Sausio 16 d., Trečiadienis

Elektrėnų savivaldybė

» Savivaldybės   » Elektrėnų savivaldybė  

» Vadovybė
» Taryba
» Tarybos ir mero sekretoriatas
» Kontrolės ir audito tarnyba
» Administracija
» Seniūnijos
» Švietimo, kultūros ir socialinių paslaugų įstaigos
» Medicinos įstaigos
» Savivaldybės įstaigos, įmonės




Elektrėnų savivaldybė


Elektrėnų savivaldybė yra viena iš naujųjų savivaldybių Lietuvoje, Vilniaus apskrityje, įkurta per savivaldybių reformą. Centras – Elektrėnai.

Elektrėnų savivaldybės statistika


Gyventojų skaičius - 24 236
Gyventojų tankumas - 47,6 žm./km²
Plotas - 509 km²
Telefono kodas - 528

Rajone yra 2 miestai – Elektrėnai ir Vievis, 1 miestelis – Semeliškės ir 275 kaimai.

Didžiausios gyvenvietės:
* Elektrėnai
* Vievis
* Semeliškės
* Kietaviškės
* Pylimai
* Pakalniškės
* Abromiškės
* Kareivonys
* Kazokiškės
* Pastrėvys

Elektrėnų savivaldybės istorija


Senųjų Anykštos, Puikino, Jagudžio ir kelių mažesnių ežerų pakrantėse žmonės apsigyveno jau akmens amžiuje. Nuo XIV amžiaus apylinkės priklausė Trakų kunigaikštystei, o nuo 1413 m. – Trakų vaivadijai. Pro čia į Vilnių bei Trakus ėjo senieji keliai, kuriais dažnai traukdavo Vokiečių ordino kariuomenė.

1348 m. už keliolikos kilometrų nuo dabartinių Elektrėnų, prie Strėvos, įvyko didžiulis mūšis, kuriame galvas padėjo keli tūkstančiai lietuvių, tarp jų ir vienas iš Gedimino sūnų – Narimantas. Senąją lietuvių religiją primena vietovardžiai. Žinomiausias iš jų – Perkūnkiemis (Perkūnakiemis). Kaimas, kurio žemėse šiandien stovi elektrinė, iki XX amžiaus buvo žinomas kaip Bajorkaimis. Prie Anykštos ežero gyveno ir Vytauto laikais į Lietuvą atgabentų totorių palikuonys.

Naujas senųjų Elektrėnų apylinkių istorijos puslapis buvo atverstas 1918 m. vasario 16 d., atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę. Gruodžio 6 d. įkurtas Kietaviškių valsčius, į kurį įėjo ir dabartinės Elektrėnų apylinkės. Apylinkėse vyko Nepriklausomybės kovos. Aršiausiai buvo kaunamasi su lenkais vadinamajame Žiežmarių fronte. Šiose kovose pasižymėjo S.Raštikis, vėliau tapęs Lietuvos kariuomenės vadu. 1919 m. balandžio 27 d. jo batalionas buvo apsistojęs Abromiškių ir Sabališkių kaimų apylinkėse.

Antrasis pasaulinis karas nežymiai pakeitė dabartinių Elektrėnų apylinkes.

Pokario metais veikė antisovietinės rezistencijos dalyviai. Žmonės su pagarbia baime pasakojo apie Lietuvos pasienio policijos vachmistro Jono Misiūno – „Žaliojo velnio” žygdarbius. Ypač gausiai prie ginkluotos rezistencijos prisidėjo kaimynystėje esančio Peliūnų kaimo jaunimas.

1960 m. balandžio 18 d. buvo priimtas sprendimas pusiaukelėje tarp Vilniaus ir Kauno statyti 1800 MW galios šiluminę elektrinę. Užtvenkus Strėvą, 1961 m. rugsėjo 12 d. pradėjo kilti upės vanduo ir užliejo aštuonis ežerus. Po vandeniu atsidūrė senosios salos, tarp jų ir garsioji Gandrų sala, kurioje buvo didžiausia visoje Europoje baltųjų gandrų kolonija. Iškilo naujos salos. Šiandien marios užima 1240 ha plotą, giliausia vieta siekia net 30 metrų. Gelbėjant nuo vandens, teko perkelti daugiau nei 140 Perkūnkiemio, Anykštos, Lekavičių, Raistinės, Šarkinės ir kitų kaimų sodybų.

Pagrindinis dėmesys buvo skiriamas elektrinės statybai. Simbolinė statybos pradžios data – 1961 m. liepos 18 d., kai buvo padėtas kertinis elektrinės akmuo.

Darbininkams buvo pastatyta laikinoji, o 1960 m. pavasarį pradėta statyti nuolatinė gyvenvietė – dabartiniai Elektrėnai. Buvo apsistota ties mažu Lekavičių kaimeliu Puikino ežero pietvakarinėje pakrantėje.

Miestą projektavo B.Kasparavičienė ir K.Bučas. 1962 m. balandžio 19 d. Lietuvos VRE statybos gyvenamoji vietovė pavadinta Elektrėnais. Elektrinės statyba vyko sparčiai, nes davė galingą impulsą pramonei vystyti ir kaimui elektrifikuoti. Pirmasis blokas buvo paleistas po 2,5 metų, kiti pamečiui.

Elektrėniečius galima lyginti su amerikiečiais: ir čia, ir ten rinkosi įvairių tautybių žmonės. Plyname lauke išaugo žalias miestas. Lietuvos elektrinė yra Pabaltijo energijos gigantas, turintis keturis 300 MW ir keturis 150 MW galios energoblokus.

Šiuo metu elektrinė dirba tik 3 procentų galia, tačiau ji yra svarbiausias Ignalinos AE rezervas.


Naujienos


» Tik kas dešimtas gyventojas šiemet tikisi mažesnių būsto kainų
Paskelbta: 2019-01-15 08:35:07
Daugiau negu pusė gyventojų mano, kad būstas 2019 metais brangs, ir vos dešimtadalis laukia kainų korekcijos.



» Valakampiuose baigtas butų projektas „Rato 2“
Paskelbta: 2019-01-15 08:31:48
Sausio mėnesį baigiamas statyti ir visuomenei pristatomas 13 butų projektas „Rato 2“. Projekto autorių teigimu, būstai skirti žmonėms, svajojantiems apie įperkamus namus išskirtinėje sostinės vietoje, o pagrindinis projekto ypatumas – darna su aplinka.



» Per Europą ritasi pirmųjų BDAR sankcijų banga
Paskelbta: 2019-01-14 09:51:00
Prireikė daugiau nei pusmečio, kad 2018 m. pavasario pabaigoje įsigaliojęs ES Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) įrodytų buvęs priimtas ne tuščiai. Pirmieji asmens duomenų pažeidimai skaudžiai atsirūgo jau ne vienai įmonei Europoje.



» Medienos drožlių plokštės gamyklos statyboms – 54 mln. eurų paskola
Paskelbta: 2019-01-14 09:46:49
„Swedbank“ Lietuvoje suteikė dvi investicines paskolas 53,9 milijonų eurų sumai medienos drožlių plokštės gamyklos statyboms Akmenės LEZ. Abi paskolos yra ilgalaikės, skirtos gamyklos statybai, įrangos įsigijimui bei infrastruktūros diegimui.



» Ar pirksime centus iš Estijos?
Paskelbta: 2019-01-11 08:44:54
Smulkūs pinigai Lietuvoje nepraranda populiarumo: apskaičiuota, kad prekybos vietose mūsų šalies gyventojai grynaisiais pinigais atsiskaito du kartus dažniau negu Estijos.