečiam Lietuvos orientavimosi sporto mokinių rinktinės nariui Egidijui Daukšiui iki tarptautinės studentų universiados čempiono titulo.
Sporto mokyklos auklėtiniai dalyvavo „Vilties bėgime“Paskelbta: 05/24/2012 11:02 AM
Jau penktąjį kartą sekmadienį uostamiestyje startavo „Vilties bėgimas“. Daugiau kaip 4 tūkst. bėgikų ir dar šimtas dviratininkų taip išreiškė savo solidarumą dėl sergančių onkologinėmis ligomis žmonių.