Kovo 19 d., Antradienis




Plungės rajono savivaldybė

» Savivaldybės   » Plungės rajono savivaldybė  

» Vadovybė
» Taryba
» Kontrolės ir audito taryba
» Administracija
» Seniūnijos
» Švietimo, kultūros ir socialinių paslaugų įstaigos
» Medicinos įstaigos
» Savivaldybės įstaigos, įmonės




Plungės rajono savivaldybė


Plungės rajono savivaldybė yra šiaurės vakarų Lietuvoje, Telšių apskrityje. Centras – Plungė.

Plungės rajono savivaldybės statistika


Gyventojų skaičius - 36 524
Gyventojų tankumas - 33,1 žm./km²
Plotas - 1105 km²
Telefono kodas - 448

Savivaldybėje yra 1 miestas – Plungė, 4 miesteliai – Alsėdžiai, Kuliai, Plateliai ir Žemaičių Kalvarija bei 206 kaimai

Didžiausios gyvenvietės:
* Plungė
* Varkaliai
* Plateliai
* Alsėdžiai
* Žemaičių Kalvarija
* Kuliai
* Šateikiai
* Prūsaliai
* Babrungas
* Stalgėnai

Plungės rajono savivaldybės istorija


Istoriografijoje įsivyravusi nuomonė, kad tose vietose, kur įsikūrusi Plungė, žmonių gyventa V–I a. prieš Kristų. Nuo XIV iki XVI a. II-osios pusės Plungė įėjo į Gondingos valsčių kaip eilinė gyvenvietė. 1567 m. ji paminima kaip miestelis, o nuo 1570 m. tampa Gondingos valsčiaus centru su visomis administracinėmis funkcijomis. Tais pačiais metais valdovas valstybinei žemėvaldai priklausiusį Plungės miestelį su dvaru iki gyvos galvos perduoda valdyti valsčiaus tijūnui Mikalojui Aleknavičiui Dorohostaiskiui. Nuo to laiko sparčiau ėmęs augti miestelis 1792 m. sausio 13 d. gauna Magdeburgo teises.

Po trečiojo Žečpospolitos padalijimo Lietuvai patekus į Rusijos įtaką, Plungės dvaras tampa privačia valda, o Plungės miestelis - vienu iš į Telšių apskritį įėjusių valsčių centrų. Ypač ryškius pėdsakus Plungės urbanistikoje paliko XIX a. pradžioje Plungę valdę grafai Zubovai ir kunigaikščiai Oginskiai. Jų valdymo laikais Plungėje buvo pastatyti, ko gero, pirmieji Plungėje mūriniai pastatai, kurie ir šiandien galėtų papuošti ne tik nedidelį provincijos miestelį, bet ir bet kurį architektūriniais paminklais besididžiuojantį miestą. Tai parke Zubovų pastatyta pilaitė–laikrodinė, Florencijoje XIV a. pastatytų Vecchio rūmų imitacija bei neorenesansinio ir neogotikos stiliaus Mykolo Oginskio dvaro ansamblio pastatai. Juose kunigaikštis apie 1875 m. įkūrė vieną pirmųjų Lietuvoje muzikos mokyklų, kurioje mokėsi ir M.K.Čiurlionis.

XIX a. pab. - XX a. pradžioje dvare buvo rengiamos žemės ūkio parodos. Kunigaikščių Oginskių rūpesčiu buvo pradėta naujos bažnyčios statyba, įrengta Lurdo grota prie kurios 1928 m. įsikūrė į Plungę atvykę vienuoliai kapucinai, palikę ryškų pėdsaką miesto religiniame, švietėjiškame ir kultūriniame gyvenime. Visuomeninių ir konfesinių organizacijų dėka Nepriklausomybės metais mieste labai suaktyvėjo kultūrinis plungiškių gyvenimas ir veikla. Pavasarininkų organizacijos pastangomis 1931 m. buvo pastatytas Laisvės paminklas. 1932 m. per Plungę buvo nutiesta ir atidaryta geležinkelio linija. 1933 m. pašventinta naujai pastatyta mūrinė bažnyčia. 1935 m. už geležinkelio buvo atidarytos naujos didelės kareivinės, kuriose buvo įkurdintas 6-asis Margio pėstininkų pulkas ir 4 – tas artilerijos pulkas.

Visą šį laikotarpį Plungės ekonomiką lėmė linų pluošto ir medvilnės fabrikas "Kučiskis – Pabedinskiai", žydų verslai ir amatai bei vietos žemaičių žemės ūkio produkcija.

Ilgą miestelio gyvavimo laiką, Plungės istorija labai tampriai buvo susijusi su žydų bendruomene. Manoma, kad miestelyje jie apsigyveno XVII a. Vyskupas M.Valančius mini, kad 1719 m. buvę leista žydams pasistatyti sinagogą, tačiau buvę nurodyta, kad ji negali būti per aukšta ir nesiektų katalikų bažnyčios aukščio. Tačiau žydai vis tiek pastatę aukštą sinagogos pastatą. Plungės klebonas norėjęs sinagogą pažeminti. Kad tai neįvyktų, žydai apsiėmę mokėti kasmet po 30 timpų. Šalia kad ir gana uždaro, bet aktyvaus žydų bendruomenės religinio gyvenimo vyko ir švietėjiškas - kultūrinis. XIX a. pab. Čia veikė žydų rabinų seminarija JEŠIVA, neturtingų žydų vaikų amatų mokykla.

Nepriklausomybės metais Telšių apskritis, į kurią įėjo ir Plungė, pagal žydų gyventojų skaičių Lietuvoje užėmė 3 – ąją vietą. 1923 m. žydai sudarė 44 proc. visų miestelio gyventojų (lietuvių tuo metu buvo 55 proc.). Visiškai suprantama, kad sudarydami tokį gyventojų skaičių, žydai aktyviai dalyvavo ir miesto valdyme. Pirmasis Plungės burmistras, vadovavęs 1918 - 1930 m. buvo Boruchas Dovydas Golgvaseris. Gausios ir gana aktyvios Plungės žydų bendruomenės gyvavimo laikotarpis baigėsi su tragiškais 1941 m. liepos mėnesio įvykiais.

Sovietinės okupacijos metais miestas labai smarkiai pasikeitė tiek socialiniu, tiek urbanistiniu, tiek ekonominiu atžvilgiais. Gyventojų skaičius sparčiai augo. Jei 1950 m. Plungėje buvo 7,4 tūkst. gyventojų, tai 1990 m. jų buvo 23,3 tūkst. Tautiniu atžvilgiu lietuviai tapo absoliučia miesto gyventojų dauguma. 1959 ir 1989 m. jie sudarė 93,5 ir 95,4 proc. visų gyventojų.

Miesto urbanistinė išvaizda pasikeitė taip pat. Nepriklausomybės metais pastatyti paminklai buvo nugriauti ir pastatyti nauji. Miestas smarkiai išaugo. Plėtros planuose buvo numatyta, kad čia turėtų gyventi iki 50 tūkst. gyventojų. 1963 m. Lietuvos vyriausybės nutarimu Plungė turėjo tapti regiono centru su pažangia pramone. Pramonės augimą teko pristabdyti nustačius, kad nepakanka vandens išteklių. Nepaisant to, čia buvo įkurta stambių aukšto lygio produkciją gaminančių įmonių atstovaujančių įvairioms pramonės šakoms. Tai lengvajai pramonei priklausantis linų verpimo ir audimo fabrikas "Linų audiniai", chemijos pramonei – dirbtinių odų gamykla, mašinų ir metalo apdirbimo pramonei – Remonto mechaninė gamykla ir kt. Miesto svarbai nemaža reikšmės turėjo aukštesniojo lygio mokslo įstaiga – statybos technikumas. 1990 m. metais Lietuvai paskelbus nepriklausomybę ir pasikeitus ekonominėms sąlygoms visos šios įstaigos, išskyrus "Linų audinius", nutraukė savo egzistavimą.






TARPTAUTINIAI RYŠIAI



Plungės rajono savivaldybė kultūros, sporto, verslo, medicinos, socialinės apsaugos ir kitose srityse bendradarbiauja su Vokietijos, Norvegijos, Švedijos, Estijos, Latvijos, Rusijos, Lenkijos ir Čekijos savivaldybėmis.

Su visais užsienio partneriais ne sykį pasikeista delegacijomis. Plungiškiai dalyvavo šventėse pas bičiulius Vokietijoje, Švedijoje, Latvijoje, Rusijoje, kitose šalyse, o jų atstovai viešėjo Plungėje.

Pirmiausia draugystė užsimezgė su Vokietijos miestu Mendenu. 1990 metų spalio 25 dieną buvo pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas. Partnerystės su šiuo miestu aktas pasirašytas 1992 metų rugsėjo 7 dieną. Plačiau...



1994-ųjų gegužės 16 dieną trejiems metams buvo pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Bjerkreimu (Norvegija). Ji pratęsta 1997 m. balandžio 27 dieną. Plačiau...



1994 metų gruodžio 9-ąją bendradarbiavimo švietimo, sporto, kultūros, ekonomikos, savivaldos srityse sutartis pasirašyta su Viljandžio (Estija) apskritimi. Plačiau...



1995 metų vasario 10-ąją pasirašyta sutartis su Latvijos Tukumo rajonu. Plačiau...




2001 metų birželio 14 dieną su Boksholmo (Švedija) komuna pasirašyta sutartis, kuri pratęsta 2006 metų birželio 24 dieną. Plačiau...



2003-ųjų rugsėjo 9-ąją sutartis pasirašyta su Krasnogorsko (Rusija, Maskvos sritis) rajonu. Plačiau...


2003 metų lapkričio 6 dienos Plungės rajono savivaldybės tarybos posėdyje buvo pritarta sutarties su Lenkijos miestu Golub-Dobžyn projektui. Ši sutartis pasirašyta 2003 m. gruodžio 18 d. Plačiau...


Plungės rajono savivaldybė taip pat bendradarbiauja su Čekijos Bruntalio savivaldybe. Bruntalio miesto ir Plungės rajono savivaldybių bendradarbiavimo sutartis pasirašyta Bruntalio mieste 2005 m. birželio 18 dieną. 2005 m. rugsėjo 24 d. sutartis dar kartą buvo pasirašyta Plungėje. Plačiau...


2015 m. rugpjūčio 5 d. Plungės rajono ir Kvareli savivaldybių bendradarbiavimo sutartis lietuvių kalba pasirašyta Plungėje Mykolo Oginskio dvaro sodyboje. Plačiau...

Naujienos


» Atostogautojai laukia kelionių sezono į Turkiją starto
Paskelbta: 2019-03-15 08:27:10
Iki atostogų sezono Turkijoje starto liko vos kelios savaitės – pirmieji lėktuvai iš Lietuvos į populiariuosius kurortus kils nuo pat balandžio pradžios. Kelionių organizatorius „Kidy Tour“ šiemet planuoja parduoti apie 20–30 proc. daugiau kelionių į Turkiją nei praėjusiais metais.



» Verslo dovanos: jų svarba įmonei ir jos darbuotojams
Paskelbta: 2019-03-15 08:16:59
Netikėtai gauta dovana džiugina, ypač jei ji yra nepriekaištingos kokybės. Reprezentacinės dovanos – ne išimtis. Originalūs puodeliai su įmonės logotipu, raktų pakabukai ar praktiškos užrašinės – tik keletas pavyzdžių, kaip sumaniai nustebinti savo darbuotoją, verslo partnerį ar lojalų klientą.



» Naujiems verslams pagalbos ranką tiesia socialiniai tinklai
Paskelbta: 2019-03-15 08:03:27
Specialistai pastebi, kad socialiniuose tinkluose atsiveriančios galimybės ne tik padeda jau veikiančiam verslui, bet ir skatina pradėti naujas veiklas, kurios netrunka išaugti iki solidaus verslo.



» Kur lietuviai nukreipia laisvas pajamas?
Paskelbta: 2019-03-12 14:01:51
Turėdami aiškų tikslą 8 iš 10 lietuvių turi galimybių taupyti ir atsidėti mažiausiai 100 eurų per mėnesį nuo savo pajamų.



» Nuosavą verslą vyras įsuko kartu su žmona
Paskelbta: 2019-03-04 09:18:15
Kaunietis Modestas Tučkus vieną pavasario rytą atvykęs parduoti nereikalingų daiktų Bagažinių turguje nežinojo, kad tai bus lemtingas apsilankymas. Dabar, praėjus 4 metams po pirmojo vizito čia, kaunietis su žmona čia būna kiekvieną savaitgalį ir net nenori galvoti apie kitokį darbą.