Kovo 18 d., Pirmadienis










Jonavos rajono savivaldybė

» Savivaldybės   » Jonavos rajono savivaldybė  

» Vadovybė
» Taryba
» Kontrolės ir audito tarnyba
» Administracija
» Seniūnijos
» Švietimo, kultūros ir socialinių paslaugų įstaigos
» Medicinos įstaigos
» Savivaldybės įstaigos, įmonės

Jonavos rajono savivaldybė



Jonavos rajonas yra Lietuvos viduryje, Kauno apskrityje, abipus Neries.

Jonavos rajono savivaldybės statistika


Gyventojų skaičius - 44 481
Gyventojų tankumas - 47,1 žm./km²
Plotas - 944 km²
Telefono kodas - 349

Rajone yra 1 miestas – Jonava, 3 miesteliai – Panoteriai, Rukla, Žeimiai, ir 277 kaimai.

Didžiausios gyvenvietės:
* Jonava
* Rukla
* Upninkai
* Žeimiai
* Šveicarija
* Užusaliai
* Bukonys
* Kuigaliai
* Šilai
* Išorai

Jonavos rajono savivaldybės istorija


XV–XVII a. Jonavos krašto vietovėse kūrėsi dvarai, kurių daugumą valdė garsūs didikai: Kosakovskiai, Radvilos ir kt. Jonava kūrėsi prie kelių sankirtos, ties Neries brasta. Apie XVIII a. vidurį Kosakovskiai įsigijo Skarulių dvarą. Pirmąjį namą Jonavoje pastatė žemaičių stalininkas Dominykas Kosakovskis (įkurdamas miestelį, jį pavadino savo sūnaus Jono vardu slaviškos darybos principais (Janowo). Ilgainiui nusistovėjo sulietuvintas pavadinimas Jonava.

1750 m. rugpjūčio 8 d. Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Augustas III dvarininkei, D. Kosakovskio našlei, Marijonai Zabielaitei-Kosakovskienei suteikė privilegiją: „... leisti Jonavos miestelyje turgus ir prekymečius, apgyvendinti laisvus įvairių religijų žmones, t.y. krikščionis, totorius, žydus ...“ Jos iniciatyva Jonavoje pastatyta pirmoji medinė bažnyčia, o 1776 m. mieste įsikūrė vienuoliai marijonai.

Po M. Kosakovskienės mirties miesteliu rūpinosi vyskupas Juozapas Kazimieras Kosakovskis. 1791-1793 m. jo rūpesčiu buvo pagal Lauryno Stuokos-Gucevičiaus projektą pastatytas mūrinis marijonų vienuolynas su bažnyčia. Po 1830–1831 metų sukilimo vienuolynas buvo uždarytas, jo žemės konfiskuotos ir išparduotos miestiečiams, pastatai paversti kareivinėmis, rytiniame korpuse vėliau įkurta ligoninė.

1836 m. nutiesus Daugpilio–Kauno plentą, Jonava ėmė augti, plėtėsi prekyba, vyko turgūs. Tolesniam miesto vystymuisi įtakos turėjo 1871 m. nutiestas Kauno–Liepojos geležinkelis.

1911 m. Jonavoje įsteigtas privatus degtukų fabrikas, kuris 1922 m. buvo išplėstas ir pavadintas „Uran“ fabriku. Jonavoje buvo 5 lentpjūvės, 5 garo malūnai, plytinė, šokolado fabrikėlis, keletas bankų.

Pirmojo Pasaulinio karo metu Jonava beveik nenukentėjo.

Jonava augo palyginti lėtai. Gyvenamieji namai buvo mediniai, tačiau visuomeninius pastatus stengtasi statyti mūrinius. Taip 1935 m., nugriovus stačiatikių cerkvę šalia Žeimių gatvės, jos vietoje pastatyta nauja mūrinė dviaukštė pradžios mokykla. 1934-1935 m. perstatyta Jonavos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčia.

Ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje Jonava jau turėjo įprastą valsčiaus centro vaizdą su visomis tokiam centrui reikalingomis įstaigomis. Miestas buvo margas tautiniu atžvilgiu. Apie tris ketvirtadalius - gyventojų sudarė žydai. 1939 m. duris atvėrė Jonavos viešoji biblioteka.

II-ojo pasaulinio karo metais beveik visa Jonava buvo sugriauta ir sudeginta. 1941 m. birželio 25 d. vokiečiai užėmė Jonavą. Jau pirmosiomis naujos okupacijos dienomis prasidėjo represijos prieš sovietinės valdžios rėmėjus ir žydų tautybės jonaviečius. Žydų ir atvežtų karo belaisvių masinio naikinimo vieta tapo miesto pakraštyje esantis Girelės miškas. Genocido metu Jonavoje nužudyta per 4000 žmonių.

Negreit ir palengva iš pelenų prisikėlė miestas. Tik po metų pradėjo veikti gimnazija ir abi pradinės mokyklos. Po dvejų metų buvo vėl atnaujinta gamyba dar 1930 m. uždarytame degtukų fabrike, po trejų metų – baldų fabrike. Karo negandų pėdsakai buvo žymūs beveik porą dešimtmečių. Jonavos gyventojų skaičius prieškarinį lygį pasiekė tik 1961 m.

Pokario metais Jonavos apylinkėse vyko rezistencinės kovos. Aplink visą Jonavą aktyviai veikė daugiau kaip dešimt ginkluotų kovotojų būrių. Vėl pajudėjo ešelonai su ištremtais ūkininkais, partizanų giminėmis. 1941-1953 m. iš Jonavos valsčiaus ištremta per 1300 žmonių.

Sovietmečio laikais miestas išaugo. 1946 m. Jonavoje pradėjo veikti baldų fabrikas (nuo 1958 m. - baldų kombinatas). 1950 m. Jonava tapo rajono centru. 1951 m. pradėjo eiti rajoninis laikraštis "Pergalės vėliava" (nuo 1965 m. - "Jonavos balsas"). 1960 m. Jonavoje įsikūrė Autotransporto įmonė, 1965 m. duris atvėrė kino teatras "Jaunystė", 1967 m. įkurtas Jonavos chemijos statybos trestas.

1962 m. Jonavoje pradėta statyti azotinių trąšų gamykla, kuri tapo stambiausiu mineralinių trąšų gamybos centru Pabaltijyje. 1965 m. gamykla jau pradėjo veikti. Įmonė sparčiai plėtėsi ir augo. Plečiant “Azoto” įmonę, Jonava tapo Lietuvos didžiosios chemijos centru. Septintąjį dešimtmetį ir Jonavos baldų kombinatas tapo viena didžiausių gamybos įmonių Lietuvoje.

Augant pramonei, kompleksiškai vystomos ir kitos veiklos sferos, statybos. Septintą-aštuntą dešimtmetį Jonavos miesto augimo tempai buvo didžiausi Lietuvoje. 1970 m. Jonavoje pastatyta autobusų stotis (1978 m. - naujoji), 1971 m. - 335 vietų ligoninė ir poliklinika ir kitos įstaigos bei gamyklos. 1974 m. pradėta naujo mikrorajono statyba Rimkų kaime. 1980 m. Jonavos rajone gyveno 47500 žmonių. 1986 m. Jonavoje pastatytas naujas tiltas per Nerį.

Tautinis atgimimas devintojo dešimtmečio pabaigoje, ėmė reikštis ir Jonavoje. 1988 m. liepos 25 d. Jonavos statybos treste buvo įkurta Sąjūdžio rėmimo grupė.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, sutvarkytos gatvės, prie tvenkinių kaskadų įrengti parkai, tvarkomi gyvenamieji mikrorajonai, miestas gražiai apželdintas. Jonavoje veikia J. Miščiukaitės meno mokykla, Jonavos savivaldybės teatras, Kūno kultūros ir sporto centras, Kultūros centras. Kultūros centre įkurta meno galerija, kurioje eksponuojamos įvairios parodos. 1989 m. atidarytas Jonavos krašto muziejus. Čia 1988 m. iškelta pirmoji Jonavoje Trispalvė vėliava.

1996 m. spalio 18 d. patvirtintas Jonavos miesto herbas. Jonava toliau auga ir klęsti.

Geografija



Jonavos rajonas yra labai patogioje geografinėje vietoje, beveik pačiame šalies centre, greta antro pagal dydį Lietuvos miesto Kauno.

Teritorija: 944 km2, iš jų 45,66 proc. užima žemdirbystės plotai, 37,71 proc — miškai, 4,98 proc. — miestai ir gyvenvietės, 2,9 proc. — pramonės įmonės ir keliai, 2,22 proc. — vandenys, 6,57 proc.- kitos paskirties plotai.

Jonavos rajone yra 36,4 tūkst. ha miškų. Rajono miškingumas – 40,5 proc. Privačių miškų – 10,2 tūkst. ha. Juos valdo 2898 savininkai ( vidutinis sklypo dydis 3,52 ha). Dar 5,2 tūkst. ha miškų rezervuoti privatizavimui. Jonavos miškų urėdija patikėjimo teise valdo 20,9 tūkst. ha valstybinių miškų vidurio Lietuvoje, Neries, Šventosios ir Širvintos upių santakose. Didžiausi miškų plotai yra rajono pietuose ir pietryčiuose. Vyrauja pušynai ir eglynai. Miškai išsidėstę vaizdingame kraštovaizdyje, turtingi biologine įvairove, sausi dirvožemiai, geras kelių tinklas. Urėdijos valdomi miškai sertifikuoti pagal tarptautinius miškų tvarkymo principus bei standartus. Ūkininkavimas juose atitinka griežtus aplinkosauginius reikalavimus.

Savivaldybė yra viena iš aštuonių, sudarančių Kauno apskritį ir jos teritorija ribojasi su Kauno apskrities Kaišiadorių, Kauno ir Kėdainių rajonų savivaldybėmis bei Vilniaus apskrities Ukmergės rajono savivaldybe. Jonavos rajono savivaldybę sudaro 9 seniūnijos: Jonavos miesto, Bukonių, Dumsių, Kulvos, Ruklos, Šilų, Upninkų, Užusalių ir Žeimių.

Jonavos miestas įsikūręs dešiniajame Neries krante, kuriam būdingas raiškus reljefas. Gerai sutvarkytas gatvių tinklas, parkeliai, skverai, tvenkiniai išsidėstę tarp gyvenamųjų mikrorajonų, priemiestiniai želdiniai – vieni būdingiausių Jonavos miesto bruožų. Švietimo, sveikatos apsaugos, sporto objektai bei patogiai išdėstyti prekybos centrai sudaro palankias sąlygas jonaviečių darbui ir poilsiui.

Naujienos


» Atostogautojai laukia kelionių sezono į Turkiją starto
Paskelbta: 2019-03-15 08:27:10
Iki atostogų sezono Turkijoje starto liko vos kelios savaitės – pirmieji lėktuvai iš Lietuvos į populiariuosius kurortus kils nuo pat balandžio pradžios. Kelionių organizatorius „Kidy Tour“ šiemet planuoja parduoti apie 20–30 proc. daugiau kelionių į Turkiją nei praėjusiais metais.



» Verslo dovanos: jų svarba įmonei ir jos darbuotojams
Paskelbta: 2019-03-15 08:16:59
Netikėtai gauta dovana džiugina, ypač jei ji yra nepriekaištingos kokybės. Reprezentacinės dovanos – ne išimtis. Originalūs puodeliai su įmonės logotipu, raktų pakabukai ar praktiškos užrašinės – tik keletas pavyzdžių, kaip sumaniai nustebinti savo darbuotoją, verslo partnerį ar lojalų klientą.



» Naujiems verslams pagalbos ranką tiesia socialiniai tinklai
Paskelbta: 2019-03-15 08:03:27
Specialistai pastebi, kad socialiniuose tinkluose atsiveriančios galimybės ne tik padeda jau veikiančiam verslui, bet ir skatina pradėti naujas veiklas, kurios netrunka išaugti iki solidaus verslo.



» Kur lietuviai nukreipia laisvas pajamas?
Paskelbta: 2019-03-12 14:01:51
Turėdami aiškų tikslą 8 iš 10 lietuvių turi galimybių taupyti ir atsidėti mažiausiai 100 eurų per mėnesį nuo savo pajamų.



» Nuosavą verslą vyras įsuko kartu su žmona
Paskelbta: 2019-03-04 09:18:15
Kaunietis Modestas Tučkus vieną pavasario rytą atvykęs parduoti nereikalingų daiktų Bagažinių turguje nežinojo, kad tai bus lemtingas apsilankymas. Dabar, praėjus 4 metams po pirmojo vizito čia, kaunietis su žmona čia būna kiekvieną savaitgalį ir net nenori galvoti apie kitokį darbą.