Kovo 19 d., Antradienis

Šiaulių rajono savivaldybė

» Savivaldybės   » Šiaulių rajono savivaldybė  

» Vadovybė
» Taryba
» Savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba
» Administracija
» Seniūnijos
» Švietimo, kultūros ir socialinių paslaugų įstaigos
» Medicinos įstaigos
» Savivaldybės įmonės, įstaigos



Šiaulių rajono savivaldybė


Šiaulių rajono savivaldybė yra šiaurės vakarų Lietuvoje, Šiaulių apskrityje.

Šiaulių rajono savivaldybės statistika


Gyventojų skaičius - 42 217
Gyventojų tankumas - 23,4 žm./km²
Plotas - 1807 km²
Telefono kodas - 41

Rajone yra 1 miestas – Kuršėnai, 7 miesteliai (Bazilionai, Gruzdžiai, Kairiai, Kurtuvėnai, Kužiai, Meškuičiai, Šakyna) ir 521 kaimas.

Didžiausios gyvenvietės:
* Kuršėnai
* Ginkūnai
* Gruzdžiai
* Kužiai
* Meškuičiai
* Aukštelkė
* Kairiai
* Vijoliai
* Drąsučiai
* Bubiai
* Šilėnai

Šiaulių rajono savivaldybės istorija


Šiaulių rajonas įkurtas 1950 m. birželio 20 d. Teritorija buvo sudaryta iš 36 buvusios Šiaulių apskrities apylinkių. Centras – Šiauliai.

Per daugiau nei pusę šimto gyvavimo metų vyko ne viena teritorinė-administracinė reforma tiek rajono viduje, tiek santykyje su kitomis, greta esančiomis teritorijomis.

Iki 1953 metų rajonas priklausė Šiaulių sričiai.

1954 – 1959 m. rajono teritorijoje buvo 19 apylinkių.

1959 m. pabaigoje prie Šiaulių rajono buvo prijungtos dvi panaikinto Žagarės rajono apylinkės.

1962 m. kovo 31 d. prijungtas Kuršėnų rajonas

Rajono ribos buvo keičiamos 1963, 1968 ir 1981 metais.

1963 m. sausio mėn., sustambinus Šiaulių rajono apylinkes, jo teritorijoje liko 13 apylinkių: Bazilionų, Ginkūnų, Gruzdžių, Kairių, Kuršėnų, Kurtuvėnų, Kužių, Meškuičių, Micaičių, Pakapės, Raudėnų, Smilgių ir Šakynos. Šis skaičius nekito iki 1972 metų.

1995 m. balandžio 27 d. rajono tarybos sekretoriatas, rajono valdybos skyriai ir padaliniai buvo reorganizuoti į rajono Savivaldybės administraciją.

1995 m. balandžio 27 d. Šiaulių rajono teritorija suskaidyta į 10 seniūnijų: Kuršėnų miesto, Bubių, Gruzdžių, Kairių, Kuršėnų kaimiškąją, Kužių, Meškuičių, Raudėnų, Šakynos ir Šiaulių kaimiškąją.

2001 m. gruodžio 20 d. įkurta vienuoliktoji Ginkūnų seniūnija, Šiaulių kaimiškąją seniūniją padalinus į dvi dalis.

Heraldika



Šiaulių rajono herbo etaloną padarė dailininkas Rolandas Rimkūnas. Jame pavaizduota: “Mėlyname lauke sidabrinis lokys, laikantis priekinėse letenose auksinį kovos kirvį, prie kairiojo peties skydas su auksiniais ir juodais lygių galų kryžiais. Lokio liežuvis raudonas, nagai auksiniai”.

Šiaulių rajono herbas patvirtintas 2002 m. vasario 19 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu. Senojoje Šiaulių žemės heraldikoje randami net trys simboliai - Lietuvos raitelis, Žemaitijos lokys ir trys javų gubos. Kuriant dabartinį Šiaulių rajono herbą buvo atsižvelgta į keletą svarbių aspektų.

Javų gubas, kaip Vilniaus generalgubernatoriaus bei Sankt Peterburgo Heroldijos kūrinį, teko atmesti, nes jose įprasmintos mums visai svetimos Rusijos heraldikos tradicijos.

Atkrito ir Lietuvos raitelis, kuris iš tikrųjų nebuvo Šiaulių žemės herbu, o tik simboliu, rodančiu Šiaulių reparticijos priklausomybę Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.

Panašia prasme naudotas ir Žemaitijos lokys. Vis dėlto šis simbolis vertas didesnio dėmesio. Jis rodo, kad Šiaulių žemė kadaise priklausė Žemaitijos Kunigaikštystei. Tiesa, ta priklausomybė buvo labiau simbolinė, dvilypė, nes Šiaulių ekonomijos administracija, remdamasi Seimų nutarimais, mokesčius mokėjo Trakų vaivadijai priklausiusiai Upytei. Juo labiau, kad Šiaulių rajono savivaldybės administracija, paprašiusi sukurti rajono herbą, visai pagrįstai pageidavo herbe matyti daugiau Šiaulių rajonui svarbių istorijos motyvų. O čia tokių ganėtinai daug. Tai ir garsioji 1236 m. žemaičių pergalė kautynėse, kai buvo sutriuškintas Livonijos kalavijuočių ordinas, ir krikščioniškajame pasaulyje išgarsėjęs Kryžių kalnas, kurį 1993 m. aplankė Šventasis Tėvas, ir švietimas bei kultūrinė veikla spaudos draudimo metais. Suprantama, kad visko į vieną herbą sudėti neįmanoma.

Dėl to buvo pasirinkti trys simboliai: lokys, kovos kirvis ir kryžiais nusėtas skydas.

Kovos kirvis ir iš Žemaitijos herbo paimta lokio figūra rodo kadaise žemaičių pasiektą pergalę prieš kalavijuočius, skydas su kryžiais simbolizuoja ne tik Kryžių kalną, bet ir šio krašto tvirtą nusistatymą ginti krikščioniškąsias vertybes.

Sidabrinė (balta) lokio spalva ženklina Žemaitijos, o mėlyna - Trakų vaivadijos istorines spalvas naudotas karinėse vėliavose. Jos primena dvilypę administracinę Šiaulių priklausomybę. Herbe panaudotas auksas rodo kilnumą, o juoda spalva - mokslą bei išsilavinimą.

Herbą ir vėliavą turi ne tik Šiaulių rajonas, bet ir devynios rajono savivaldybės seniūnijos: Bubių, Ginkūnų, Gruzdžių, Kairių, Kuršėnų, Kužių, Meškuičių, Raudėnų, Šakynos.


Naujienos


» Atostogautojai laukia kelionių sezono į Turkiją starto
Paskelbta: 2019-03-15 08:27:10
Iki atostogų sezono Turkijoje starto liko vos kelios savaitės – pirmieji lėktuvai iš Lietuvos į populiariuosius kurortus kils nuo pat balandžio pradžios. Kelionių organizatorius „Kidy Tour“ šiemet planuoja parduoti apie 20–30 proc. daugiau kelionių į Turkiją nei praėjusiais metais.



» Verslo dovanos: jų svarba įmonei ir jos darbuotojams
Paskelbta: 2019-03-15 08:16:59
Netikėtai gauta dovana džiugina, ypač jei ji yra nepriekaištingos kokybės. Reprezentacinės dovanos – ne išimtis. Originalūs puodeliai su įmonės logotipu, raktų pakabukai ar praktiškos užrašinės – tik keletas pavyzdžių, kaip sumaniai nustebinti savo darbuotoją, verslo partnerį ar lojalų klientą.



» Naujiems verslams pagalbos ranką tiesia socialiniai tinklai
Paskelbta: 2019-03-15 08:03:27
Specialistai pastebi, kad socialiniuose tinkluose atsiveriančios galimybės ne tik padeda jau veikiančiam verslui, bet ir skatina pradėti naujas veiklas, kurios netrunka išaugti iki solidaus verslo.



» Kur lietuviai nukreipia laisvas pajamas?
Paskelbta: 2019-03-12 14:01:51
Turėdami aiškų tikslą 8 iš 10 lietuvių turi galimybių taupyti ir atsidėti mažiausiai 100 eurų per mėnesį nuo savo pajamų.



» Nuosavą verslą vyras įsuko kartu su žmona
Paskelbta: 2019-03-04 09:18:15
Kaunietis Modestas Tučkus vieną pavasario rytą atvykęs parduoti nereikalingų daiktų Bagažinių turguje nežinojo, kad tai bus lemtingas apsilankymas. Dabar, praėjus 4 metams po pirmojo vizito čia, kaunietis su žmona čia būna kiekvieną savaitgalį ir net nenori galvoti apie kitokį darbą.