Kovo 18 d., Pirmadienis



Anykščių rajono savivaldybė

» Savivaldybės   » Anykščių rajono savivaldybė  

» Vadovybė
» Taryba
» Kontrolės ir audito tarnyba
» Administracija
» Seniūnijos
» Švietimo, kultūros ir socialinių paslaugų įstaigos
» Medicinos įstaigos
» Savivaldybės įstaigos, įmonės


Anykščių rajono savivaldybė


Anykščių rajono savivaldybė yra Utenos apskrityje, šiaurės rytinėje Lietuvos dalyje. Rajono centras – Anykščiai.

Anykščių rajono savivaldybės statistika


Gyventojų skaičius - 26 898
Gyventojų tankumas - 15,2 žm./km²
Plotas - 1765 km²
Telefono kodas - 381

Savivaldybėje yra 3 miestai – Anykščiai, Kavarskas ir Troškūnai; 8 miesteliai (Andrioniškis, Debeikiai, Kurkliai, Skiemonys, Surdegis, Svėdasai, Traupis ir Viešintos) ir 758 kaimai.

Didžiausios gyvenvietės:
* Anykščiai
* Svėdasai
* Kavarskas
* Naujieji Elmininkai
* Troškūnai
* Kurkliai
* Ažuožeriai
* Debeikiai
* Aknystos
* Raguvėlė

Anykščių rajono savivaldybės istorija


Archeologiniai radiniai liudija, kad Anykščių apylinkėse žmonės gyveno vėlyvojo neolito laikais ir žalvario amžiuje. Kovų su kalavijuočiais laikotarpiu šios apylinkės turėjo nemažą gynybinę reikšmę. Net manyta, kad apie 2 km į šiaurę nuo miesto esančiame dideliame X-XIII a. Šeimyniškėlių piliakalnyje buvusi Mindaugo sostinė Voruta. Piliakalnis buvo įrengtas tarp dviejų 100-150 m pločio daubų, kuriomis tekėjo Vorelis ir Volupis.

Prie buvusio Šeimyniškėlių piliakalnio gyvenvietė neišliko. Pasibaigus karams su kalavijuočiais, ji susiformavo toje vietoje, kur dabar yra Anykščiai. Toje vietoje, kur dabar Anykščiai, jau nuo seno buvusi gyvenvietė, nes labai patogi ne tik gyventi, bet ir prekiauti. Šventąja, o po to Nerimi ir Nemunu prekės galėjo būti gabenamos į vakarinius šalies rajonus ir pajūrį. Galbūt jau II tūkstantmečio pradžioje per vietovę ėjęs ir sausumos prekybos kelias iš Vilniaus į Rygą. Jis minimas 1338 m., o XVIa. pavadintas "didžiuoju vieškeliu". Archeologiniai radiniai liudija, kad jau X-XIII a. per Anykščių apylinkes keliavę pirkliai turėjo ryšių su Rusijos miestais. Tačiau dėl dažnų kalavijuočių puldinėjimų Anykščių gyvenvietė anksti išnyko. Ji buvo atkurta tik po Pabaisko mūšio. Todėl tik po to ji ir paminėta rašytiniuose istorijos šaltiniuose.

Kol kas žinomuose autentiškuose dokumentuose Anykščiai pirmą kartą paminėti 1442 m., t. y. praėjus 7 metams po Pabaisko mūšio.

1442-1452 metais pastatyta pirma medinė Anykščių bažnyčia.

Anykščiai priklausė dvaro valdytojui ir klebonui. Tarp jų buvo nesutarimų 1529, 1530, 1538, 1540 m. ir vėliau, dažnokai keičiantis ne tik klebonams, bet ir dvaro valdytojams. Tai miestui kenkė.

1516 m. gavo miesto teises, Anykščių dvaras su miesteliu įkeistas Mikalojui Radvilai. 1545 m. sukilo Anykščių valsčiaus valstiečiai. 1566 m. miestelis degė, sudegė bažnyčia, kuri netrukus atstatyta. 1671 m. Anykščių bažnyčia dar kartą sudegė (atstatyta iki 1677 m.). 1757-1768 m. kunigų Jono Domininko Lopacinskio (nuo 1762 m. – Žemaičių vyskupas) ir Tado Milašiaus rūpesčiu pastatyta vienabokštė mūrinė bažnyčia. 1792 m. sausio 17 d. karalius Stanislovas Augustas suteikė miesto teises (1795 m. jos panaikintos) ir herbą. Herbe pavaizduotas savivaldos išvakarėse Anykščiuose pastatytas tiltas, papuoštas tiltų globėjo ir sergėtojo nuo vandens nelaimių šv. Jono Nepomuko statula.

XIX a. pirmojoje pusėje miesteliui sparčiai augant, čia jau buvo mūrinė bažnyčia su varpine, dvi sinagogos. Numalšinus 1831 metų sukilimą, miestelis priklausė Rusijos imperijos valstybės iždui. 1863 m. sukilimo metu čia veikė ginklų dirbtuvė. 1898 m. pro Anykščius nutiestas siaurukas Panevėžys–Švenčionėliai. 1902 metais pastatyta hidroelektrinė, 1909 m. senosios bažnyčios vietoje pastatyta didelė neogotikinė bažnyčia.

1919 m. buvo įsteigtas valsčius, 1922 m. - vilnų karšimo ir verpimo dirbtuvė, 1926 m. - vyno dirbtuvė. Dar 1916 m. buvo atkurta lietuviška pradinė mokykla, o 1920 m. įsteigta progimnazija. 1922 m. įkurtas vienuolynas, o prie jo - liaudies mokykla. Buvo atstatyta ir žydų pradinė mokykla, įsteigta 1910 m.

1938 m. Anykščiams pakartotinai suteiktos miesto teisės. Tuo metu jie buvo įgiję ir vasarvietės reikšmę. Padaugėjo amatininkų, daugiau buvo gaminama vyno, tačiau susmulkėjo ir ėmė skursti prekyba. Prieš Antrąjį pasaulinį karą mieste gyveno apie 4000 žmonių.

Fašistinės okupacijos metais Anykščiai labai nukentėjo. Buvo sušaudyta nemažai gyventojų, o 1944 m. susprogdinti abu tiltai, sunaikintas centras ir Užupio jurisdika. Miesto ūkinė veikla buvo paralyžiuota.
Kadangi Anykščius dažnai niokojo gaisrai, juose beveik neliko vertingų pastatų.

1968 m. atidaryta smėlio sodrinimo gamykla „Kvarcas“, pastatyti kultūros rūmai, Ramybės gyvenamųjų namų kvartalas. 1988–1992 metais Anykščiuose veikė vaikų geležinkelis maršrutu Anykščiai–Rubikiai.

Anykščiuose gimė ir gyveno Antanas Baranauskas (1835-1902; išlikusi klėtelė, kurioje 1858–1859 m. parašytas „Anykščių šilelis“, prie jos 1985 m. pastatytas poeto biustas, skulptorius A. Kynas), apylinkėse – Konstantinas Sirvydas (1578-1631), Jonas Biliūnas (1879-1907), Antanas Vienuolis (1882-1957; pasistatė 1925 m. namą prie A. Baranausko klėtelės ir nuo tol gyveno bei kūrė Anykščiuose).

Atgavus nepriklausomybę, Anykščiai auga ir gražėja. Pagrindinės miesto pramonės įmonės – AB "Anykščių vynas", AB "Anykščių kvarcas", UAB "Jarimpeksas", "Anykščių vandenys", UAB "Anykščių varis", AB "Anrestas", UAB "Anykščių linai", UAB "Jara", Anykščių suskystintų dujų ūkis.


Naujienos


» Atostogautojai laukia kelionių sezono į Turkiją starto
Paskelbta: 2019-03-15 08:27:10
Iki atostogų sezono Turkijoje starto liko vos kelios savaitės – pirmieji lėktuvai iš Lietuvos į populiariuosius kurortus kils nuo pat balandžio pradžios. Kelionių organizatorius „Kidy Tour“ šiemet planuoja parduoti apie 20–30 proc. daugiau kelionių į Turkiją nei praėjusiais metais.



» Verslo dovanos: jų svarba įmonei ir jos darbuotojams
Paskelbta: 2019-03-15 08:16:59
Netikėtai gauta dovana džiugina, ypač jei ji yra nepriekaištingos kokybės. Reprezentacinės dovanos – ne išimtis. Originalūs puodeliai su įmonės logotipu, raktų pakabukai ar praktiškos užrašinės – tik keletas pavyzdžių, kaip sumaniai nustebinti savo darbuotoją, verslo partnerį ar lojalų klientą.



» Naujiems verslams pagalbos ranką tiesia socialiniai tinklai
Paskelbta: 2019-03-15 08:03:27
Specialistai pastebi, kad socialiniuose tinkluose atsiveriančios galimybės ne tik padeda jau veikiančiam verslui, bet ir skatina pradėti naujas veiklas, kurios netrunka išaugti iki solidaus verslo.



» Kur lietuviai nukreipia laisvas pajamas?
Paskelbta: 2019-03-12 14:01:51
Turėdami aiškų tikslą 8 iš 10 lietuvių turi galimybių taupyti ir atsidėti mažiausiai 100 eurų per mėnesį nuo savo pajamų.



» Nuosavą verslą vyras įsuko kartu su žmona
Paskelbta: 2019-03-04 09:18:15
Kaunietis Modestas Tučkus vieną pavasario rytą atvykęs parduoti nereikalingų daiktų Bagažinių turguje nežinojo, kad tai bus lemtingas apsilankymas. Dabar, praėjus 4 metams po pirmojo vizito čia, kaunietis su žmona čia būna kiekvieną savaitgalį ir net nenori galvoti apie kitokį darbą.